Skiepai „nuo erkių“ ir alternatyvūs apsaugos būdai


Skiepai „nuo erkių“ tampa vis dažnesne tema žiniasklaidoje. Ar verta sunerimti?

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, žiniasklaidoje matome vis daugiau nepagrįstą erkių baimę skleidžiančių straipsnių. Standartiškai, kuriamos gąsdinančios istorijos apie alkanas erkes, kurios šimtais puola žmones ir taikosi juos užkrėsti erkiniu encefalitu bei Laimo liga. Garsiai rėkiama, jog vienintelis kelias apsisaugoti yra skiepai, o skiepytis privalo visi, net ir miestuose gyvenantys bei gamtoje visiškai nesilankantys šalies gyventojai. 

Niekas nesiginčija, kad erkinis encefalitas ar Laimo liga yra sunkūs susirgimai, kurie gali baigtis sudėtingomis komplikacijomis ar netgi mirtimi. Vis dėlto, kiekvienas iš mūsų privalo blaiviai įvertinti esamą situaciją ir nuspręsti, ar, siekiant apsisaugoti, būtina skiepytis. Žiniasklaida pamiršta paminėti, kad erkės į Jūsų namų duris pasibelsti negali. Be to, egzistuoja ir alternatyvūs erkių prevencijos būdai, kurie yra ne mažiau veiksmingi. 

Suprasti ligą: erkinio encefalito (EE) ir Laimo ligos (LL) apibrėžimai bei pagrindiniai požymiai

Erkinis encefalitas. Ligos eiga ir komplikacijos

Anot ULAC (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro), erkinis encefalitas (EE) yra:

sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. EE sergama daugelyje pasaulio šalių. Pirmą kartą EE aprašytas 1927 m. Austrijoje, o šios ligos sukėlėjas – EEV išskirtas 1937 m. buvusioje Tarybų Sąjungoje.[1]

Erkinis encefalitas – dvifazis susirgimas, susidedantis iš toliau pateiktų simptomų:

Pirma fazė

  • pakilusi temperatūra
  • galvos skausmas
  • silpnumas, šaltkrėtis
  • traukuliai
  • pykinimas
  • viduriavimas

Antra fazė

  • aukšta temperatūra
  • smegenų uždegimas (pasireiškia 20-30 proc. užsikrėtusiųjų)

Po pavojingos erkės įkandimo, EEV pirmiausia išplinta vietinėse odos ląstelėse. Vėliau virusas paveikia limfmazgius ir endokrininę sistemą. Paveikęs kapiliarus, virusas kerta kraujo ir smegenų barjerą. Mirtinais atvejais būdingi neuropatologiniai pokyčiai, poliomelitas, kuris negrįžtamai paveikia nugaros smegenis, smegenų kamieną ir smegenėles.[2]

Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 7-14 dienų. Pirmąsias 1-8 dienas sergantysis jaučia nespecifinius požymius ir simptomus, tokius kaip nuovargis, galvos skausmas, nugaros ir galūnių skausmai, pykinimas ir bendras silpnumas. Paprastai yra fiksuojama 38°C ar aukštesnė temperatūra.

Po pirmos fazės, 1-20 dienų intervale, maždaug trečdalis sergančiųjų susiduria su antra ligos faze, kuriai būdingas karščiavimas, dažnai viršijantis 40°C, ir centrinės nervų sistemos susirgimai, pavyzdžiui, meningitas, encefalitas, mielitas arba radikulitas. Antros ligos fazės metu pasireiškia neurologiniai simptomai: galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas, smegenų uždegimas.[3]

Komplikacijos pasireiškia tokiu dažnumu:

  • sunkūs liekamieji neurologiniai reiškiniai – 10 proc. ligonių
  • mirtis – 0,5-2 proc. ligonių

Iki 40% encefalitinių atvejų sukelia nuolatinius centrinės nervų sistemos pažeidimus,[4] įskaitant įvairius neuropsichiatrinius ir kognityvinius susirgimus.[5] Vaikai dažniau serga meningitine forma, suaugusieji (40 m. amžiaus ir vyresni) – encefalitine. Nuo 60 metų amžiaus ir vyresniems registruojamas didesnis mirštamumas ir dažnesni liekamieji neurologiniai reiškiniai.[6] 

