14 mitų apie psichinę sveikatą, kuriuos daug kas laiko tiesa
Psichikos problemos vis dažnesnės, tačiau klaidingi įsitikinimai niekur nedingo
Pasaulyje egzistuoja daugybė skirtingų ligų. Dalis jų yra susiję su mūsų psichine sveikata. Ir nors per pastaruosius metus psichinės problemos pamažu išlenda iš šešėlių ir apie jas bandoma kuo garsiau kalbėti, visuomenė vis dar nėra linkusi pamiršti visus mitus.[1] Dažnai vis dar tikima įvairiais teiginiais, kurie iš tiesų yra klaidingi. Tad žemiau pateikiame 14 mitų apie psichinę sveikatą.[2] Galbūt rasite tokių, kuriais ir patys vis dar šventai tikite?
Nors temai skiriama vis daugiau dėmesio ir tyrimų, vis dar egzistuoja daug mitų ir klaidingų nuomonių, susijusių su psichine sveikata. Vis dar gausu daug pasenusių prielaidų ir senamadiško mąstymo, nepaisant kaip stipriai yra pažengusi medicina ir gebėjimas padėti psichikos problemų turintiems asmenims.
Ne taip seniai žmonės apskritai vengė asmenų, sergančių psichinėmis ligomis. Ir nors dabar padėtis jau kiek geresnė, tačiau vis tiek verta labiau įsigilinti į šią problemą ir paneigti visus dažniausius mitus. Tai ypač svarbu dabar, kai dėl itin sudėtingos situacijos pasaulyje, kurią sukėlė COVID-19 pandemija ir priemonės kovojant prieš ją, dar labiau pagilėjo psichinės bėdos ir padaugėjo žmonių, kurie susiduria su tokiomis problemomis. Žemiau rasite bene dažniausiai pasitaikančius mitus ir klaidingas nuomones, susijusias su psichine sveikata.
Psichikos ligos nepagrįstai kritikuojamos dėl nežinojimo
1. Psichikos sveikatos problemos yra retos. Tai – visiškas mitas, kuris taip smarkiai nutolęs nuo tiesos, jog net sunku patikėti, kad dar vis yra daugybė žmonių, kurie tiki šio teiginio teisingumu. 2001 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo,[3] kad „1 iš 4 žmonių pasaulyje tam tikru gyvenimo momentu nukentės nuo psichinių ar neurologinių sutrikimų“. Šiuo metu apie 450 milijonų žmonių pasaulyje susiduria su tokiomis problemomis. Kaip paaiškina PSO, psichikos sutrikimai yra „viena iš pagrindinių blogos sveikatos ir negalios priežasčių visame pasaulyje“. Dabartiniais duomenimis, net maždaug 20% pasaulio vaikų ir paauglių susiduria su psichikos ligomis.[4] Lietuvoje psichikos ir elgesio sutrikimus taip pat patiria gan didelis kiekis žmonių, pvz., 2017 metais iš 1000 gyventojų daugiau nei 35 gyventojams buvo nustatyti kokie nors sutrikimai.[5]
Vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų yra depresija, kuri 2017 m. paveikė daugiau nei 264 milijonus žmonių visame pasaulyje,[6] o dabar tokių yra jau apie 280 milijonų.[7] Tuo tarpu savižudybė yra antra pagal dažnumą priežastis, kodėl miršta asmenys tarp 15-29 metų amžiaus.[4] Naujame tyrime[8] daroma išvada, kad pandemijos metu suaugusiųjų, sergančių depresija, skaičius išaugo netgi trigubai.
Kitas įprastas psichikos sutrikimas – generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS), kuris veikia maždaug 6,8 milijono suaugusiųjų JAV, tai yra daugiau nei 3 žmones iš 100.[9] ES šalyse šis sutrikimas irgi pasitaiko ypač dažnai ir yra antroje vietoje, nusileisdamas tik depresijai.[10]
2. Panikos priepuoliai gali būti mirtini. Panikos priepuoliai yra neįtikėtinai nemalonūs, apimantys greitą širdies plakimą ir didžiulį baimės jausmą. Tačiau jie negali tapti tiesiogine mirties priežastimi. Panikos priepuolis dažniausiai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, o po to žmogui ir vėl pagerėja.[11] Ir nors vienas iš požymių, kuriuos tuo metu gali justi panikos priepuolį patiriantis žmogus, yra mirties baimė, tačiau iš tiesų jis nemirs ir blogiausiu atveju tiesiog neteks sąmonės.
