PSO ataskaita: dėl perdirbto maisto ir alkoholio kasmet miršta 2,7 mln. žmonių

PSO praneša, kad itin perdirbtas maistas ir alkoholis kiekvienais metais nusineša 2,7 mln. žmonių gyvybių

Mūsų mityba turi didelę įtaką bendrai savijautai. Melissa Walker Horn/Unsplash nuotrauka

Niekam ne paslaptis, jog sveikas, įvairus maistas, sportas ir kiti sveikos gyvensenos aspektai gali padėti išlaikyti puikią savijautą. Tačiau daugelis vargu ar susimąsto, kokią didelę žalą gali padaryti itin perdirbtas maistas bei alkoholis. Pagal naujausius Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, tokia nesveika mityba bei alkoholio vartojimas neretai baigiasi netgi mirtimi.

Itin perdirbtas maistas (angl. ultra-processed food, UPF), alkoholis, tabakas ir iškastinis kuras kiekvienais metais visoje Europoje nusineša 2,7 milijonų žmonių gyvybių, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)^[1].

Ši išties sukrečianti statistika įrodo nenuginčijamą faktą, jog norint ilgiau gyventi ir būti sveikiems, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Deja, kaip teigia ekspertai, „galingosios pramonės šakos“, kurios kišasi į vyriausybės politiką ir pastangas mažinti susirgimų vėžiu, širdies ligomis ir diabetu skaičių, prisideda prie prastos žmonių savijautos ir ankstyvos mirties. Tad pakeisti tokią kraupią statistiką į gerąją pusę yra gan sunkus iššūkis.

Pasaulio sveikatos organizacija nori kuo griežčiau reguliuoti pramonę

PSO naujausia ataskaita buvo paviešinta ne tik tam, kad praneštų Europos gyventojams apie didelę riziką, susijusią su netinkama mityba ir žalingais įpročiais. Organizacija savo ataskaitoje taip pat ragina „priimti griežtus teisės aktus pramonės galiai pažaboti“, o vyriausybes – atkakliai įgyvendinti sveikatos apsaugos politiką, kurią pramonė reguliariai „kvestionuoja, vilkina, silpnina ar stabdo“. Tad PSO siekis yra gan aiškus – kad pramonė būtų griežčiau reguliuojama ir nebegalėtų taip lengvai kenkti žmonėms.

PSO teigimu, dėl kenksmingų „komercinės pramonės propaguojamų“ produktų ir praktikų Europos regione „kiekvieną dieną miršta daugiau nei 7 400 žmonių“.

Organizacija taip pat nurodo, kad „šie komerciniai produktai tampa 24 proc. visų mirčių priežastimi ir smarkiai didina mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų (51,4 proc.) bei vėžio (46,4 proc.)“. Tai išties didžiuliai skaičiai, kuriuos būtina keisti.

Dokumente rašoma, kad tabako, alkoholio, UPF ir kuro pramonė kiekvienais metais Europoje yra visiškai arba dalinai atsakingos už 2,7 milijonus mirčių. Tuo tarpu visame pasaulyje tabakas, UPF, iškastinis kuras ir alkoholis kiekvienais metais pražudo 19 mln. žmonių – tai 34 proc. viso mirčių skaičiaus.

Analizuodama šiuos duomenis, PSO taip pat nurodė, kad kiekvienais metais Europoje tabakas tampa 1,15 mln., alkoholis – 426 857, maistas, kurio pagrindą sudaro itin perdirbti mėsos gaminiai – 117 290 ir maistas, kuriame daug druskos – 252 187 mirčių priežastimi. Tad rūkantys, netinkamai besimaitinantys ar kitaip pramonės siūlomais produktais besinaudojantys žmonės patiria išties didelę riziką nesulaukti senatvės.

Į mirčių statistiką nebuvo įtraukta: nutukimas, aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cukraus kiekis

Verta pažymėti, kad į ataskaitoje minimus skaičius nebuvo įtrauktos mirtys, susijusios su nesveika mityba dėl nutukimo, aukšto kraujospūdžio, aukšto cukraus kiekio kraujyje ar aukšto cholesterolio kiekio. Tad pridėjus dar ir tokias mirtis, statistika atrodytų dar kraupiau.

Savo ataskaitoje PSO paragino vyriausybes pripažinti, kad tokie veiksmai, kaip pačių vartotojų kaltinimas, agresyvi rinkodara, dezinformacijos platinimas, reklama socialiniuose tinkluose, lobizmas ir „mokslo nuvertinimas“ finansuojant mokslinius tyrimus saviems tikslams pasiekti, yra pramonės naudojama taktika.

Belieka tikėtis, jog ateityje dabartinė situacija smarkiai pasikeis. Nors žinant tai, kokia stipri yra pramonės įtaka, greitų pasikeitimų vargu ar sulauksime.