Biologijos profesorius teigia, jog neskiepyti vaikai yra sveikesni
Ilgalaikiai skiepytų ir neskiepytų vaikų tyrimai parodė akivaizdžius mažamečių skirtumus
Vaikų vakcinacijos klausimai bene visame pasaulyje kelia vis daugiau diskusijų, kadangi palaipsniui daugėja savo atžalų skiepyti nesutinkančių tėvų kiekis. Nors į vakcinų temą neįsigilinę žmonės mėgsta apkaltinti tėvus neišmanymu ar savo vaikų gerovės nepaisymu, tačiau net ir mokslininkai atskleidžia faktus, kurie verčia kelti klausimus apie vakcinų poveikį. Štai biologijos profesorius Brianas Hookeris teigia, kad neskiepyti vaikai yra sveikesni už skiepytus.
B. Hookeris yra organizacijos „Children's Health Defense“ vyresnysis mokslinių tyrimų direktorius ir Simpsono universiteto Reddinge, Kalifornijoje, biologijos profesorius emeritas. Jis daugiau nei 20 metų vykdo vakcinų saugumo propagavimo bei mokslinių tyrimų veiklą, tad yra sukaupęs daug rimtos patirties.
Biologijos profesorius netgi pradėjo rinkti duomenis ir atlikinėti ilgalaikius skiepytų ir neskiepytų vaikų sveikatos būklės palyginimo tyrimus. To žinomas mokslininkas ėmėsi todėl, jog pastebėjo, kad JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) nesistengia atlikinėti tokio pobūdžio tyrimus, kad tinkamai įvertintų vakcinų poveikį vaikų sveikatai.
Šiuos tyrimus „Children's Health Defense“ atliko ne vieni. Prie to prisidėjo ir tyrėjas Anthony R. Mawsonas bei jo kolegos. A.R. Mawsonas taip pat yra gan žinomas visuomenės sveikatos specialistas. Jis ypač išgarsėjo po to, kai neseniai išreiškė paramą Andrew Wakefieldui, buvusiam gydytojui, paskelbusiam tyrimą, kuriame autizmas siejamas su MMR vakcina[1].
Tiesa, verta pažymėti, jog „Children's Health Defense“ remiamame tyrime, informacija apie vaikų sveikatą buvo renkama ne iš medikų. Visą informaciją tyrėjai gavo iš mamų, kurios savo vaikus mokė namuose. Tyrimo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas 6-12 metų vaikams. O gauti rezultatai neabejotinai nustebino daugelį skeptikų, netikinčių, jog tėvai ne be reikalo nusprendžia nevakcinuoti savo atžalų.
Tyrimo rezultatai parodė, jog vakcinuoti vaikai yra labiau linkę į alergijas nei nevakcinuoti
Lygindami vakcinuotus ir nevakcinuotus vaikus, mokslininkai pastebėjo akivaizdų ryšį tarp alergijų ir fakto, ar mažametis buvo skiepytas. Tyrėjai nustatė, jog skiepytų vaikų tikimybė susirgti alerginiu rinitu buvo net 30 kartų didesnė nei neskiepytų vaikų.
Negana to, panašūs milžiniški skirtumai pastebėti ir su kitomis ligomis. Pavyzdžiui, nustatyta, kad palyginti su tyrime dalyvavusiais neskiepytais vaikais, skiepyti vaikai:
- 3,9 karto dažniau serga alergijomis,
- 4,2 karto dažniau kenčia dėl dėmesio sutrikimo (ADHD),
- 4,2 karto dažniau serga autizmu,
- 2,9 karto dažniau susiduria su egzema,
- 5,2 karto dažniau turi mokymosi sutrikimų,
- 3,7 karto dažniau turi neurologinių raidos sutrikimų.
Ne nuostabu, jog mokslinė studija ir straipsnis iš karto sulaukė didžiulio dėmesio. Visa tai iš pradžių buvo paskelbta „Frontiers in Public Health“ žurnale, kur per pirmąsias tris dienas surinko daugiau nei 80 000 peržiūrų. Tačiau mokslinis žurnalas labai greitai pašalino straipsnį, aiškindamas, jog jis esą niekada nebuvo iki galo priimtas, nepaisant to, jog jau buvo paskelbtas anksčiau.
Kritikai suabejojo tyrimo tikslumu
Tyrimo autoriai taip pat iš karto sulaukė kritikų puolimo. Jie suskubo teigti, kad tyrimas nėra tikslus, nes jis grindžiamas tik namuose savo atžalas lavinančių tėvų apklausa. Pasak kritikų, tai neatspindi visos tiriamosios amžiaus grupės populiacijos. Jie taip pat pabrėžė, jog tyrimas buvo finansuotas organizacijų, griežtai pasisakančių prieš vakcinaciją, lėšomis[2].