Visgi verta paminėti, kad panikos priepuolį patiriantis asmuo gali būti labiau linkęs į nelaimingus atsitikimus, kurie gali baigtis susižalojimu ar net mirtimi. Jei patiriate panikos priepuolį arba jaučiate, kad jis artėja, sumažinsite riziką, jei susirasite saugią erdvę ir tiesiog išlauksite, kol priepuolis pasibaigs.
Beje, verta paminėti, jog vienkartinius panikos priepuolius patiria net 7-10 proc. žmonių pasaulyje, o 3 proc. iš jų nustatomas panikos sutrikimas, tad tai yra gan dažna problema.[12] Su ja susiduria ne tik jauni žmonės, bet ir vyresni asmenys ar net vaikai – amžiaus limito varginančiai, stiprų baimės jausmą keliančiai panikai nėra.
3. Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti. Senas, bet niekaip iš visuomenės lūpų nedingstantis mitas yra tas, kad žmonės, turintys psichikos problemų, negali išsilaikyti darbe ar būti naudingi kolektyvo nariai. Tai yra visiškai klaidinga. Tiesa, kad žmogus, sergantis ypač sunkia psichine liga, gali nesugebėti reguliariai dirbti. Tačiau dauguma žmonių, turinčių psichikos problemų, gali būti tokie pat produktyvūs kaip asmenys, neturintys psichikos sveikatos sutrikimų. Jonavos rajono Neįgaliųjų veiklos centre rašoma:[13]
Įsidėmėkite, kad žmonės su psichikos negalia gali dirbti, jie gali atlikti daug pareigų, kurios reikalauja tam tikrų įgūdžių ir gebėjimų.
2014 metais paskelbtame JAV tyrime[14] buvo tiriama užimtumo būklė pagal psichikos ligos sunkumą. Autoriai nustatė, kad, kaip ir tikėtasi, „užimtumo lygis mažėjo didėjant psichikos ligų sunkumui“. Tačiau 54,5% asmenų, sergančių sunkiomis ligomis, buvo įdarbinti, palyginti su 75,9% žmonių, neturinčių psichikos ligų, 68,8% žmonių, sergančių lengva psichine liga, ir 62,7% žmonių, sergančių vidutinio sunkumo psichikos ligomis.
Kai tyrėjai pažvelgė į amžiaus poveikį, jie nustatė, kad didėjant amžiui didėja žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, ir žmonių, neturinčių darbo, skirtumas. 18–25 metų žmonių darbingumo rodiklių skirtumas tarp sergančiųjų sunkia psichine liga ir be jos buvo tik 1%, tačiau 50–64 metų amžiaus grupėje – 21%.
4. Psichikos sveikatos problemos yra silpnumo požymis. Tai toks pats klaidingas teiginys kaip kad sakyti, jog lūžusi koja yra silpnumo požymis. Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai. Taip pat dažnai galima išgirsti tokių pasiūlymų kaip „tiesiog išlipk“ iš depresijos, tačiau tai nėra kažkas, nuo ko galima pasveikti per sekundę, vos to panorėjus. Juk, pavyzdžiui, diabetu sergantys žmonės irgi negali iš karto pasveikti. Iš tikrųjų teiginys, jog psichikos problemos yra silpnų žmonių bėda, yra taip toli nuo tiesos, kaip tik begalima nueiti. Nes netgi atvirkščiai – kovojant su psichikos problemomis reikia daug jėgų.
5. Psichikos ligas sukelia patys žmonės, kurie nuo jų kenčia. Nors žmonės turi prisiimti atsakomybę už savo mintis, jausmus ir elgesį, susijusius su tam tikrais sutrikimais, jie nėra dėl jų kalti. Yra didelis skirtumas tarp atsakomybės prisiėmimo ir kaltės prisiėmimo, tačiau, deja, daug žmonių painioja šiuos dalykus. Apskritai, didžioji dalis psichikos ligų dažniausiai nėra susijusi su žmonių elgesiu prieš joms prasidedant.
