Kokias ligas gali signalizuoti nuolatinis šalčio pojūtis?

Firmus Medicus -

Jei jums nuolat šalta, tai gali būti tam tikrų ligų požymis

Jei be aiškios priežasties nuolat jaučiatės sušalę, tai gali būti įvairių sveikatos problemų priežastis. Thomo Holmeso/Unsplash nuotrauka

Įsibėgėjus žiemai ir smarkiau paspaudus šaltukui neabejotinai išsitraukiame dar šiltesnius rūbus, šildomės karštais gėrimais ir kitais būdais, kad atsikratytumėme šalčio pojūčio. Tačiau jei vis jaučiatės sušalę be jokios aiškios priežasties, o aplinkiniai, regis, tuo pačiu nesiskundžia, gali būti, jog turite sveikatos problemų. Specialistai perspėja, kad šalčio netoleravimo pojūtis atsiranda dėl tokių ligų kaip anemija, hipotirozė, periferinių arterijų liga ir net mažas kūno riebalų kiekis.

Žinoma, varginantis šalčio pojūtis nebūtinai reiškia, kad kažkas yra blogai. O tam, kad būtų išsiaiškinta tikroji priežastis, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tačiau pateikiame keletą galimų priežasčių, kodėl jums nuolat šalta:

  • Anemija: Jai būdingas raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas, o dėl nepakankamos deguonies apytakos ši problema taip pat gali sukelti šalčio pojūtį. Ekspertai pažymi, kad kiti anemijos simptomai yra silpnumas, galvos svaigimas, dusulys, padažnėjęs širdies plakimas, galvos skausmas ir blyškumas. Anemija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant geležies trūkumą arba vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumą. Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties.
  • Hipotirozė: Manoma, jog tai yra viena dažniausių šalčio netoleravimo priežasčių. Hipotirozė yra būklė, kai skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų. Kiti hipotirozės simptomai: plaukų retėjimas, nuovargis, depresija ir žemas širdies ritmas. Hipotirozės diagnozė paprastai nustatoma atlikus paprastą kraujo tyrimą, o gydymas dažnai apima pakaitinę hormonų terapiją.
  • Periferinių arterijų liga: Kaip aiškina Ligų kontrolės ir prevencijos centras, periferinių arterijų ligos simptomai yra šalti arba nutirpę kojų pirštai ir vėsi oda. Šią ligą sukelia arterijose susikaupusios apnašos, ribojančios kraujo tekėjimą ir sukeliančios šalčio, tirpimo, dilgčiojimo ar skausmo pojūtį galūnėse. Gydymo būdai – keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, mesti rūkyti ir mankštintis, o kartais prireikia chirurginės intervencijos.
  • Raynaud fenomenas: Dėl šios ligos, reaguojant į šaltį ar stresą, susiaurėja kraujagyslės ir sumažėja galūnių, pavyzdžiui, rankų ir kojų pirštų, kraujotaka. Dėl to šios vietos gali tapti šaltos, nemalonios arba nutirpti. Norint gydyti Raynaud'o ligą, reikia vengti ją sukeliančių veiksnių, o kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų ar net operacijos.
  • Nervinė anoreksija: Nervine anoreksija (anorexia nervosa) sergantys asmenys paprastai turi iškreiptą kūno vaizdą ir labai riboja maisto suvartojimą, todėl labai sumažėja jų svoris. Dėl šio sutrikimo dažnai būna žema kūno temperatūra, nes kai sumažėja kūno riebalų kiekis, sumažėja ir bazinė medžiagų apykaita, todėl nuolat jaučiamas šaltumas. Gydant anoreksiją taikomas kompleksinis požiūris, kurį taiko terapeutai ir mitybos specialistai.

Šalčio netoleravimas kai kuriais atvejais perspėja apie rimtas problemas

Žinoma, šalčio pojūtis nebūtinai reiškia, jog žmogus srga kokia nors liga. Kiekvieno žmogaus organizmas į šaltį reaguoja skirtingai. Kai kurie asmenys tiesiog iš prigimties yra jautresni šalčiui ir linkę jį labiau jausti. Toks reiškinys yra vadinamas šalčio netoleravimu, o ekspertai pabrėžia, jog moterys, palyginti su vyrais, gali natūraliai jausti šaltį arba pageidauti aukštesnės temperatūros[1].

Iš esmės, moterys dažniau patiria šalčio netoleravimą. Nors taip nutinka dėl įvairių priežasčių, tačiau ekspertai mano, kad tai iš dalies priklauso nuo medžiagų apykaitos. Moterų medžiagų apykaita ramybės būsenoje yra mažesnė, t. y. jos natūraliai gamina mažiau kūno šilumos.

2015 m. atliktas tyrimas taip pat rodo, kad moterų šalčio slenkstis gali būti žemesnis. Tai ypač pastebima rankų atveju. Tačiau specialistai pabrėžia, kad net ir moterys turėtų sunerimti dėl šalčio pojūčio, jei jis išlieka net ir dėvint šiltus drabužius bei imantis kitų susišildymo priemonių.

Kai kurie žmonės pastebi be priežasties šalančias galūnes. Whereslugo/Unsplash nuotrauka

Žmonės yra gan skirtingai jautrūs temperatūrai ir tai yra visiškai normalu. Tačiau nuolat jaučiant šaltį ar paūmėjus šalčio netoleravimui, visgi reikėtų kreiptis į gydytoją. Neįprastas, labai dažnai pasikartojantis ar nuolatinis šalčio pojūtis dažnai perspėja apie sveikatos problemas, tokias kaip vitaminų trūkumas, prasta kraujotaka, dehidratacija ir kitos.

