Kiaulpienės: nauda, pagrindinės savybės ir panaudojimo būdai
Kiaulpienės pasižymi vitaminų, mineralų ir skaidulų gausa
Kiaulpienes matome kiekvienais metais, mat jos geltonai nudažo kone kiekvieną ilgiau nepjautą pievą. Dažniausiai šiuos augalus nuvertiname, o sodininkai netgi jomis skundžiasi bei bando išnaikinti. Nors dažniausiai į jas kiek palankiau žiūri ūkininkai, kurie mielai kiaulpienes naudoja gyvulių pašarui, iš tiesų jos labai naudingos ir žmonių organizmui. Sveikuoliai ir alternatyvios medicinos šalininkai jau spėjo pamilti kiaulpienes, mat jos yra puikus natūralaus sveikatingumo šaltinis.
Kiaulpienė arba tiesiog pienė yra naudinga tiek sveikatai, tiek grožiui. Šis augalas praturtintas naudingais vitaminais ir mineralais, kurie ypač reikalingi žmogaus organizmui. Be to, kiaulpienės teigiamai veikia virškinimą ir padeda palaikyti odos bei plaukų grožį.
Paprastoji kiaulpienė (lot.Taraxacum officinale) yra astrinių (lot. Asteraceae) šeimos kiaulpienių genties augalas[1]. Tai daugiametis žolinis augalas, pasižymintis tuo, jog iš nuskinto lapo ar kitos augalo dalies teka baltas skystis. Kiaulpienių, dar vadinamų pienėmis, žiedai yra geltoni, jos žydi balandžio–gegužės mėnesiais.
Šių augalų galima rasti kone visur. Pienės auga pievose, laukuose, parkuose, ganyklose ir net pelkėse. Daliai sodininkų ar ūkininkų kiaulpienės kelia susierzinimą, nes laiko jas itin įkyriomis žolėmis. Tačiau iš tiesų pienės yra labai maistingos, pasižyminčios vitaminų, mineralų ir skaidulų gausa. Kaip teigia 77.lt kalbinta fitoterapeutė, natūralios kosmetikos, papildų gamintoja Ilona Ugintė, kiaulpienėse yra vitaminų A, B, C, E ir K, o jų lapuose taip pat yra daug mineralų, įskaitant kalcį, magnį, geležį ir kalį.
Kiaulpienėse taip pat yra daug antioksidanto beta karotino, kuris gali apsaugoti nuo ląstelių pažeidimo bei oksidacinio streso. Be to, augalo šaknyse gausu angliavandenio inulino – tai augaluose randamos tirpios skaidulos, padedančios palaikyti sveikų žarnyno bakterijų dauginimąsi ir balansą.
Galima naudoti visas kiaulpienės dalis
Kaip teigia fitoterapeutė, natūralios kosmetikos, papildų gamintoja I. Ugintė, kiaulpienė yra tokia vaistažolė, kurios visos dalys yra naudingos. Žinoma ekspertė teigia:
„Anksti pavasarį ir rudenį renkame šaknis. Šaknys renkamos iki žydėjimo. Geriau rudenį, bet ir anksti pavasarį jos yra tinkamos, iki pumpurų formavimosi. Pavasarį renkame lapus, iki žydėjimo jie turi daug maistinių ir vaistinių medžiagų. Jau pradėjus augalui žydėti, renkame neprasiskleidusius pumpurėlius ir žiedus.“
I. Ugintė pabrėžia, kad naudojamos visos kiaulpienės dalys, net ir kotelis. Tad iš įvairių augalo dalių galima gaminti įvairius patiekalus ar arbatas:
„Pavyzdžiui, aš esu išradus tokį būdą, nežinau, gal kažkas irgi tai daro, kad kiaulpienių žiedus nurinkus, palaikau kelias valandas, kad išbėgtų vabaliukai ir tada per mėsmalę, su stambiausiu peiliuku sumalu, parą fermentuoju sukišus į stiklainį, sutrombuoju ir užsuku, kad nepapultų deguonis ir po paros džiovinu džiovyklėje iki 38 laipsnių. Gaunasi labai skani, labai švelniai fermentuota, kvapni arbata, kuri turi labai daug maistinių ir vaistinių savybių.“
Galima sugalvoti ir kitų pienių panaudojimo būdų, pavyzdžiui:
- Makaronai: jie gaminami iš kiaulpienių kotelių, pamirkius pusvalandį kotelius sūdytame vandenyje. Gaminant makaronus juos galima skaninti druska, česnaku, balzamiko padažu, lazdyno riešutų, saulėgrąžų ar kanapių majonezu.