6. Tik žmonėms be draugų reikia terapeutų. Yra didelis skirtumas tarp struktūrizuotų kalbėjimo terapijų ir kalbėjimo su draugais. Abu šie dalykai gali padėti psichikos ligomis sergantiems žmonėms skirtingais būdais, tačiau apmokytas terapeutas gali spręsti problemas konstruktyviai ir taip, kaip net geriausi draugai jam neprilygs. Be to, ne visi gali pilnai atsiverti prieš sau artimiausius žmones. Terapija yra konfidenciali, objektyvi ir visiškai orientuota į asmenį, o tokių pokalbių paprastai neįmanoma turėti su draugais. Kita vertus, net jei problemas patiriantis asmuo neturi artimų žmonių, tai nereiškia, kad jis kažkuo prastesnis.
7. Psichikos problemos yra nulemtos tik genetikos ar biologinio disbalanso. Nors tokį teiginį retkarčiais galima išgirsti net ir iš specialistų lūpų, tačiau toks teiginys nėra teisingas ir turėtų būti laikomas tik dar vienu mitu. Remiantis iki šiol atliktais tyrimais, psichinės sveikatos problemų sukelia ne tik blogi genai ar biologinis cheminis disbalansas. Yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės patiria psichikos problemas ir neaišku kiek dar veiksnių bus išsiaiškinta ateityje.
Psichinių problemų turintis asmuo nėra silpnas
8. Psichikos sveikatos problemos yra nuolatinės ir jų neįmanoma išgydyti. Tam tikra psichikos diagnozė nebūtinai yra „bausmė iki gyvos galvos“. Kiekvieno žmogaus patirtis su psichinėmis ligomis yra skirtinga. Kai kurie žmonės gali patirti epizodų, tarp kurių jie grįžta prie „normalios“ savo versijos. Kiti gali rasti gydymo būdų – vaistų ar kalbėjimo terapijos -, kurie atstato jų gyvenimo pusiausvyrą. Kai kurie žmonės gali nesijausti taip, lyg būtų pilnai pasveikę po psichinės ligos, o kai kuriems simptomai gali pablogėti. Tačiau iš esmės daugelis žmonių, po tinkamo gydymo, daugiau ar mažiau pasveiksta.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad „atsigavimas“ skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Kai kurie atsigavimą gali vertinti kaip sugrįžimą prie to, kaip jautėsi prieš prasidedant simptomams. Kitiems atsigavimas gali būti tiesiog lengvesni simptomai ir grįžimas į laimingą gyvenimą, kad ir koks kitoks nuo prieš tai buvusio jis bebūtų.
9. Priklausomybė – tai valios trūkumas. Šis teiginys taip pat yra neteisingas. Ekspertai narkotikų vartojimo sutrikimus laiko lėtinėmis ligomis.[15] Štai vienoje publikacijoje[16] aprašomas tyrimas, kurio metu buvo tiriamas valios stiprumo ir atsigavimo po priklausomybės ryšys. Mokslininkai nustatė, kad valios trūkumas nebuvo lemiamas veiksnys įveikiant priklausomybę. Jie rašo:
Atrodo, kad žmonėms, sergantiems priklausomybe, netrūksta valios; atsigavimas priklauso nuo strategijų, kuriomis siekiama išsaugoti valią, kontroliuojant aplinką, kūrimo.
10. Psichoterapija trunka amžinai, o specialistai gilinasi į vaikystės problemas. Tai mitas, kuris vis dar išsilaikęs nuo senesnių psichoterapijos laikų.[17] Tačiau šiuolaikinė psichoterapija gali būti trumpalaikė ir orientuota į konkrečius sprendimus. Dauguma trumpalaikių psichoterapijos metodų naudoja pažintinį-elgesio modelį, kuriame pabrėžiamos neracionalios mintys, dėl kurių atsiranda netinkamas elgesys ir jausmai. Šio tipo terapija pabrėžia mokymąsi, kas yra tos mintys ir kaip lengvai jas pakeisti, dažnai vos per kelias savaites. Dažniausi psichikos sveikatos sutrikimai gali būti išgydyti per kelis mėnesius, o ne metus. Tad tikrai negalima sakyti, jog vaikščioti į terapiją visiems žmonėms tenka itin ilgą laiko tarpą ar visą gyvenimą.
11. Šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę. Tai – mitas. Šizofrenija reiškia „proto suskaidymą“, o tai gali paaiškinti šį vyraujantį mitą. Tačiau, kai Eugenas Bleuleris 1908 m. sugalvojo šį terminą, jis bandė[18] „suvokti proto ir elgesio susiskaidymą ir nykimą kaip sutrikimo esmę“.