Laimo liga. Simptomai

Kaip nurodo ULAC, Laimo liga (LL) – tai:

lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze. Pirmą kartą liga aprašyta JAV 1977 m. Lietuvoje Laimo liga nustatyta 1987 m.[7]

Laimo ligą sukelia erkių pernešama bakterija – Borrelia burgdorferi. Ligos simptomai pasireiškia 1–4 savaičių bėgyje ir susideda iš šių simptomų:

  • bėrimas. Erkės įkandimo vietoje susiformuoja raudona dėmė/žiedas, kuris didėja, centras išbąla
  • karščiavimas
  • galvos skausmas
  • silpnumas, galvos svaigimas
  • sąnarių ir raumenų skausmas
  • miego sutrikimas

Bėrimas pasireiškia apie 60-80 proc. užsikrėtusiųjų. Negydant, infekcija apima sąnarius, širdį, nervų sistemą. Dauguma Laimo ligos atvejų sėkmingai išgydoma antibiotikais. Skiepų nuo Laimo ligos nėra.[6]

EE ir LL sergamumas Lietuvoje 

Anot ULAC pateikiamos informacijos, kiekvienais metais patvirtintų erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų skaičius svyruoja. Duomenys apie susirgimų skaičių pateikti lentelėje:[8]

  Erkinis encefalitas (EE) Laimo liga (LL)
2018 384 2293
2017 484 2678
2016 633 2915
2015 336  2252

EEV nešiotojos – vos 1,7 proc. visų šalyje randamų erkių

Erkinio encefalito virusas (EEV) cirkuliuoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir voragyvių (erkių) organizmuose. Erkių lervos, nimfos ir suaugusios erkės viruso sukėlėjais užsikrečia per kontaktą su virusą pernešančiais gyvūnais. Europoje vyraujančio erkinio encefalito viruso potipį perduoda miškinės erkės (lot. Ixodes ricinus). 

Virusas gali užkrėsti daugiau kaip 100 skirtingų rūšių gyvūnų, įskaitant lapes, peles, elnius, šunis, avis, beždžiones ir arklius. Kai kurios iš šių gyvūnų rūšių veikia kaip viruso rezervuaras ir perneša užkratą kitiems gyvūnams.[9]

Ne kiekviena erkė, priklausanti iksodinių šeimai, yra infekuota erkinio encefalito virusu

Užkrėstų erkių procentinė dalis labai skiriasi, priklausomai nuo metų laiko ir vietos. Nustatyta, kad sunkiai užkrėstose Šveicarijos vietovėse, EEV platinančių erkių skaičius siekia 14.3%, Austrijos ir Pietų Vokietijos regionuose šis skaičius sudaro 1–3%, Lietuvoje – 1,7%.[10]

Regionas yra laikomas didelės EEV rizikos zona, jei virusu, per penkerių metų laikotarpį, užsikrėtė ne mažiau kaip 1 iš 100000 žmonių, gyvenančių tame regione, įskaitant visus kaimyninius rajonus. Iki šiol, per penkerius metus, didelės rizikos zonose virusu užsikrėtė daugiau nei 40 iš 100000 žmonių.

Net ir didelės rizikos zonose, tokiose kaip prieš tai minėti Šveicarijos regionai ar Vokietijos pietūs, tik nedidelė erkių dalis yra užsikrėtusios. Apskaičiuota, kad 0,1–5% erkių yra viruso nešiotojos. Liga labiausiai yra paplitusi Rytų Europoje – pavyzdžiui, kai kuriuose Rusijos, Čekijos, Lietuvos ir Lenkijos regionuose.[11]  

Viena iš priežasčių, kodėl erkių pernešamos ligos šiuo metu yra suaktyvėjusios, galėtų būti plyni kirtimai. Anot JAV mokslininkų, fragmentuotuose miškuose natūraliai padidėja graužikų ir pelių, kurie yra pagrindiniai Laimo ligos ir EEV pernešėjai, populiacijos tankis. Tai yra tiesiogiai susiję su sumažėjusiu lapių, oposumų, meškėnų ir kitų žinduolių skaičiumi, normaliomis sąlygomis mažinančiais gražikų populiaciją.[12][13]

