Lūpų pūslelinė: nešiotojai – visi, tačiau suserga tik dalis žmonių
Lūpų pūslelinė: kaip plinta ir kas ją sukelia?
Lūpų pūslelinė – tai virusinė infekcija, kurią sukelia herpes simplex virusas (HSV-1). Šis virusas yra ypatingas tuo, kad jis ne tik yra vienas plačiausiai paplitusių pasaulyje, bet ir lydintis žmogų visą gyvenimą. Dauguma žmonių net neįtaria, kad nešioja šį virusą, nes simptomai pasireiškia tik daliai užsikrėtusiųjų. Nepaisant to, pūslelinė vis dar kelia nemažai klausimų: kodėl vieni žmonės suserga, o kiti – ne, kaip su šiuo virusu kovoti, ir kaip apsisaugoti nuo jo suaktyvėjimo.
Lūpų pūslelinės priežastis – HSV-1 virusas, kuris perduodamas tiesioginio kontakto su užkrėstu asmeniu metu. Dažniausi perdavimo būdai yra bučiniai, dalijimasis indais, rankšluosčiais ar kitais asmeniniais daiktais. Virusas yra itin užkrečiamas, todėl užsikrėsti galima ir tada, kai užkrėstas asmuo dar neturi akivaizdžių simptomų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 3,7 milijardo žmonių iki 50 metų yra užsikrėtę HSV-1 virusu[1]. Šis skaičius reiškia, kad daugiau nei pusė pasaulio gyventojų yra šio viruso nešiotojai. Nepaisant to, lūpų pūslelinė nepasireiškia visiems. Virusas gali likti „miegantis“ organizme daugelį metų ar net visą gyvenimą, kol tam tikros sąlygos nepriverčia jo suaktyvėti.
Pirmieji lūpų pūslelinės simptomai
Pūslelinės pradžią dažnai signalizuoja subtilūs, bet nemalonūs pojūčiai: niežėjimas, dilgčiojimas ar deginimas lūpų srityje. Po kelių valandų ar dienų atsiranda pūslelių – mažų, skaidraus skysčio pripildytų darinių, kurie grupuojasi. Pūslelės laikui bėgant trūksta ir virsta skausmingomis opomis, kurios paprastai užgyja per savaitę.
Nors pats virusas retai sukelia rimtų sveikatos problemų, jo simptomai gali sukelti fizinį ir emocinį diskomfortą. Matomi lūpų pažeidimai dažnai kelia gėdos ar nerimo jausmą, o skausmas ar deginimas trukdo mėgautis įprastu gyvenimu.
Kodėl HSV-1 virusas suaktyvėja?
HSV-1 virusas žmogaus organizme dažniausiai lieka neaktyvus, tūnodamas trišakio nervo ganglione, arti smegenų. Suaktyvėjęs jis keliauja nervų takais iki lūpų ar kitų veido dalių, kur pasireiškia infekcijos simptomai. Suaktyvėjimą gali paskatinti daugybė veiksnių.
Vienas dažniausių veiksnių – nusilpusi imuninė sistema. Tai gali nutikti dėl ligos, streso, miego trūkumo ar net prastos mitybos. Hormoniniai pokyčiai, tokie kaip menstruacijos ar nėštumas, taip pat gali turėti įtakos viruso aktyvacijai. Be to, išoriniai aplinkos veiksniai, tokie kaip stipri saulės šviesa ar stiprus šaltis, dažnai tampa pūslelinės paūmėjimo priežastimi.
Įdomu tai, kad kai kuriems žmonėms pagrindinis viruso suaktyvėjimo veiksnys yra emocinė įtampa ar net fizinis krūvis, pavyzdžiui, intensyvus dainavimas. Kitiems žmonėms simptomus gali išprovokuoti tam tikros ligos ar net minimalus odos sudirginimas.
Ar visi užsikrėtusieji susiduria su lūpų pūslelinės simptomais?
Nors beveik 95 proc. žmonių yra HSV-1 viruso nešiotojai, simptomai pasireiškia tik apie 20–40 proc. užsikrėtusiųjų. Kodėl taip yra? Mokslininkai mano, kad tam įtakos turi genetika. Kai kurie žmonės turi genetines mutacijas, kurios trukdo virusui patekti į ląsteles ar jį suaktyvinti. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka imuninės sistemos veikla – stipresnis imunitetas dažniausiai geriau kontroliuoja viruso aktyvumą.
Be to, yra teorijų, kad ilgametis HSV-1 viruso nešiojimas gali būti susijęs su didesne Alzheimerio ligos rizika[2]. Nors šis ryšys dar nėra galutinai įrodytas, mokslininkai toliau tiria galimą viruso poveikį žmogaus sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje.
Lūpų pūslelinės gydymas ir prevencija
Lūpų pūslelinė nėra išgydoma visam laikui, tačiau šiuolaikinės medicinos priemonės leidžia efektyviai kontroliuoti simptomus ir sumažinti jų pasikartojimo dažnumą. Pūslelių gydymui dažniausiai naudojami antivirusiniai kremai, kurių sudėtyje yra acikloviro ar panašių veikliųjų medžiagų[3]. Šie kremai padeda greičiau užgyti žaizdoms ir sumažinti infekcijos plitimą.
Esant sunkesniems ar dažnai pasikartojantiems simptomams, gydytojai gali skirti geriamus antivirusinius vaistus. Jie veikia sisteminiu būdu, slopindami viruso aktyvumą visame organizme. Be to, specialūs pleistrai gali ne tik apsaugoti žaizdas nuo užteršimo, bet ir padėti diskretiškai uždengti pūsleles.
Norint sumažinti pūslelinės pasikartojimo dažnumą, labai svarbu stiprinti imuninę sistemą. Tinkama mityba yra vienas paprasčiausių būdų tai padaryti. Rekomenduojama į mitybą įtraukti citrusinius vaisius, paprikas, juoduosius serbentus – visus produktus, kuriuose gausu vitamino C. Taip pat naudinga vartoti vitaminu D praturtintus produktus, pavyzdžiui, menkių kepenų aliejų. Lizinas – dar viena svarbi medžiaga, kurią galima rasti mėsoje, pupelėse ar sojose, padeda slopinti viruso aktyvumą.
Kaip apsisaugoti nuo pūslelinės plitimo?
Kadangi virusas yra labai užkrečiamas, svarbu laikytis tam tikrų higienos taisyklių, ypač jei jau pasireiškė simptomai. Pavyzdžiui, reikėtų vengti dalintis indais, rankšluosčiais ar lūpų kosmetika su kitais žmonėmis. Taip pat svarbu stengtis neliesti pūslelių rankomis, kad išvengtumėte viruso plitimo į kitas kūno dalis.
Prevencijai taip pat svarbi apsauga nuo aplinkos veiksnių. Saulėtomis dienomis rekomenduojama naudoti lūpų balzamus su SPF apsauga, o šaltu oru – drėkinamuosius balzamus, kurie padeda išvengti odos pažeidimų.
Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.
- ^ World Health Organization. Herpes simplex virus. World Health Organization.
- ^ Neuroscience. Cold Sore Virus’s Path in Brain Revealed. Neuroscience.
- ^ Gintarinė vaistinė. Nemalonioji lūpų pūslelinė: simptomai ir gydymo priemonės. Gintarinė vaistinė.