Remiantis PSO,[19] šizofrenijai „būdingi mąstymo, suvokimo, emocijų, kalbos, savęs jausmo ir elgesio iškraipymai“. Šie iškraipymai gali apimti haliucinacijas ir kliedesius. Šizofrenija sergantiems žmonėms „sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas“.[20] Šizofrenija nėra tas pats, kas disociacinis tapatumo sutrikimas, kuris anksčiau buvo vadinamas daugialypiu asmenybės sutrikimu.
Be to, svarbu paminėti, kad šizofrenija sergantys žmonės sulaukia ir kitų klaidingų, visuomenėje itin dažnų teiginių. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad neįmanoma gydyti šizofrenijos arba ja sergantys asmenys yra nekontroliuojami ir nuolatos pavojingi. Tačiau T. Ramanauskienė iš Klaipėdos psichikos sveikatos centro rašo:[21]
Šią ligą reikia nuolat gydyti. Dažniausia gydymas apima kompleksą vaistų ir bendravimo. <…> Naujų vaistų dėka sergantys žmonės dabar gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime dažniau ir kokybiškiau. Šie vaistai sutvarko cheminių medžiagų disbalansą smegenyse. Vaistai sergančiam šizofrenija taip pat svarbūs kaip ir insulinas diabetikui. Jų vartojimas tampa gyvenimo būdu. <…>
Dauguma sergančių yra nepavojingi. Kai kurie gali pasidaryti agresyvūs, bet tik laikinai, nes, matyt, jiems įvyko ligos paūmėjimas. Šią agresiją sunku pastebėti pašaliniams, nežinantiems sergančiojo elgesio. Šiuos protrūkius pastebi tik draugai ir namiškiai.
Anoreksija ir kitus valgymo sutrikimus patiria vis daugiau skirtingo amžiaus asmenų
12. Valgymo sutrikimai kankina tik moteris. Vis dar egzistuoja stereotipas, kad valgymo sutrikimai yra jaunų, baltaodžių, turtingų moterų liga. Tačiau su tuo gali susidurti bet kas. Pavyzdžiui, tyrimas,[22] kuriame buvo tiriama valgymo sutrikimų demografija per 10 metų, parodė, kad statistika keičiasi. Labiausiai valgymo sutrikimų paplitimas padidėjo tarp vyrų, asmenų iš mažesnes pajamas uždirbančių šeimų ir 45 metų ar vyresnių žmonių. Remiantis kitais tyrimais, vyrai šiuo metu sudaro 10–25% visų anoreksijos ir nervinės bulimijos atvejų,[23] taip pat 25% persivalgymo sutrikimų atvejų.[24]
13. Valgymo sutrikimai yra gyvenimo būdo pasirinkimas. Tai – itin pavojingas mitas. Valgymo sutrikimai yra rimta psichikos sveikatos būklė, o kraštutiniais atvejais tokie sutrikimai gali baigtis mirtimi.[25] Pasitaikė tokių atvejų, kurie nuskambėjo ir per žiniasklaidą. Pavyzdžiui, 2006 metais mirė vos 21 metų Brazilijos modelis Ana Carolina Reston.[26] Ji nuolat ribojo suvalgomą maistą iki tokio lygio, kad svėrė vos 40 kilogramų, nors jos ūgis buvo 172 cm. Toks svoris yra normalus maždaug 150 cm dvylikametei mergaitei, o ne suaugusiai moteriai, tad nuolatinis badavimas galiausiai baigėsi inkstų nepakankamumu ir mirtimi.
2007 metais anapilin iškeliavo modelis Hila Elmalich, kuriai tuo metu buvo vos 34 metai. Dėl patiriamos anoreksijos jai sustojo širdis. Mirties dieną suaugusi moteris svėrė mažiau nei 27 kilogramus.[27] 2010 metais tokio paties likimo sulaukė Isabelle Caro. Ji buvo tapusi kovos su anoreksija veidu, tačiau būdama 28 metų pati šią kovą pralaimėjo. Sutikusi nusifotografuoti reklamose, kuriose iškeliama anoreksijos problema, mergina tuo metu svėrė vos 27 kilogramus.[28]
2018 metais, po bene dešimties metų kovos su anoreksija, mirė Javiera Munoz – švedų dainininkė.[29] Jai tuo metu buvo 40 metų. 2021 metais, būdama 38 metų, mirė anglų televizijos žvaigždė, modelis ir knygų autorė Nikki Grahame, kuri taip pat daug metų kovojo su anoreksija, bet galiausiai mirė nuo jos sukeltų komplikacijų.[30] Tad anoreksija taip pat nėra vien jaunų merginų problema, kaip kad vis dar tiki dalis visuomenės.