Didžiausia rizika susidurti su erke – laiką leidžiant miškingose vietovėse

Erkių suaktyvėjimas pastebimas esant aukštesnei nei 8°C temperatūrai ir 70-80 proc. santykiniam drėgnumui. Sezoninis erkinio encefalito viruso dažnis paprastai sutampa su padidėjusiu erkių aktyvumu pavasarį, vasarą ir rudenį.[14] Ypač didelė erkių įsisiurbimo rizika kyla leidžiant laiką miškingose vietovėse ir gamtoje – soduose, prie vandens telkinių, parkuose. 

Dauguma EEV infekcijų diagnozuojamos po erkės įkandimo, tačiau apie trečdalis virusu užsikrėtusiųjų negali atsiminti turėję kontaktą su erke.[15] 

Erkinio encefalito virusas taip pat gali būti perduotas per nepasterizuotą pieną ar pieno produktus, užkrėstų karvių, ožkų ar avių pagalba.[16]

WHO: Esant endeminėse zonose, EEV poveikis gali būti sumažintas iki minimumo pasirenkant tinkamą aprangą ir nuolat tikrinant odą, kad būtų galima kuo greičiau pašalinti erkes. EEV infekcijos rizika yra nereikšminga asmenims, kurie lieka miesto teritorijose, vengia miškingų zonų ir nevartoja nepasterizuotų pieno produktų.[10]

Vakarų vakcinos „nuo erkių“ ir jų sudėtis

Lietuvoje nuo erkinio encefalito yra siūlomos Encepur ir TicoVac vakcinos. Europoje taip pat skiepyjama FSME-IMMUN® ir keletu kitų vakcinų.

Encepur vakcina yra skirstoma į Encepur children, Encepur junior (abi skirtos vaikams nuo 1 iki 11 m.) ir Encepur adults 1,5 μg (skirta 12 metų ir vyresniems asmenims). Ši vakcina yra sudaryta iš EEV potipio Karlsruhe (K23) padermės. Sacharozė yra naudojama kaip stabilizatorius, aliuminio hidroksidas – adjuvantas, skirtas pagreitinti, pagerinti ir (arba) pailginti vakcinos apsauginį poveikį. Antigeno kiekis suaugusiesiems – 1,5 μg, vaikms (1-11 metų) – 0,75 μg.

TicoVac skirstoma į TicoVac 2,4 µg (skirta asmenims nuo 16 metų) ir TicoVac 1,2 µg (skirta 1-15 m. vaikams). Kaip nurodo informacinis lapelis, vienoje dozėje (0,5 ml) yra: erkinio encefalito viruso (Neudoerfl padermės), aliuminio hydroksido, kuris įtrauktas į vakciną kaip adsorbentas, taip pat naudojamas pailginti vakcinos apsauginį poveikį.

FSME-IMMUN® „nauja versija“ yra sudaryta iš Europos EEV potipio Neudoerfl padermės. Kaip stabilizatorius yra naudojamas žmogaus albuminas. Antigeno kiekis vienoje dozėje: 2,4 μg suaugusiesiems ir 1,2 μg vaikams.

Visos šios vakcinos yra gaminamos naudojant viščiukų embrioninių fibroblastų ląsteles, inaktyvuotas formaldehidu, ir aliuminio hidroksidą, kaip adjuvantą. Priklausomai nuo kiekio, aluminio hydroksidas sukelia įvairius neurologinius sutrikimus

Pasak gamintojų, pilnas FSME-IMMUN®, Encepur ar TicoVac imunizacijos kursas reikalauja 3 dozių. „Tradicinių“ vakcinavimo tvarkaraščių intervalai yra 1-3 mėnesiai tarp pirmos ir antros dozių, ir 9–12 mėnesių tarp antros ir trečios dozių.[17]

Vakcinų imunogeniškumas ir veiksmingumas

Cochrane apžvalga[18] apibendrino 11 vakcinų tyrimų serokonversijos (laiko, kai organizmas gamina apsauginius baltymus, vadinamus antikūnais) duomenis. Iš tiriamų vakcinų, 4 buvo licencijuotos Vakarų vakcinos: Encepur vaikų, Encepur suaugusiųjų ir FSME-IMMUN® „nauja versija“. Į šiuos 4 tyrimus buvo įtraukti suaugusieji. Su kiekviena vakcina buvo gauta 92-100% vakcinuotųjų ELISA, HI arba NT serokonversijos.

