Vos 22 min. kasdienio judėjimo padeda atitolinti mirties riziką
Ar užtenka vos 22 minučių judėjimo per dieną, kad pavyktų išvengti sėdimo darbo sukeltų sveikatos problemų?
Specialistai neretai perspėja, jog sėslus gyvenimo būdas, sėdimą darbą dirbantys ar dėl kitų priežasčių ilgai sėdintys asmenys gali susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis ir net turėti didesnę mirtingumo riziką. Yra sakoma, kad ilgas sėdėjimas gali privesti prie kur kas ankstesnės mirties ar greičiau užklupusių ligų, lyginant su reguliariai sportuojančiais ar aktyvų darbą dirbančiais žmonėmis. Tai ypač dažnai kartojama, kai kalbama apie senyvo amžiaus žmones.
Tyrėjai ir medikai dažnai išreiškia susirūpinimą, kad veikiausiai net reguliarus fizinis aktyvumas negali padėti visiškai išvengti sveikatos problemų tiems, kurie ilgai sėdi darbe arba sėsliai gyvena. Tačiau naujausias svarbus tyrimas sporto medicinos srityje pabrėžė svarbų atradimą, galintį turėti didelės įtakos tiems, kurie gyvena sėslų gyvenimą.
Remiantis jų tyrimais, kasdieninė 22 minučių trukmės vidutinio sunkumo ar intensyvus fizinis aktyvumas gali žymiai sumažinti tokių žmonių mirtingumo riziką. Šis atradimas kyla iš išsamaus tyrimo, kuriame analizuota 11 989 dalyvių sveikatos duomenys. Dalyviai buvo vyresni nei 50 metų, apimant Norvegiją, Švediją ir JAV. Atsižvelgiant į didesnę sėslaus gyvenimo būdo riziką šiai amžiaus grupei, buvo ypač svarbu ištirti būtent senyvo amžiaus žmones[1].
Tyrimo metu buvo naudojami klubų akselerometrai, leidžiantys tiksliai užregistruoti neveiklumo ir aktyvumo laikotarpius per dieną. Svarbu pabrėžti, kad mokslininkai nustatė, jog tie, kurie kasdien stovėjo 12 ar daugiau valandų, galėjo sumažinti susijusį mirtingumo pavojų, pasiekę vos 22 minučių aktyvumo slenkstį.
Nejudant mirtingumo rizika gali padidėti net trečdaliu
Beje, svarbu pažymėti, jog tyrimas taip pat siūlo patobulintos sveikatos praktikos planą. Kaip pastebi Niujorko Specialiosios chirurgijos ligoninės ortopedas chirurgas daktaras Carlas Cirino, per žmogaus gyvavimo istoriją, gyvenimo būdas pasikeitė iš aktyvaus, klajokliško prie sėslaus. Jis gyrė tyrimą, jog jame pateikiamos rekomendacijos apie kasdienę veiklą, kurios suprantamai paaiškina, kokį aktyvumą būtina palaikyti, norint sumažinti mirtingumo riziką.
Vidutinio sunkumo ar energinga veikla gali būti įvairi. Vidutinio sunkumo veikloms priskiriamas greitas pasivaikščiojimas, vejos pjovimas su elektrine žoliapjove ir panašiai. Tuo tarpu energinga veikla apima sportinius žaidimus, žygius pėsčiomis ir kitą daug aktyvesnę veiklą. Tai fizinio krūvio spektras, iš kurio naudos gali gauti net ir tie, kurie nesiekia 22 minučių naudos. Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad 6 valandas sėdėję, tačiau uždirbę 10 minučių aktyvumo, mirtingumo rizika sumažėjo net 32 procentais. O tai reiškia, jog kai kurie pratimai ir trumpesnė mankšta yra geriau negu išvis nieko neveikimas[2].
Be to, nereikėtų pamiršti, jog aktyvi veikla yra svarbi ir jaunesniame amžiuje. Nors šiame tyrime buvo atsižvelgta tik į vyresnio amžiaus asmenis, tačiau tai aktualu visoms amžiaus grupėms. Pirminės sveikatos priežiūros sporto medicinos gydytoja iš Cedars Sinai Kerlan-Jobe instituto dr. Tracy Zaslow teigia, jog tyrimo išvados drauge primena apie ankstyvo raumenų jėgos ir širdies ir kraujagyslių sveikatos stiprinimo svarbą. Ji įsitikinusi, jog ankstyva fizinės sveikatos pradžia gali padėti sukurti tvirtą kūną, kurio sveikatą daug lengviau palaikyti ir senyvame amžiuje.