Visos šios merginos, kaip ir daugelis kitų valgymo sutrikimų turinčių žmonių, turėjo sulaukti rimtos pagalbos, tačiau žiūrėjimas į problemą pro pirštus baigėsi tragedija. Tad būtina labai rimtai žvelgti į valgymo sutrikimų turinčius artimuosius ar save ir stengtis gauti visą reikiamą profesionalią pagalbą. Valgymo sutrikimai – ne pasirinkimas, o dar viena liga, kurią būtina gydyti.
Psichikos ligomis sergantys žmonės nebūtinai yra linkę smurtauti
14. Visi psichikos ligomis sergantys žmonės linkę į smurtą. Tai, žinoma, irgi yra mitas. Laimei, kai pasaulis vis geriau suvokia psichines problemas, šis klaidingas supratimas pamažu nyksta. Net asmenys, kurie patiria sunkiausias psichikos ligas, tokias kaip šizofrenija, dažniausiai yra nesmurtiniai. Tiesa, kai kurie žmonės, sergantys tam tikromis psichinėmis ligomis, gali tapti smurtaujantys ir nenuspėjami, tačiau jų yra mažuma. Apžvalgos, tiriančios psichinės sveikatos ir smurto sąsajas, autoriai padeda paaiškinti, kodėl šis mitas bėgant metams galėjo tapti toks dažnas:[31]
Smurtas pritraukia dėmesį žiniasklaidoje <…>. Smurtas psichinių ligų kontekste gali būti ypač sensacingas, o tai tik pagilina stigmą, kuri ir taip jau persmelkusi mūsų pacientų gyvenimą.
Apžvalgos autoriai daro išvadą, kad „psichikos ligomis sergantys asmenys, tinkamai gydomi, nekelia didesnės smurto rizikos visai visuomenei. <…> Atrodo, kad bendras psichikos ligų, kaip smurto, vykstančio visoje visuomenėje, veiksnys yra per daug sureikšmintas.“ Nors tarp smurto ir psichikos ligų tikrai yra ryšys, vienas autorius aiškina:[32] „Visuomenės nariai perdeda psichikos ligų ir smurto sąsajų stiprumą, kaip ir savo asmeninę riziką“.
„The Lancet“ pasirodžiusiame komentare[33] Grahamas Thornicroftas, psichiatrijos profesorius, aptaria šio sudėtingo dalyko poveikį visuomenės sveikatai. Jis rašo:
Psichikos ligomis sergantys žmonės daug dažniau tampa smurto aukomis, o ne smurtautojais. <…> Tačiau žmonės, turintys tam tikrų tipų psichikos sutrikimų, yra labiau linkę smurtauti nei kita populiacijos dalis, o tai – nepatogus faktas daugeliui psichikos sveikatos sektoriuje. <…>
Nors yra mažai įrodymų, leidžiančių manyti, kad psichikos ligomis sergantys žmonės (dažniausiai tie, kuriems diagnozuota depresija ar nerimo sutrikimai) turi didesnę riziką smurtauti, palyginti su visa populiacija, buvo nustatyta, kad smurto atvejų padaugėja tarp žmonių, sergančių tam tikromis sunkiomis psichikos ligomis, būtent šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu.
Tačiau G. Thornicroftas paaiškina, kad šie rodikliai yra tik šiek tiek padidėję, palyginti su bendra populiacija. Jis rašo, kad smurto lygis žymiai padidėja žmonėms, turintiems „trigubą sergamumą“, pavyzdžiui, asmenims, turintiems sunkų psichikos sutrikimą, vartojantiems narkotikus ir kamuojamiems asocialios asmenybės sutrikimo.
