Joga – puikus sveikatos gerinimo ir atsipalaidavimo būdas

Firmus Medicus -

Joga laikoma veiksminga mankštos forma, padedančia sumažinti kraujospūdį

Jogos įtraukimas į treniruotę gerina sveikatą – išbandykite tai. Dane’o Wettono/Unsplash nuotrauka.

Kasdienės mankštos nauda veikiausiai yra suprantama ir žinoma didžiajai daliai žmonių. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, jog svarbu atlikti ne tik įprastus kasdienius pratimus, bet ir imti praktikuoti jogą[1]. Keliuose neseniai atliktuose eksperimentuose buvo pastebėta, jog stuktūrizuotos jogos praktikos gali būti kur kas sveikesnis aerobinių pratimų priedas nei tik paprastas raumenų tempimas.

Kita vertus, nors jogos intervencijos ir pratimai turi vienodus ir (arba) geresnius širdies ir kraujagyslių sistemos rezultatus, jogos tipai, komponentai, dažnis, sesijų trukmė bei intensyvumas labai skiriasi. 

Dėl šios priežasties buvo siekta taikyti griežtą mokslinį požiūrį, kad nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, dėl kurių joga yra naudinga rizikos grupės pacientams, galiausiai atrandant būdus, kaipgi ji gali būti taikoma sveikatos priežiūros įstaigoje, pavyzdžiui, pirminės prevencijos programoje.

Taigi, jeigu jau ilgą laiką kovojate su aukštu kraujospūdžiu, jogos įtraukimas į treniruotę iš tiesų gali jums padėti.

Joga gali padėti palaikyti kraujagyslių ir širdies sveikatą

Užsimojus išanalizuoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, konkrečiam tyrimui tyrėjai „įdarbino“ 60 žmonių. 

Kiekvienam iš jų buvo diagnozuotas aukštas kraujospūdis ir metabolinis sindromas, kuris yra būklių, padidinančių širdies problemų ir insulto riziką, grupėje[2].

Joga plačiai pripažįstama kaip veiksminga mankštos forma. The Nix Company/Unsplash nuotrauka.

Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes. Per tris mėnesius jie kasdien atliko 15 minučių struktūrinės jogos praktikų bei raumenų tempimo, pridedant dar ir 30 minučių aerobikos pratimų penkis kartus per savaitę.

Po trijų mėnesių nustatyta, jog šiems žmonėms smarkiai sumažėjo kraujospūdis ramybės būsenoje, taip pat vidutinis arterinis kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis. Tuo tarpu sistolinis kraujospūdis sumažėjo 10 mm Hg, kol raumenų tempimo grupėje jis nukrito tik 4 mm Hg.

Tie, kurie užsiėmė joga, taip pat pastebėjo, kad sumažėjo širdies ritmas ramybės būsenoje ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika apskritai.

Akivaizdu, jog jogos įtraukimas į įprastą mankštos režimą gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą, apsisaugant nuo hipertenzijos arba aukšto kraujospūdžio, ilgainiui galinčio sukelti rimtesnių sveikatos problemų.

Specialūs pratimai padeda pajusti ramybę

Aukštas kraujospūdis, kaip jau supratote, yra gana pavojingas, tačiau žmonės gali imtis aktyvių priemonių jį valdyti. Ir nors tai, kas tinka vienam asmeniui, gali absoliučiai netikti kitam, joga yra vienas iš pagrindinių kraujospūdžio kontrolės metodų ir papildomų efektyvių gydymo būdų.

Taip, kraujo spaudimas yra susijęs su kraujo tekėjimu visame kūne. Bet kad organizmas veiktų tinkamai ir subalansuotai, kraujospūdis turi būti tam tikrame lygyje. (Jei kraujospūdis yra per aukštas arba per žemas, tai gali sukelti neigiamų pasekmių sveikatai.)

Joga – tai naudinga dvasinė praktika milijonams žmonių visame pasaulyje. Ginny Rose Stewart/Unsplash nuotrauka.

Pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis neretai padidina insulto, širdies priepuolio ar inkstų pažeidimo riziką.

Detaliau kalbant, hipertenzija yra vadinama tyliuoju žudiku, nes žmogus gali nepajusti jokių išankstinių simptomų. Būtent tai yra pagrindinis širdies ligų, inkstų nepakankamumo ir insulto rizikos veiksnys, galintis sustiprinti kitas medicinines problemas, tokias kaip diabetas bei padidėjęs cholesterolio kiekis.

Kita vertus, galime pasidžiaugti, kad egzistuoja gyvenimo būdo pokyčiai, kuriais žmonės gali remtis, jog sumažintų savo kraujospūdį. 

Viena iš priemonių – stengtis išlaikyti sveiką svorį ir keisti savo mitybą, jog pastarojoje būtų mažiau natrio ir riebalų.

„Yra daug vaistų, kurie įrodė esantys veiksmingi mažinant kraujospūdį. Tačiau įrodyta, kad gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip mankšta, dieta, susilaikymas nuo rūkymo ir hidratacija taip pat padidina vaistų veiksmingumą“, – pažymėjo gydytojas Leonardas Pianko, kardiologas Aventuroje, Floridoje[3].

Galų gale, konkretus bandomasis tyrimas išnagrinėjo jogos naudą valdant kraujospūdį, kurio rezultate, kaip jau supratote, „puikuojasi“ praktika protui ir kūnui: tik 15 minučių jogos per dieną sustiprina ne tik kūną ir įvairius jo procesus, bet ir miklina protą – lavina atmintį, koncentraciją bei reakciją į nemalonius įvykius.

Kitais žodžiais tariant, eksperimentai, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama jogai, yra nuostabus patvirtinimas, kad kiekvieno iš mūsų protas vaidina svarbų vaidmenį fizinei sveikatai ir kad šie metodai neabejotinai turėtų būti įtraukti į rekomendacijas dėl intervencijos į sveikesnį gyvenimo būdą bei laimingesnį gyvenimą apskritai. 

Tyrimo autoriai, be kita ko, pažymėjo, jog yra keletas galimų priežasčių, kodėl jie pastebėjo didesnį pagerėjimą tarp dalyvių, dariusių joga.

Anot jų, mūsų antinksčiai gamina „kovok arba bėk“ hormonus, padidinančius širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį. Tuo tarpu tam tikros jogos rūšys gali sumažinti kortizolio, kuris yra streso hormonas, lygį, tokiu būdu kontroliuojant kraujospūdį bei kitus kūne vykstančius svarbius procesus.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e