Norite greičiau pasveikti būnant ligoninėje? Svarbu fiziniai pratimai

Gulėjimas ligoninėje dėl ligos ar po operacijos – ne priežastis nejudėti

Buvimo ligoninėje metu svarbu judėti. Alexanderio Grey/Unsplash nuotrauka

Daugelis įpratę manyti, jog dėl bet kokios priežasties patekus į ligoninę visas joje praleistas laikas turi būti skiriamas tik gulėjimui lovoje. Pacientams atrodo, kad tai yra tiesiausias kelias link pasveikimo ir tik nuolatinis laiko leidimas gulomis gali padėti kuo greičiau pilnai atsigauti po ligos ar operacijos.

Tačiau specialistai aiškina, jog realybė yra kiek kitokia ir iš tiesų pacientams labai svarbu judėti. Pasirodo, ilgas gulėjimas lovoje ar sėdėjimas kaip tik gali dar labiau pabloginti padėtį, nes dėl to gali sulėtėti sveikimo procesai bei atsirasti įvairių nenumatytų sveikatos^[1].

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog fizinis aktyvumas gali padėti neutralizuoti neigiamą poilsio lovoje poveikį^[2]. Užtenka vos 25 minučių per dieną vaikštant po ligoninės koridorius, jog būtų pagreitintas vyresnio amžiaus žmonių sveikimas. Tokiu būtų netgi sumažinama pasikartojančių hospitalizacijų tikimybė ateityje.

Tokių išvadų prieita surinkus duomenis, kuriuose buvo nagrinėjamas aktyvaus (kiek įmanoma) laikotarpio ligoninėje poveikis tyrimo dalyvių fizinėms funkcijoms, įtraukiant ir vėlesnių sveikatos problemų (pavyzdžiui, kritimų) bei pakartotinio hospitalizavimo riziką. Buvo analizuojami 3 000 vyresnio amžiaus (55-78 metų) suaugusieji, kurie buvo paguldyti į ligoninės intensyviosios terapijos skyrių ar bendrosios medicinos skyrių 7-42 dienoms dėl ūmios ligos (pvz., kvėpavimo nepakankamumo) ar operacijos.

Į jų rutiną buvo įtrauktos skirtingos fizinio aktyvumo rūšys ir jų trukmė. Tai apėmė nuo paprastų tempimo pratimų prie lovos iki vaikščiojimo, taip pat kasdienių jėgos ir aerobikos pratimų. Ištyrus visus duomenis išaiškėjo akivaizdus teigiamas fizinių pratimų poveikis, tačiau pastebėta, kad jėgos ir aerobikos pratimai buvo daug svarbesni už pasyvius mankštinimosi būdus. Be to, sportuojant buvimo ligoninėje metu rizika, jog per 30 dienų nuo išrašymo bus grįžtama į ligoninę, sumažėjo bent trečdaliu.

Fizinis aktyvumas ligoninėje mažina tikimybę pakartotinai susirgti ar jaustis prastai

Taigi, kuo daugiau judama ir kuo fizinė veikla yra intensyvesnė bei ilgesnė, tuo ji yra naudingesnė pacientui, nes sumažėja rizika dar kartą patirti traumą, be to greičiau sutvirtėjama ir gyjama. Ekspertai teigia, jog optimalus aktyvumo laikas yra maždaug 40 minučių per dieną, kurios turėtų būti skiriamas vaikštant vidutiniu intensyvumu. Kitaip tariant, būnant ligoninėje svarbu reguliariai judėti tokiu greičiu, jog kvėpavimas pasidarytų šiek tiek dažnesnis nei įprastinis.

Sveikimas ligoninėje bus greitesnis, jei asmuo nepamirš sportuoti. Marthos Dominguez de Gouveios/Unsplash nuotrauka

Svarbu pažymėti, kad vyresnio amžiaus suaugusieji, kurie išliko aktyvūs ligoninėje, maždaug 10 % rečiau patyrė kritimą, negalią ar mirtį po išrašymo, palyginti su tais, kurie buvo neaktyvūs. Tai rodo, jog fizinis aktyvumas iš tiesų apsaugo nuo žalingo (pernelyg ilgo) lovos režimo poveikio.

Be to, kai kurie duomenys liudija ankstyvos mobilumo terapijos svarbą. Teigiama, jog tokios terapijos metu sunkios būklės ir sąmonės netekusiems pacientams, gulintiems intensyviosios terapijos skyriuose, užtikrinamas nepalyginamai greitesnis atsigavimas, geresnė fizinė funkcija ir daugiau dienų be ventiliatoriaus^[3]. Tokie pastebėjimai leidžia nustatyti optimalius pratimų tipus ir veiklos trukmę, galinčius užtikrinti didžiausią įmanomą naudą.

Mankšta gerina nuotaiką, mažina depresijos riziką bei padeda kovoti su nuoboduliu

Nors vis dar apstu žmonių, kurie yra įsitikinę, kad ligoninėje būtina visą laiką gulėti lovoje, apie tokio mąstymo klaidingumą kalbama jau seniai. Diskusijos dėl neigiamo lovos režimo poveikio vyksta jau nuo 1940 m^[4]. Žinoma, nuo to laiko buvo atlikta daug papildomų tyrimų, siekiant suprasti lovos režimo poveikį kūnui.

Buvo pastebėta, kad dėl lovos režimo prarandama raumenų ir kaulų masė, o tai ilgainiui veda prie jėgų praradimo ir vis mažėjančio gebėjimo savarankiškai atlikti net ir kasdienes užduotis. Ilgas lovos režimas taip pat mažina plaučių talpą, lėtina kraujotaką, padidina venų trombozės riziką, gali sukelti spaudimą, šlapimo nelaikymą ir vidurių užkietėjimą.

Tuo tarpu fizinis aktyvumas padeda išsaugoti raumenų jėgą, palaiko tinkamą širdies ir kraujagyslių sistemos darbą ir padeda išvengti venų trombozės bei virškinimo trakto problemų. Iš tiesų, judėjimo nauda apima ne tik fizinę naudą, mat įrodyta, kad mankšta mažina depresijos riziką, gerina nuotaiką, mažina nuobodulį. Taip gerinama tiek pacientų, tiek personalo darbuotojų psichinė sveikata.

Tad kai kitą sykį jums ar jūsų artimiesiems teks vykti į ligoninę, nepamirškite apie reguliarios mankštos svarbą. Žinoma, reikia atsižvelgti į individualią sveikatos būklę bei gebėjimus ir svarbu nepersistengti. Tačiau ligoninės darbuotojai tikrai su mielu noru patars, kokio intensyvumo mankšta užsiimti ir kokiu greičiu didinti krūvį, kad sulauktumėte teigiamų rezultatų bei nepakenktumėte sveikatai.