Tik sveikatos priežiūros specialistai gali tiksliai atsakyti, kodėl juntamas neįprastas šaltis. Atradę priežastį, jie gali rekomenduoti tinkamiausias gydymo galimybes ir padėti kovoti su konkrečia būkle, kuri yra kalta dėl šalčio netoleravimo problemos.

Šaltos galūnės ar visas kūnas perspėja apie vitaminų trūkumą ar dehidrataciją

Ne tik šaltumo jausmo priežastys, bet ir nuolatinio šalčio pojūčio simptomai gali skirtis, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus. Be bendro šalčio pojūčio, gali pasireikšti:

  • dilgčiojimas ar galūnių tirpimas,
  • dažnas drebulys,
  • diskomfortas esant normaliai temperatūrai,
  • galūnių sustingimas,
  • ypač šaltoss rankos ir kojos.

O jeigu šie simptomai atsiranda ne šiaip sau, o dėl tam tikros ligos, taip pat galima pastebėti papildomų su konkrečia liga susijusių požymių.

Šalčio pojūtis gali pranešti apie įvairias sveikatos problemas. Joshua Hanson/Unsplash nuotrauka

  • Diabetas: 1 ir 2 tipo diabetas gali sukelti inkstų ir kraujotakos sutrikimų, kurie prisideda prie šalčio pojūčio. Cukrinis diabetas, ypač negydomas, taip pat gali pažeisti nervus ir sukelti šalčio pojūtį, ypač pėdose. Kiti diabeto simptomai: dažnas šlapinimasis, didelis troškulys ar alkis, nuovargis, neryškus matymas ir lėtas žaizdų gijimas[2].
  • Mažas kūno svoris: Kūno masės indeksas (KMI), mažesnis nei 18,5, rodo mažą kūno svorį, o tai dažnai reiškia, kad yra mažiau kūno riebalų, kurie izoliuoja ir sulaiko šilumą. Šią būklę gali lemti pagrindinės problemos ar ligos, dėl kurios atsiranda kitų susijusių simptomų. Mažas kūno svoris taip pat gali susilpninti imuninę sistemą, sukelti mitybos trūkumą ir lemti vaisingumo problemas, ypač asmenims, turintiems gimdyves.
  • Vitamino B12 trūkumas: Šis sutrikimas gali pasireikšti dėl nepakankamo maisto suvartojimo arba absorbcijos problemų, ypač tiems, kurie maitinasi veganiškai, vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kuriems buvo atlikta virškinamojo trakto operacija, arba tiems, kurie turi virškinimo sutrikimų. Simptomai: vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, nuovargis, dusulys, apetito praradimas, blyški oda, dirglumas, mažakraujystė, pusiausvyros praradimas ir galūnių dilgčiojimas. Pagrindinis vitamino B12 šaltinis yra gyvūninės kilmės produktai, tačiau taip pat galima įsigyti praturtintų veganiškų produktų ir papildų.
  • Vaistų sukeliamos komplikacijos: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai, kuriais gydomas aukštas kraujospūdis ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai, gali sukelti šaltumo pojūtį. Kiti vaistai, kurie gali sukelti šalčio pojūtį, yra vaistai nuo ADHD, migrenos gydymo priemonės, kurių sudėtyje yra ergotamino, ir dekongestantai, pavyzdžiui, pseudoefedrinas. Tačiau šalutinis vaistų poveikis paprastai nėra pagrindinė nuolatinio šalčio pojūčio priežastis.
  • Dehidratacija: Dehidratacija gali susiaurinti kraujagysles, taip taupydama vandenį, bet sukeldama šalčio pojūtį. Labai svarbu išlikti pakankamai hidratuotam, ypač žiemą, kai dehidratacija mažiau pastebima. CDC rekomenduoja suvartoti skirtingą vandens kiekį, atsižvelgiant į amžių, lytį ir kitus veiksnius, tačiau paprastai rekomenduojama suvartoti ne mažiau kaip 50 uncijų (apie 6 puodelius) vandens per dieną.

Sveikatos priežiūros specialistai gali padėti nustatyti, ar nuolatinis šalčio pojūtis yra susijęs su sveikatos būkle, ar tiesiog su mažesne tolerancija šalčiui. Žinoma, tam prireiks gilesnio ištyrimo. Veikiausiai bus peržiūrėta ligos istorija, susipažinta su simptomais, aptarti mitybos įpročiai, patikrinta bendra sveikatos būklė ir įvertinta, ar neseniai nepasikeitė geriami vaistai ar sveikatos būklė. Taip pat gali būti atliekami fiziniai tyrimai ir kraujo tyrimai, siekiant įvertinti raudonųjų kraujo kūnelių, gliukozės ir skydliaukės hormonų kiekį kraujyje[3].

O prieš skubant pas gydytoją, pirmiausia vertėtų įsitikinti, ar nuolatinio šalčio pojūčio nepavyksta atsikratyti imantis įprastų metodų. Pavyzdžiui, reikėtų tinkamai apsirengti, tinkamai maitintis, nepamiršti gerti vandens, stengtis visada gerai ir pakankamai ilgai išsimiegoti bei vengti streso. Gali padėti ir fizinė veikla: vaikščiojimas, joga, tempimo pratimai ir panašiai.

Jei visgi nepaisant visų pastangų padėtis negerėja arba drauge su šaltumo pojūčiu jaučiate ir daugiau nerimą keliančių simptomų, verta apsilankyti pas gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei pasireiškia tokie simptomai kaip dilgčiojimas, didelis nuovargis, nepaaiškinamas svorio kritimas arba diabeto, hipotirozės ar anemijos simptomai. Taip pat svarbu nedelsiant kreiptis pas specialistus, jeigu pasireiškia odos tirpimas ar pulsuojantis galūnių skausmas.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e