Rezultatai parodė, kad aukštas imunogeniškumas buvo pasiektas tiek įprastinių (0-28-300 dienų), tiek ir greitų (0-7-21 diena) skiepijimo grafikų pagalba. Vėlesniame atsitiktinių imčių kontroliniame tyrime, daugiau nei 95% iš 334 vaikų, kuriems buvo atliktas tyrimas, po dviejų vaikų Encepur arba vaikų FSME-IMMUN® dozių pasiekė didesnius nei 10 neutralizavimo titrus.[19] Informacijos apie EEV vakcinų imunogeniškumą ir veiksmingumą tais atvejais, kai rekomenduojami skiepijimo intervalai buvo itin išplėsti, nėra pakankamai.

Tolesni šią išvadą pagrindžiantys tyrimai rodo, kad Vakarų EEV vakcinų veiksmingumas lauke, net ir kalbant apie nereguliariai vakcinuotus pacientus, siekė 95%. Austrijos duomenys rodo, kad daugiau nei 90% vakcinų ir juose esantis EEV stiprintuvas sukuria apsauginius antikūnų kiekius, kurie išlieka stabilūs mažiausiai 6 metus.

Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomendacijos

  • Anot Pasaulio Sveikatos Organizacijos, asmenims, kuriems yra atliekamas imunosupresinis gydymas, apsauginis imunitetas gali susiformuoti nepakankamai.
  • EEV vakcinacija turėtų būti atidėta ūminio karščiavimo (temperatūra didesnė nei 38,5°C) atvejais.
  • Nėsčiosioms ir žindančioms moterims vakcinacija turėtų būti skiriama tik atidžiai įvertinus skiepijimo riziką ir naudą.

Nors nėra jokio pagrindo teigti, kad EEV vakcinos ir tuo pačiu metu vartojamos kitos vakcinos gali trukdyti viena kitai, reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų galima atsakyti į galimų imunologinių sąveikų klausimus.

  • Atsižvelgiant į prielaidą, kad vakcinacija po erkės įkandimo greičiausiai nepaveikia imuniteto prieš galimą ligos pradžią ir, atsižvelgiant į teorinę antikūnių padidėjimo riziką, nevakcinuotiems pacientams profilaktika po erkės įkandimo nėra rekomenduojama. 

Vakcinų saugumas. Gamintojų pateikiama informacija

Encepur gamintojo pateikiama informacija

Encepur adults vartoti negalima:

  • jeigu yra padidėjęs jautrumas bet kuriai sudedamajai šios vakcinos medžiagai, įskaitant pagalbines medžiagas arba gamyboje naudojamų medžiagų likučius (pvz. chlortetraciklinas, gentamicinas, neomicinas, formaldehidas, kiaušiniai, vištienos baltymai, tokie kaip ovalbuminas).
  • jeigu po ankstesnių tos pačios vakcinos injekcijų gydytojas Jums buvo nustatęs neurologinių sutrikimų.[20]

Išsamiai: Encepur vakcinos apžvalga, šalutiniai poveikiai

TicoVac gamintojas informuoja

  • Kaip ir visos vakcinos, ši vakcina gali visiškai neapsaugoti visų vakcinuotų asmenų.
  • Tikėtina, kad vienkartinė vakcinos dozė apsaugo Jus ar Jūsų vaiką nuo infekcijos. Kad būtų užtikrinta optimali apsauga, Jums ar Jūsų vaikui reikia 3 dozių.
  • Apsauga netrunka visą gyvenimą. Tai pasiekti reikia daugiau reguliarių dozių.
  • Duomenų apie profilaktiką po vakcinacijos (vakcinacijos po erkių įkandimo) nėra.

