Dehidratacijos simptomai ir prevencijos būdai

Vaikai ir sergantys suaugusieji – jautriausios grupės, kurios greičiausiai patiria dehidrataciją

Dehidratacija gali būti itin pavojinga. Camille Brodard/Unsplash nuotrauka

Dehidratacija yra būklė, kuri atsiranda, kai kūnas netenka daugiau skysčių, nei gauna, ir dėl to sutrinka gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos. Ši būklė yra pavojinga visiems, tačiau labiausiai ji kelia grėsmę mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Jaunesniems vaikams pagrindinė dehidratacijos priežastis yra stiprus viduriavimas ir vėmimas. Vyresnio amžiaus žmonės natūraliai turi mažiau vandens kūne, o tam tikros ligos ir vaistai padidina riziką, todėl jie yra labiau linkę dehidratuoti. Tačiau dehidratacija gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, jei negeria pakankamai skysčių karštomis dienomis ar sportuojant^[1].

Veikla lauke, ypač aukštoje temperatūroje, taip pat kelia riziką, nes kūnas gali pradėti nepakankamai efektyviai vėsintis, kas padidina skysčių poreikį. Jei nesuvartojama pakankamai skysčių, dehidratacija gali sukelti rimtų komplikacijų, nes suprastėja kraujotaka, o organai pradeda veikti blogiau, arba inkstai stengiasi išsaugoti vandenį, tiesiog sulaikydami skysčius.

Pakankamas skysčių vartojimas – pagrindinis būdas išvengti dehidratacijos

Karštomis dienomis reikia išgerti dar daugiau skysčių. Bluewater Sweden/Unsplash nuotrauka

Nors nedidelė ar vidutinio sunkumo dehidratacija gali būti įveikta paprasčiausiai didinant suvartojamų skysčių kiekį, sunkesniais atvejais gali prireikti skubios medicinos pagalbos. Tačiau troškulys ne visada yra patikimas ankstyvas dehidratacijos rodiklis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali nejausti troškulio iki tol, kol dehidracija yra pažengusi. Todėl svarbu sąmoningai didinti vandens vartojimą esant karštiems orams ar sergant^[2].

Dehidratacijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus:

• Kūdikiai ir vaikai: sausa burna ir liežuvis, verkiant nėra ašarų, sauskelnės ilgą laiką išlieka sausos, įdubusios akys ir skruostai, padidėjęs dirglumas^[3].
• Suaugusieji: stiprus troškulys, retesnis šlapinimasis, tamsesnės spalvos šlapimas, nuovargis, galvos svaigimas, sumišimas.

Su amžiumi organizmo gebėjimas išlaikyti skysčius mažėja, o troškulio pojūtis tampa ne toks ryškus. Ši problema gali pasunkėti dėl lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar demencija. Nekontroliuojamas ar nepakankamai gydomas diabetas gali dar labiau padidinti dehidratacijos riziką. Net ir paprastos ligos, tokios kaip peršalimas ar gerklės skausmas, gali prisidėti prie dehidratacijos, nes sumažėja noras valgyti ar gerti.

Esant ilgalaikiam viduriavimui, dirglumui, dezorientacijai, mieguistumui ar pastebėjus kraujuotas ar juodus išmatas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Dehidratacija gali sukelti rimtas komplikacijas, todėl jos negalima ignoruoti

Dehidratacija gali sukelti įvairias komplikacijas, tokias kaip:

• Šilumos traumos: Nepakankamas skysčių suvartojimas intensyvios fizinės veiklos metu ir gausiai prakaituojant gali sukelti šilumos traumas, kurios gali varijuoti nuo lengvo šilumos mėšlungio iki gyvybei pavojingo šilumos smūgio.

• Šlapimo ir inkstų problemos: Ilgalaikė arba pasikartojanti dehidratacija gali sukelti šlapimo takų infekcijas, inkstų akmenis ir netgi inkstų nepakankamumą.

• Priepuoliai: Elektrolitai, tokie kaip kalis ir natris, padeda perduoti elektrinius signalus tarp ląstelių. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas gali sukelti nenormalius raumenų susitraukimus ir, kai kuriais atvejais, sąmonės praradimą.

• Hipovoleminis šokas: Ši rimta ir gyvybei pavojinga komplikacija atsiranda, kai sumažėjęs kraujo tūris sukelia kraujospūdžio ir deguonies kiekio organizme sumažėjimą.

Siekiant išvengti dehidratacijos, svarbu reguliariai gerti pakankamai skysčių ir valgyti vandens turinčius maisto produktus, tokius kaip vaisiai ir daržovės^[4]. Lengvą dehidratacijos formą, kai vaikas praranda 3-5% kūno svorio dėl skysčių netekimo, galima gydyti namuose, vartojant vandenį, elektrolitinius gėrimus ar geriamuosius rehidracijos tirpalus, kuriuos galima įsigyti vaistinėje. Rimtesniais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes negydoma dehidratacija gali būti mirtina.

Būtina kasdien išgerti pakankamą kiekį skysčių. Janosch Lino/Unsplash nuotrauka

Ši būklė taip pat yra pavojinga nėščiosioms, kurios gali susidurti su rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip per mažas amniono skysčio kiekis, priešlaikinis gimdymas ar sumažėjusi pieno gamyba, kas gali turėti rimtų pasekmių kūdikiui.

Reikia atsiminti, kad pakankamas vandens vartojimas yra toks pat svarbus sveikatai, kaip subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir kokybiškas poilsis. Venkite saldžių, alkoholinių ar kofeino pilnų gėrimų ir rinkitės vandenį, kurį galite pagardinti citrinos ar laimo griežinėliu. Paprastai suaugusiesiems rekomenduojama gerti apie 2-2,5 litro skysčių per dieną, o vaikams – apie 1-2 litrus.

Galiausiai, būkite atsargūs karštomis dienomis, sekite orų prognozes ir, jei įmanoma, planuokite savo veiklą taip, kad išvengtumėte intensyvaus fizinio aktyvumo per karščius (apie 30°C ir daugiau), nes be dehidratacijos rizikuojate patirti ir šilumos smūgį.