Nenoro judėti problema jau pastebima ir tarp jaunimo
Apie tai, kad savo sveikata ir fizinės veiklos propagavimu reikia susirūpinti kuo anksčiau, rodo ir vis blogėjanti aktyvumo statistika. Dabartinė paauglių karta kasdien praleidžia daugybę valandų sėdėdami prie ekrano – vidutiniškai apie septynias valandas. Toks ilgas prie ekranų praleistas laikas koreliuoja su ilgesne sėdėjimo trukme, kuri, kaip įrodyta, kenkia sveikatai[3].
„Tikroji problema yra ta, ką tu prarandi per tas ilgas sėdėjimo valandas“, – aiškina Ronaldas Freudenbergeris, medicinos mokslų daktaras, pagrindinis Lehigh slėnio širdies ir kraujagyslių instituto kardiologas. Jis pabrėžia būdingą riziką, susijusią su ilgalaikiu neveiklumu, įskaitant neigiamą poveikį raumenims, kaulams ir širdies ir kraujagyslių sistemai.
Dr. Freudenbergeris pabrėžia itin svarbų raumenų sistemos vaidmenį, kuris ypač išryškėja senstant, palaikant lankstumą, pusiausvyrą ir užkertant kelią nugaros skausmams. Juk nepakankamai išvystyti pagrindiniai raumenys gali sukelti netinkamą stuburo ir dubens išlyginimą, sukelti diskomfortą nugaroje ir gali sukelti stuburo degeneraciją bei kitas komplikacijas.
Verta pabrėžti ir tai, jog daugybė tyrimų susiejo ilgą sėdėjimą su daugybe pavojų sveikatai. Į tai įeina širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjusi vėžio rizika, medžiagų apykaitos problemos ir netgi psichikos sveikatos problemos.
Norint palaikyti sveikatą tereikia rasti patinkančią aktyvią veiklą
Tiesa, tyrimas nebuvo be trūkumų. Pavyzdžiui, tyrėjai susidūrė su sunkumais, bandant atskirti skirtingos fizinės veiklos intensyvumą naudojant akselerometrą. Taip pat dėl duomenų trūkumo negalima tiesiogiai pritaikyti šių išvadų jaunesnėms amžiaus grupėms. Tačiau tyrimas vis tiek įrodė, jog fizinė veikla yra gyvybiškai svarbi, norint palaikyti sveikatą ir sumažinti mirties riziką.
Dr. Zaslow sako, jog žmonės užsiimtų paprasta, jiems malonia ir nesudėtinga veikla. Pavyzdžiui, puikiai tiks pasivaikščiojimas po kvartalą, lipimas laiptais ir panašūs dalykai. Žvelgiant į ateitį, mokslininkai pasisako už daugiau tyrimų, teigdami, kad vyresnio amžiaus žmonių skatinimas įtraukti nedidelę veiklą galėtų būti veiksminga intervencijos strategija[4].
Dr. Zaslow taip pat siūlo atlikti tolesnius kovos su sėsliu jaunimo gyvenimo būdu tyrimus. Deja, išmaniųjų įrenginių gausa ir kiti gyvenimo pokyčiai pradeda atsiliepti ir vaikų bei jaunimo aktyvumui, todėl svarbu stebėti, kaip viskas keičiasi ir laiku priminti apie aktyvumo svarbą.
Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.
- ^ John Leoppky. Just 22 Minutes of Activity Offsets Increased Mortality Risk from Prolonged Sitting. Healthline. Tips and news.
- ^ Lauryn Higgins. Just 22 Minutes of Daily Exercise Can Offset the Health Risks of Too Much Sitting. Health. Reports.
- ^ Just 22 minutes moderate exercise a day can offset negative effects of sitting down, study finds. Sky. News.
- ^ How 22 minutes of exercise a day could reduce the health risks from sitting too long. Conversation. Trends.