Išsamiai: TicoVac vakcinos apžvalga, šalutiniai poveikiai

Vakcinuotis draudžiama įvairiais gyvenimo atvejais ir sąlygomis

Kaip nurodo Encepur gamintojo lapelis, vakcinuotis negalima daugeliu atvejų,[20] pavyzdžiui:

  • Jei Jūs ar Jūsų vaikas yra alergiškas veikliajai medžiagai, bet kuriai pagalbinei medžiagai, formaldehidui, protamino sulfatui (naudojamas gamybos proceso metu) arba antibiotikams, tokiems kaip neomicinas ir gentamicinas. Pavyzdžiui, Jūsų ar Jūsų vaiko oda buvo išberta, fiksuotas veido ir gerklės patinimas, kvėpavimo sunkumas, mėlynas pakitusios spalvos liežuvis ar lūpos, žemas kraujospūdis ir alpimas.
  • Jei Jums ar Jūsų vaikui, suvalgius kiaušinį ar vištienos, pasireiškė sunki alerginė reakcija.
  • Jei Jūs ar Jūsų vaikas serga ūmia liga, su ar be karščiavimo. Gydytojas gali paprašyti palaukti Jūsų ar Jūsų vaiko, kol Jūs ar Jūsų vaikas pasijusite geriau.
  • Jei Jūs ar Jūsų vaikas serga kokia nors kraujo liga ar lengvai susidaro mėlynės.
  • Jei Jūs ar Jūsų vaikas serga autoimunine liga (pvz., reumatoidiniu artritu ar išsėtine skleroze).
  • Jei Jūs ar Jūsų vaikas turi silpną imuninę sistemą (Jūsų ar Jūsų vaiko organizmas lengvai nekovoja su infekcijomis).
  • Jei Jūsų ar Jūsų vaiko organizmas nesukuria antikūnų.
  • Jei Jūs ar Jūsų vaikas vartoja bet kokį nuo vėžio skirtą vaistą.
  • Jei Jūs ar Jūsų vaikas vartoja kortikosteroidus (uždegimo mažinimui).
  • Jei Jūs ar Jūsų vaikas serga bet kokia smegenų liga.
  • Jei Jūs ar Jūsų vaikas kenčia nuo neurologinių sutrikimų ar traukulių sutrikimų.

Skiepai nuo erkinio encefalito neapsaugo nuo kitų erkių pernešamų ligų (pvz., boreliozės)

Poveikis nėštumo, žindymo metu, bei įtaka vaisingumui nėra žinoma

  • Jei esate nėščia, žindote, manote, kad galite būti nėščia arba planuojate pastoti, prieš vartodama šią vakciną pasitarkite su gydytoju arba vaistininku dėl galimų rizikų ir naudos. TicoVac 0,5 ml poveikis nėštumo metu ar žindymo laikotarpiu yra nežinomas.[20]

Skiepo nuo erkinio encefalito galimi šalutiniai poveikiai

Kaip ir visi vaistai, ši vakcina gali sukelti šalutinį poveikį, kurį fiksuoja ne kiekvienas pasiskiepijęs. Kaip ir kiekviena kita vakcina, ši vakcina gali sukelti rimtas alergines reakcijas:[20]

Labai dažnas (fiksuojamas daugiau nei 1 iš 10 pasiskiepijusių)

  • Skausmas injekcijos metu

Dažnas (fiksuojamas daugiau nei 1 iš 10 pasiskiepijusių)

  • Galvos skausmas
  • Pykinimas
  • Raumenų ir sąnarių skausmai
  • Silpnumo jausmas

Neįprastas (fiksuojamas daugiau nei 1 iš 100 pasiskiepijusių)

  • Limfmazgių patinimas
  • Vėmimas
  • Karščiavimas
  • Mėlynės skiepijimo vietoje susidarymas
Retas (fiksuojamas daugiau nei 1 iš 1000 pasiskiepijusių)

