Biologinis senėjimas gali būti pristabdytas širdžiai naudingais įpročiais

Rūpinimasis širdimi gali padėti sulėtinti senėjimo procesą net 6 metais

Širdies sveikata yra ypač svarbi bendrai žmogaus savijautai. Jesse Orrico/Unsplash nuotrauka

Veikiausiai sunkiai rastume žmonių, kurie nenorėtų kuo ilgiau išlikti sveiki ir jaunatviški. Deja, daugelis nežino, kaip pristabdyti senėjimo procesus ir galvoja, kad tai tiesiog neįmanoma. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tam tikros aštuonios pagrindinės sveikatos priemonės gali veiksmingai sulėtinti žmogaus organizmo senėjimo procesą. Toks novatoriškas tyrimas ne tik įpučia vilties kiekvienam, kuriam rūpi ši tema, bet ir gali iš naujo apibrėžti mūsų supratimą apie sveikatą ir biologinio senėjimo aspektus.

Šis svarbus atradimas buvo pristatytas prestižinėje Amerikos širdies asociacijos (AHA) mokslinėje konferencijoje Filadelfijoje. Mokslininkų atliktame tyrime dalyvavo 6500 asmenys. O jų amžiaus vidurkis siekė 47 metus. Tyrimo metu buvo gilinamasi į sudėtingą ryšį tarp širdies bei kraujagyslių sveikatos ir biologinio senėjimo greičio.

Tyrėjai praneša, kad mokslininkai padarė išvadą, jog aštuoni svarbiausi elementai padeda užtikrinti optimalią širdies sveikatą, kuri savo ruožtu gali sulėtinti biologinio senėjimo procesą net šešeriais metais. Ši išvada yra labai svarbi, nes ji aiškiai parodo ryšį tarp širdies sveikatos palaikymo ir lėtesnio senėjimo.

Dr. Donaldas Lloydas-Jonesas, AHA vertinimo įrankio rengimo grupės pirmininkas, kuris išsamiai paaiškino gautas išvadas, sakė, kad gauti rezultatai suteikia neįkainojamų įžvalgų apie chronologinio ir biologinio amžiaus sąveiką. Tyrimo išvados taip pat pabrėžia sveikos gyvensenos įpročių laikymosi svarbą ilgaamžiškumui.

D. Lloydas-Jonesas teigė, jog perimdami sveikos gyvensenos įpročius, žmonės gali prailginti savo gyvenimo trukmę^[1]. O tai reiškia, kad visgi ne šiaip sau specialistai nuolat pabrėžia sveikos gyvensenos svarbą ir skatina pacientus maitintis bei elgtis kuo sveikiau.

AHA išdėstyti 8 svarbiausi gyvenimo įpročiai apima išsamų požiūrį į sveikesnį gyvenimą, kuris gali reikšmingai pasitarnauti kiekvieno žmogaus sveikatai. Jis apima keturias modifikuojamas gyvenimo būdo priemones ir keturis keičiamus sveikatos rodiklius, kuriais siekiama pagerinti bendrą žmogaus sveikatą ir pailginti jo gyvenimo trukmę. Sąrašas yra gan išsamus ir platus, kadangi jame įtraukti ir gyvenimo būdo pokyčiai, ir kiti įpročiai, kurie gali padėti palaikyti kraujotakos ir širdies sveikatą.

Biologinis senėjimas gali sulėtėti pasitelkiant tinkamus gyvenimo įpročius

Atliktas tyrimas padėjo atskleisti įtikinamą atvirkštinį ryšį tarp širdies sveikatos ir biologinio amžiaus. Pasirodo, jog gerėjant širdies sveikatai, mažėja biologinis amžius. Tai nėra tik sutapimas, kadangi ši priklausomybė buvo akivaizdžiai matoma iš surinktų duomenų.

Pavyzdžiui, asmenų, kurių širdies sveikata buvo gera ir kurių vidutinis amžius buvo 41 metai, biologinis amžius buvo 36 metai. Tuo tarpu prastesnę širdies ir kraujagyslių sveikatą turinčių asmenų, kurių vidutinis faktinis amžius buvo 53 metai, biologinis amžius buvo 57 metai^[2].

AHA įvardyti aštuoni sveikatos rodikliai apima daugybę gyvenimo būdo ir sveikatos aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint pristabdyti biologinį senėjimą:

• Sveika mityba.
• Fizinio aktyvumo didinimas.
• Metimas rūkyti.
• Sveiko miego režimo užtikrinimas.
• Sveiko svorio palaikymas.
• Cholesterolio kiekio kontrolė.
• Cukraus kiekio kraujyje stebėjimas.
• Kraujospūdžio kontrolė.

Šis novatoriškas tyrimas ne tik pabrėžia didžiulį širdies sveikatos poveikį senėjimui, bet ir skatina imtis visuomenės sveikatos iniciatyvų, orientuotų į šias aštuonias esmines priemones. Be to, Kolumbijos universiteto Irvingo medicinos centro Mailmano visuomenės sveikatos mokyklos docentė epidemiologė ir tyrimo autorė Nour Makarem pabrėžė platesnę tyrimo reikšmę. Ji teigė, jog geriau laikantis 8 svarbiausių gyvenimo rodiklių ir gerinant širdies ir kraujagyslių sveikatą galima gerokai sulėtinti organizmo senėjimo procesą ir gauti daug ilgalaikės naudos organizmui.