Vėžio chirurgas ir mokslinio žurnalo „Science-Based Medicine“ redaktorius Deividas Gorskis atkreipė dėmesį į tai, kad namuose mokomi vaikai neatspindi bendros populiacijos ir dėl to kito faktoriaus. Pasak jo, namų mokymas paprastai siejamas su vadinamaisiais „antivakseriais“. Tai įrodo tyrimo populiacija, nes joje daugiau nei trečdalis vaikų buvo neskiepyti. Pasak specialisto, šie skaičiai prieštarauja JAV nacionalinei vakcinacijos apimčių statistikai: tik 1,3 proc. vaikų, gimusių JAV 2016-2017 m., yra visiškai neskiepyti sulaukę dvejų metų.
D. Gorskis taip pat teigia, jog vaikų sveikata arba bent jau žinomos ligos ar sutrikimai, tiesiogiai priklauso nuo tėvų įpročių ir pažiūrų. Ekspertas įsitikinęs, jog esą vakcinuotų vaikų tėvai linkę dažniau vesti vaikus pas gydytoją ir būtent todėl skiepytų vaikų sutrikimai yra dažniau diagnozuojami bei gydomi.
Mičigano universiteto doktorantė, CDC epidemiologė Nina Masters irgi kalba panašiai, Ji sako, jog buvo neatsižvelgta į skiepytų ir neskiepytų vaikų skirtingą sveikatos priežiūrą. Pažymima, kad autoriai nevertina to, ar skiriasi abiejų grupių apsilankymų pas gydytojus skaičius.
Tiesa, patys tyrimo autoriai pripažįsta, kad šališkumas gali egzistuoti. Išvadose rašoma, jog:
„18 mėnesių skiepijimo ribą buvo pastebėtas vienintelis reikšmingas ryšys su diagnozėmis, o tai gali rodyti sveikatos priežiūros paslaugų ieškojimo skirtumus tarp skiepytų ir neskiepytų vaikų šeimų“.
Vaikų vakcinacijos statistika rodo, jog skiepijimo apimtys lėtėja
Nepaisant to, kiek patikimas ar diskutuotinas yra naujasis tyrimas, pasaulyje ir toliau auga neskiepytų vaikų skaičius. Kaip skelbia UNICEF, 2022 metais pasaulinės skiepijimo apimtys kiek atsigavo, tačiau apie 20,5 mln. vaikų vis dar negavo rekomenduojamų pagal skiepų kalendorių vakcinų. O tai yra 2,1 mln. vaikų daugiau nei 2019 metais[3].
Tiesa, keliose šalyse matomas pagerėjimas, tačiau imunizacijos atsigavimas vis tiek nėra tolygus. Nors tokiose šalyse kaip Indija ar Indonezija, kuriose gyvena daug kūdikių, pastebimas vakcinacijos statistikos pagerėjimas, už to slepiasi lėtesnis atsigavimas, sąstingis arba nuolatinis mažėjimas, kuris pastebimas daugumoje mažų ir vidutinių pajamų šalių.
Pasak ekspertų, mažėjančią vaikų imunizaciją gali lemti keli veiksniai:
- konfliktai,
- nepakankamos investicijos į nacionalines imunizacijos programas,
- vakcinų trūkumas.
Iš neskiepytų arba nepakankamai paskiepytų vaikų maždaug 10 mln. kūdikių arb 49 proc. gyvena nestabilioje aplinkoje, įskaitant konfliktų paveiktas šalis, todėl ekspertai mano, jog tai akivaizdžiai paveikia skiepijimo rodiklius.
Tačiau taip pat kinta ir pačių tėvų požiūris į vakcinas. Tai pastebima ne tik kitose šalyse, bet ir Lietuvoje. Pernai pateiktais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų. 2020-2022 m. paskiepytų vaikų skaičius šalyje dar labiau sumažėjo. NVSC duomenimis, 2021 metais, lyginant su 2020 metais, sumažėjo skiepijimo aprėptys net nuo 13 užkrečiamųjų ligų ir tik nuo vienos – meningokoko B infekcijos – paskiepyta nežymiai daugiau vaikų, nei ankstesniais metais. 2021 m. paskiepyta mažiau vaikų nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito – tik 88,41 proc. (2 m. amžiaus grupėje) ir 88,37 proc. (7 m. amžiaus grupėje).
- ^ vigilantnews.com. This Is What Happens When You Don’t Jab Kids: Vaccinated vs. Unvaccinated Data. vigilantnews.com.
- ^ healthfeedback.org. Claim by Brian Hooker that unvaccinated children are healthier compared to vaccinated children relies on flawed studies. healthfeedback.org.
- ^ UNICEF. Immunization. UNICEF.