  • Alerginės reakcijos
  • Juostinė puslelinė
  • Smegenų uždegimas, meninginiai požymiai, pvz., kaklo standumas
  • Neurologiniai simptomai, pvz., veido paralyžius, kūno paralyžius, nervų uždegimas
  • Raumenų silpnumas, nenormalūs pojūčiai rankų, kojų ir viršutinėje kūno dalyje, jos dilgčiojimas (Guillain-Barré sindromas)
  • Vizualinių procesų sutrikimai, jautrios šviesai akys, akių skausmas
  • Skambėjimas ausyse
  • Dusulys
  • Odos reakcijos (odos išbėrimas ir niežėjimas), odos paraudimas, padidėjęs prakaitavimas
  • Raumenų, kaulų ir kaklo standumas, rankų ir kojų skausmas
  • Į gripą panašios ligos, silpnumas, odos patinimas, nestabili eisena
  • Karščiavimas arba ne

6 apsaugos lygiai, erkių ir jų įkandimo pasekmių prevencijai

  • Įvertinkite ar dažnai lankotės endeminėse erkinio encefalito zonose – miškingose teritorijose, drėgnose pievose ir pan. Jei per metus tokiose zonose praleidžiate, tarkime, 60 dienų, tai sudaro vos 4% viso metų laiko. 
  • Naudokite repelentus. Anot CDC, įvairūs cheminiai repelentai, turintys DEET (cheminis pavadinimas: N,N-diethyl-m-toluamide ar N,N-diethyl-3-methyl-benzamide), Picaridin (cheminis pavadinimas: 2-(2-hydroxyethyl)-1-piperidinecarboxylic acid 1-methylpropyl ester), IR3535 (cheminis pavadinimas: 3-[N-butyl-N-acetyl]-aminopropionic acid, ethyl ester), Citrininio eukalipto aliejus, Para-menthane-diol, ar 2-undecanone (methyl nonyl ketone) yra tai ko erkės bijo iš tolo. Tai pat yra rekomenduojama, prieš važiuojant į endemines zonas, drabužius, kojines, batus, palapines ir panašią įrangą apdirbti produktais, savyje turinčiais Permethrin – itin efektyvaus insekticido.
  • Prisiminkite, kad erkiniu encefalitu nėra užkrėsta kiekviena erkė, o tikimybė susirgti Laimo liga siekia maždaug nuo 0% iki 50%. Tai priklauso nuo erkės rūšies ir laiko tarpo, kiek ji buvo įsisiurbusi. Lietuvoje užkratą nešioja tik dviejų rūšių erkės. Alison Hinckley, CDC epidemiologas, teigia, kad erkė, kad perneštų ligą, įsisiurbusi turi būti 48-72 valandas. Įvairių studijų duomenimis, Lietuvoje yra 0,1-5% pavojingų erkių. Tik išimtinais atvejais šis skaičius siekia iki 50%. Gaila, bet tikslių studijų Lietuvoje atlikta nebuvo, yra tik apytikslės.[11]
  • Grįžus iš galimų užkrato vietų, CDC rekomenduoja iš kart išsimaudyti, pasikeisti drabužius ir kruoščai save apžiūrėti.
  • Jei gyvenate nuosavame name, nuolat pjaukite žolę. Jeigu reikalinga, ją apdirbkite insekticidais.
  • Norint, kad organizmas jau iš anksto mokėtų atpažinti virusą, naudojama homeoprofilaktika. Tai yra natūralus ir saugus būdas treniruoti savo imuninę sistemą ir apsaugoti save, bei savo šeimą. Daugiau apie homeoprofilaktiką šiame straipsnyje. (nuoroda)

