E127: maisto dažiklis, galintis sukelti alergijas bei vaikų hiperaktyvumą
Eritrozinas naudojamas išgauti patrauklią raudoną spalvą
E127 padeda sukurti raudoną maisto produktų spalvą. Velizaro Ivanovo/Unsplash nuotrauka
Ryškiaspalviai maisto produktai neabejotinai patraukia akį kur kas labiau nei blankių, natūralių spalvų prekės. Tačiau patraukli išvaizda neretai slepia tokią sudėtį, kurios vertėtų vengti. Juk sintetiniai maisto dažikliai dažnai yra siejami su įvairiomis sveikatos problemomis, o kai kuriais atvejais – net labai rimtų ligų rizika.
Vienas iš tokių sintetinių maisto dažiklių yra E127. Kaip ir daugelis kitų maisto pramonėje naudojamų dažų, jis pasitelkiamas tam, kad pagerintų maisto produktų spalvą. Kai kuriems E127 taip pat žinomas kitu pavadinimu – eritrozinas.
Tai nėra itin nauja medžiaga. Ją 1874 metais atrado britų chemikas Edwardas Schunckas. Po tokio atradimo eritrozinas dar ilgokai nebuvo dedamas į maistą ir tik 1900-aisiais buvo išdrįsta E127 pradėti naudoti kaip veiksmingą maisto dažiklį. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) šią medžiagą patvirtino kaip saugų maisto priedą dar vėliau – 1928 metais.
Po šio žingsnio E127 ypač išpopuliarėjo maisto pramonėje, nes visi tikėjo, kad ši medžiaga yra tikrai saugi naudoti. Šis dažiklis dažniausiai pasitelkiamas gaminant uogienes, saldžius padažus, konservuotus vaisius, saldainius, kepinių dekoracijas ir kitus konditerijos gaminius. Bet jis naudojamas ir kitokiems produktams: alkoholiniams gėrimams, energetiniams gėrimams ir panašiai. Be to, eritrozinas net naudojamas gaminant kai kurius vaistus, tokius kaip ibuprofenas.
Įdomu tai, jog pats eritrozinas yra rudos, o ne raudonos spalvos. Šis maisto dažiklis yra miltelių konsistencijos, tačiau tirpsta vandenyje ir padeda suteikti įvairias spalvas – nuo raudonos iki vyšninės rožinės. E127 pilnai sintetiškas, nes pagamintas iš rezorcinolio ir ftalio anhidrido mišinio. Jis atlaiko aukštą temperatūrą, todėl puikiai tiko įvairiems kepiniams ar kitiems produktams, kurie gaminami karštyje.
Tačiau bėgant laikui ir atsirandant įvairiems tyrimams, pradėjo aiškėti nerimą kelianti realybė. Nepaisant to, kad FDA patvirtino sintetinio dažiklio saugumą, tolimesni tyrimai atskleidė, jog eritrozinas gali daryti žalą žmogaus organizmui. Tai ypač pasakytina apie mažamečius, alergiškus ar astma sergančius asmenis.
Maisto dažiklis E127 gali sukelti hiperaktyvumo problemas ar net didinti skydliaukės navikų riziką
Nors maisto gamintojai labai nenoriai atsisako šio maisto dažiklio, savo žala E127 gan panašus į E104 dažiklį ir laikomas galinčiu kelti pavojų žmonių sveikatai[1]. Eritrozinas yra gan pavojingas vaikams, nes gali sukelti hiperaktyvumą, trukdyti susikaupti, didinti nerimą[2]. Jis taip pat gali šiek tiek sumažinti ląstelių augimą.
E127 yra vienas iš daugybės sintetinių maisto dažiklių. Volodymyro Hryshchenko/Unsplash nuotrauka
Deja, tai nėra vienintelis galimas šalutinis poveikis. Mokslininkai pastebėjo, jog E127 gali didinti astmos paūmėjimo riziką ar sukelti į ją panašius simptomus. Eritrozinas taip pat netinka į alergijas linkusiems žmonėms, nes buvo pastebėta, jog E127 gali padidinti greito tipo alerginių reakcijų intensyvumą.