- Arbata: tam puikiai tiks kiaulpienės šaknys, iš kurių pavyks išgauti neskrudintą arbatą.
- Prieskonis: šaknis galima supjaustyti gabaliukais, paskrudinti ir sumalti, arba iš pradžių džiovinti, o tada skrudinti ir malti. Toks prieskonis tiks sriuboms ir salotoms.
- Gėrimai: iš kiaulpienių galima gaminti girą, vyną ir netgi medų. Pienės taip pat puikiai tiks dėti į įvairius kokteilius ar sriubas.
Kiaulpienių panaudojimo būdai: tinka džiovinimui, užpilams ir tinktūroms
Kaip pasakoja I. Ugintė, kiaulpienes galima ir džiovinti, ir šaldyti, tačiau pastarasis būdas jai nepatinka – vis tiek jaučiasi šaldiklio prieskonis. Tad pasirinkus kiaulpienes džiovinti, ji pataria rinkti jas dar nepilnai prasiskleidusiu viduriuku: jeigu kiaulpienė jau pilnai prasiskleidusi, džiūdama virs į pūkus ir jos naudoti arbatai arba prieskoniams nepavyks.
Tačiau verta pažymėti, kad pienes galima ne tik džiovinti. Iš jų netgi daromi užpilai bei tinktūros. I. Ugintė sako:
„Jos daromos yra ir spritinės, ir vadinami oksimeliai, kai žiedai ar tos pačios šaknys, koteliai, lapai yra užpilami obuolių actu. Tai vėlgi yra labai įdomus produktas. Dar yra gaminami fitoliai. Tai yra aliejinės ištraukos, kai augalo dalys laikomos yra savaitę aliejinėje ištraukoje, tada išimama žaliava, nuspaudžiama ir vėl pakeičiama. Antrą savaitę vėl laikoma nauja žaliava tame pačiame aliejuje. Trečią savaitę įdedama nauja žaliava į tą patį aliejų, po savaitės nuspaudus gaunamas labai turtingas fitolis. Fitolius galima gerti jei jie daromi su aukštos kokybės valgomaisiais, geriamaisiais, nerafinuotais aliejais. Galima tepti odą, tinka įvairiausioms žaizdelėms, įtrūkimams, dermatitams. Taip pat kiaulpienės žiedų aliejinės ištraukos arba fitoliai balina veido odą esant hiperpigmentacijai, nepageidaujamoms strazdanoms ir t.t.“
Ji taip pat pasakoja, kad dar yra gaminami, garinami hidrolatai. Tai yra vandeninės augalų ištraukos, o kiaulpienių hidrolatai yra naudojami nuo pigmentacijos, jie ramina, skaistina, balina, stangrina ir drėkina odą. Be to, tiek kiaulpienių fitolis, tiek hidrolatas tinka ir plaukams, ypač jei jie dažomi, išsausėję. Vos po kelių naudojimų galima pastebėti, kaip plaukai atsigauna, ima žvilgėti ir nebesišiaušia.
Taigi, kiaulpienių nauda, apie kurią plačiau pasakoja I. Ugintė išskirtiniame 77.lt interviu, yra išties nenuginčijama. Jei norite praturtinti savo mitybą įvairiais vitaminais bei mineralais, išties verta pradėti naudoti pienes.
Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.