Saugantis nuo erkių įkandimo, skiepijomosi galima nauda ir žala

  • Jei Jūs norite nuo Erkinio encefalito saugotis skiepo pagalba, tai yra Jūsų teisė. Jūs tikite, kad Encepur ir TicoVac, Lietuvoje platinamos vakcinos, yra patikimiausia apsauga nuo erkės įkandimo pasekmių, tad Jūsų pasirinkimas yra nekvestionuojamas.
  • Susileisdami Encepur, Jūs iš karto praleidžiate galimą ligą per 5 anksčiau išvardytus apsaugos lygius. Nepamirškite, kad Jums reikia 3 dozių, stipirinamosios dozės po metų ir vėlesnių, kurios privalo būti kartojamos visą gyvenimą, kas 5 metus. Kiekvieną kartą, besileisdami preparatą, jūs rizikuojate:
    • 10%: galvos skausmais, raumenų skausmais, laikinais skausmais injekcijos vietoje, bendru negalavimu.
    • iki 10%: pykinimu, atralgija, uždegimine reakcija, patinimu, paraudimu injekcijos vietoje, karščiavimu (38 °C ir aukštesne temperatūra), 3 paras trunkančiais gripo simptomais. Kitaip tariant, iki 3 parų galite tiesiog sirgti.
    • 1%: vemti.
    • 0.1% ir mažiau: kaskart leidžiantis preparatą, rizikuojate smegenų dangalų uždegimu, sunkiomis alerginėmis reakcijomis, išplitusiu bėrimu, galvos, kaklo ir tokių sričių kaip veidas, liežuvis ir gerklė tinimu, šiurkščiu aukšto tono kvėpavimu, susidariusiu dėl kvėpavimo takų nepraeinamumo ar paburkimo), dusuliu, kvėpavimo pasunkėjimu, bronchų spazmais, kraujospūdžio sumažėjimu, regos sutrikimais, trombocitų sumažėjimu, limfmazgių tinimais, neurologiniais sutrikimais, bei rizika susirgti tuo, nuo ko siekėt apsisaugoti.

Vakcinacija kolektyvinio imuniteto nuo erkinio encefalito nesukuria. Tai, kad jūs pasiskiepysite, jūsų draugų dėl to erkės mažiau nepuls

Medicininių leidinių informacija

Vakcinuojantis nuo EEV, meningitas pasireiškia labai dažnai, t.y. vienam iš 1000. Jei atliekamos trys rekomenduojamos vakcinacijos fazės, rizika drastiškai padidėja.[21]

Kaip 1995 m. pranešė „Arznei-telegramm“, vakcinacija nuo EEV gali sukelti autoimuninių ligų epizodus, o po vakcinacijos buvo pranešta apie sklerozės atvejus.[22]

7/2007 „Arznei-telegramm“ leidinyje rašoma, kad „vaikai susiduria tik su minimalia EEV rizika, nors jie tikriausiai turi daugiau kontakto su erkėmis nei suaugusieji (neskaitant mažų vaikų). Ilgalaikiai neurologiniai pažeidimai yra reti, tuo tarpu nepageidaujamas vakcinų poveikis Vokietijoje vakcinuotiems vaikams yra dažnas: 28% 1–2 metų amžiaus vaikų ir 7% 3-5 metų amžiaus vaikų sureaguoja į TBE-IMMUN JUNIOR vakciną (3% patiria 38-39 °C karščiavimą, 0,6% temperatūra pakyla iki 39,1–40 °C, galvos skausmas yra labai dažnas, atsiranda neuritas, encefalitas ir pan.)“[22]

EEV vakcina TicoVac yra „nesuderinama“, mokslininkai ragina nedelsiant uždrausti jos platinimą. Rekomenduojame stabdyti vakcinacijos ciklą, pradėtą su TicoVac. Jei tolesnė vakcinacija yra būtina nepaisant griežtos indikacijos, rekomenduojama skiepyti su Encepur. Šios vakcinos vartojimo metu itin didelio netoleravimo reakcijų pastebėta nebuvo.[22]

Nėra jokių studijų, susijusių su EEV vakcinomis (ypač TicoVac, taip pat Encepur). Kadangi vaikai į EEV vakcinas dažnai reaguoja galvos skausmu ir staigiu karščiavimu, nepaisant Paul-Ehrlicho instituto rekomenduojamos dozės sumažinimo iki 0,25 ml ir antipiretinių vaistų, TicoVac naudos ir rizikos santykis yra neigiamas. Šiuo metu, priimtinų EEV vakcinų tiems, kurie yra jaunesni nei dvylikos metų, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų liga dažniausiai yra gerybinė, vakcinacija paprastai nėra reikalinga.[22]

Šaltiniai