Apibendrinant galima pasakyti, kad įvairios psichinės ligos yra gan dažnas reiškinys, tačiau gydymas yra prieinamas ir įmanomas. Visi turėtume labiau domėtis šia tema ir nebandyti iš karto teisti tų, kurie serga kokia nors liga. Nors visuomenės supratimas apie psichikos problemas, palyginti su vos keliais dešimtmečiais prieš tai, padarė didžiulius šuolius, mes vis dar turime įveikti kalnus, kad iš tikrųjų suprastume su tokiomis problemomis susiduriančius žmones ir nustotume juos stigmatizuoti ar išstumti iš likusios bendruomenės kaip neva nenaudingus ar net pavojingus asmenis. Be to, svarbu suvokti, jog psichikos ligos gali užklupti visus – vaikus, jaunus ir pagyvenusius, ir netgi tuos, kurie šią sekundę tiki, jog niekada nesusidurs su tokiomis problemomis.
Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.
- ^ Myths and facts about mental illness. Government of South Australia.
- ^ Myths About Mental Illness. Canadian Mental Health Association.
- ^ The World Health Report 2001: Mental Disorders affect one in four people. World Health Organization.
- ^ Mental Health. World Health Organization.
- ^ Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais, 1000 gyventojų. Valstybinis psichikos sveikatos centras.
- ^ Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 354 diseases and injuries for 195 countries and territories, 1990–2017: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2017. The Lancet.
- ^ Depression. World Health Organization.
- ^ Catherine K. Ettman, Salma M. Abdalla, et. al. Prevalence of Depression Symptoms in US Adults Before and During the COVID-19 Pandemic. JAMA Network Open.
- ^ Facts & Statistics. Anxiety & Depression Association of America.
- ^ Justina Maciūnaitė. Vis daugiau lietuvių išgirsta šią diagnozę – nerimo sutrikimas: kaip jo išvengti ir su juo kovoti? Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/rinkis-gyvenima/vis-daugiau-lietuviu-isgirsta-sia-diagnoze-nerimo-sutrikimas-kaip-jo-isvengti-. Delfi.
- ^ Panikos priepuoliai: simptomai, priežastys ir gydymas. Gintarinė vaistinė.
- ^ Panikos atakos – nuslopintų emocijų proveržis. Medicinos diagnostikos ir gydymo centras.
- ^ Bendravimas su žmogumi, sergančiu psichine liga. Jonavos rajono Neįgaliųjų veiklos centras.
- ^ Alison Luciano, Ellen Meara. Employment Status of People With Mental Illness: National Survey Data From 2009 and 2010. Psychiatric Services.
- ^ Richard Saitz, Mary Jo Larson, et. al. The Case for Chronic Disease Management for Addiction. Journal of Addiction Medicine.
- ^ Anke Snoek, Neil Levy, et. al. Strong-willed but not successful: The importance of strategies in recovery from addiction. Addictive Behaviors Reports.
- ^ Top 10 Myths About Mental Health. The College of new Jersey.
- ^ Sohee Park, Katharine N. Thakker. “Splitting of the Mind” Revisited: Recent Neuroimaging Evidence for Functional Dysconnection in Schizophrenia and Its Relation to Symptoms. The American Journal of Psychiatry.
- ^ Schizophrenia. World Health Organization.
- ^ Šizofrenija. Pagalba sau.
- ^ Šizofrenija. Klaipėdos psichikos sveikatos centras.
- ^ Deborah Mitchison, Phillipa Hay, et. al. The changing demographic profile of eating disorder behaviors in the community. BMC Public Health.
- ^ Eric Strother, Raymond Lemberg, et. al. Eating Disorders in Men: Underdiagnosed, Undertreated, and Misunderstood. Eating Disorders.
- ^ Theodore E. Weltzin, Nicolette Weisensel, et. al. Eating disorders in men: update. The Journal of Men's Health and Gender.
- ^ Eating Disorders. National Institute of Mental Health.
- ^ Brazilian model dies from anorexia. NBC News.
- ^ Simon McGregor-Wood, Karen Mooney. Did Model Die From Pressure to Be Thin?. ABC News.
- ^ Isabelle Caro dies after anorexia struggle. The Guardian.
- ^ Javiera Muñoz. Wikipedia.
- ^ Big Brother star Nikki Grahame dies aged 38. BBC News.
- ^ Marie E. Rueve, Randon S. Welton. Violence and Mental Illness. Psychiatry.
- ^ Heather Stuart. Violence and mental illness: an overview. World Psychiatry.
- ^ Graham Thornicroft. People with severe mental illness as the perpetrators and victims of violence: time for a new public health approach. The Lancet.