Mokslininkai mano, jog taip galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų ir kitų su amžiumi susijusių būklių riziką. Tiesa, šie rezultatai dar laukia patvirtinimo recenzuojamame moksliniame žurnale.

Senėjimo tempui įtaką daro ne tik genetika

Norint kuo ilgiau išlikti sveikiems, reikia nepamiršti sveikos gyvensenos įpročių. Heather Ford/Unsplash nuotrauka

Minėtame tyrime taip pat naudotas naujas biologinio senėjimo proceso vertinimo metodas: apskaičiuotas fenotipinis dalyvių amžius. Fenotipinis amžius nustatomas pagal asmens chronologinį amžių ir devynių konkrečių kraujo tyrimų, kuriais vertinama medžiagų apykaita, uždegimas ir organų funkcijos, rezultatus. Lygindami chronologinį ir fenotipinį amžių, tyrėjai galėjo nustatyti, ar asmenys sensta greičiau, ar lėčiau, palyginti su jų tikruoju amžiumi.

Tyrime nedalyvavęs daktaras Moshe Szyf, genetikas paaiškino, kad biologinis senėjimas apima įvairius fiziologinius pokyčius, kurie vyksta senstant. Šie pokyčiai veikia imuninę sistemą, medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemą bei smegenų funkcijas ir gali sukelti sveikatos problemų^[3]. M. Szyf taip pat pabrėžė svarbų epigenetinių modifikacijų, ypač nuo amžiaus priklausančių DNR metilinimo pokyčių, vaidmenį biologiniam senėjimui:

DNR metilinimas apima chemines žymes konkrečiose DNR vietose, kurios reguliuoja genų funkcijas. Šių ženklų pokyčiai gali turėti įtakos organų fiziologijai ir funkcijoms. Nors DNR metilinimo pokyčiai, kurie yra epigenetinis laikrodis, visgi rodo, kad tipinė žmogaus gyvenimo trukmė yra apie 100 metų, tačiau egzistuoja individualūs skirtumai.

Būtent šis epigenetinis laikrodis tiksliau atspindi sveikatą nei chronologinis amžius. Nepaisant to, kad genetika turi įtakos senėjimo tempui, gyvenimo būdas, aplinkos veiksniai ir socialinė įtaka taip pat daro didelę įtaką. Tad žmonės gali sulėtinti senėjimo procesus, jei tik gyvens sveikiau.

Širdies sveikata natūraliai prastėja senstant, todėl ja būtina tinkamai rūpintis

Sveika gyvensena yra tiesiogiai susijusi su žmogaus sveikatos būkle. Pablo Mercháno Monteso/Unsplash nuotrauka

Dr. Shannon Gillespie, registruota slaugytoja ir Ohajo valstijos universiteto Slaugos koledžo docentė, pataria, kad dabartinės savo sveikatos būklės atpažinimas yra pirmasis žingsnis siekiant priimti šias naująsias gaires. Net ir nedideli pakeitimai gali turėti didelės įtakos žmogaus sveikatai, jei palaipsniui jie bus vis tobulinami ir neužmirštami.

S. Gillespie taip pat pabrėžia, kad svarbu nepamiršti reguliariai lankytis pas gydytojus ir naudoti kitus išteklius, padedančius stebėti pažangą bei savo kūno būklę. Pavyzdžiui, sveikatos tikslų nustatymas reaguojant į padidėjusį kraujospūdį ar cukraus kiekį kraujyje gali labai akivaizdžiai pagerinti sveikatą. 

Žinoma, senėjimo procesas yra neišvengiamas ir jis lemia natūralius pokyčius, dėl kurių gali padidėti širdies ligų rizika. Tai ypač pasakytina apie 65 metų sulaukusius asmenis.

Šie pokyčiai gali sukelti tokias ligas kaip aterosklerozė, kai susikaupusios apnašos susiaurina arterijas, ir krūtinės angina, pasireiškianti spaudimu krūtinėje. Širdies nepakankamumas, kuriam būdingi tokie simptomai kaip dusulys ir nuovargis, yra dar viena su amžiumi didėjanti problema.

Pastebėjus įtartinos pablogėjusios sveikatos požymius, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. O Amerikos širdies asociacija (AHA) nurodo keletą svarbiausių gyvenimo būdo pasirinkimų, padedančių palaikyti optimalią širdies sveikatą:

• Kasdien penkias ar daugiau dienų per savaitę užsiimkite bent 30 minučių fizine veikla.
• Vengti tabako vartojimo.
• Valgyti širdžiai sveiką maistą, kuriame gausu vaisių ir daržovių, ribojant perdirbtą ir greitą maistą.
• Siekti, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų mažesnis nei 25.

Žinoma, širdies bei viso kūno sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau pasirinkdami širdies sveikatai palankius sprendimus, sveiką maistą, sportą ir kitus rekomenduojamus dalykus, galime kur kas sumažinti ligų riziką.