Verta pažymėti, kad kai kurie specialistai šį maisto dažiklį sieją su vėžiu. Po 1990 metais atlikto tyrimo buvo nustatytas ryšys tarp E127 ir padidėjusio skydliaukės hormonų kiekio žiurkėms, o ekstremaliais atvejais – skydliaukės navikų[3]. Kai kuriuose tyrimuose buvo pastebėta, jog žiurkės, kurioms buvo duodamas didesnis tirozino kiekis, pasižymėjo didėjančiu skydliaukės svoriu, taip pat užfiksuotas didesnis skydliaukės adenomų ir adenokarcinomų susirgimų dažnis. Buvo užfiksuotas ir toksinis poveikis žiurkių sėklidėms[4].
Eritrozinas taip pat siejamas su dirglumu, smegenų pažeidimais, OKS, nevaisingumu ir kitomis problemos. Šis sintetinis maisto dažiklis gali sukelti jautrumą šviesai ir pažeisti jodo apykaitą[5].
Todėl vargu ar reikėtų stebėtis, kad E127 dažiklis jau buvo uždraustas Norvegijoje, JAV, daugeliu atveju jo negalima naudoti ir Jungtinėje Karalystėje bei Europos sąjungoje. Europos maisto saugos tarnyba leidžia eritroziną naudoti tik perdirbtose vyšniose ir naminių gyvūnėlių maiste[6]. Eritrozino naudojimas smarkiai reglamentuojamas ir Australijoje, kur jis leidžiamas tik ribotais kiekiais gaminant šerkšną ar ledukus[7].
E127 draudžiamas daugelyje maisto produktų, bet gamintojai vangiai pereina prie alternatyvų
Nepaisant nerimo dėl sintetinių maisto dažiklių poveikio žmonėms, maisto produktų gamintojai nenoriai atsisako jų naudojimo. Marinos Grynykhos/Unsplash nuotrauka
Deja, nepaisant visų mokslinių tyrimų, kai kurių šalių reguliavimo agentūros vis dar laiko E127 arba leidžia jį naudoti kai kuriuose gaminiuose. Toks elgesys grindžiamas faktu, jog tyrimai buvo atlikti su žiurkėmis ar kitais gyvūnais, o ne žmonėmis, todėl cheminių medžiagų poveikis, vartojamas kiekis ir kiti aspektai gali smarkiai skirtis, kai kalba pasisuka apie žmones.
Visgi, verta pažymėti, kad vaistų ir baltymų sąveikos tyrimai rodo, jog net ir leistina šio dažiklio riba gali turėti kancerogeniškų pasekmių ir nėra saugi[8]. Nors kai kurie tyrimai paneigia E127 žalą, kai jis vartojamas retai ir saikingai, daugelis žmonių neatkreipia dėmesio į maisto produktų etiketes ir suvalgo maisto dažiklių to net nesuvokdami. Tad taip didėja tikimybė, jog bus peržengta tarnybų nustatyta saugi riba.
O kalbant apie maisto produktų gamintojus, šie neretai irgi galvoja tik apie pelną, o ne didesnė saugumą. Pavyzdžiui, vos prieš kelis metus JK prekybos standartų pareigūnai gavo pranešimą apie kepyklėlę, kurioje naudojamas šalyje uždraustas E127 dažiklis. Nuvykus į Lidse įsikūrusią kepyklėlę „Get Baked“, išaiškėjo, jog ji naudojo nelegalius pabarstukus, kuriuose buvo eritrozino.
Žinoma, išaiškėjus tiesai kepyklėlė buvo priversta nutraukti perkamiausių kepinių pardavimą. Taip iš asortimento dingo glazūruotos spurgos, kurias įkvėpė Homeris Simpsonas ir šokoladinis tortas, kurį įkvėpė Matilda, nes abu kepiniai buvo puošiami nelegaliais pabarstukais.
Tačiau kepyklos savininkas Richas Myersas nesijautė prasikaltęs ar teisingai nubaustas. Netgi atvirkščiai, jis teigė, kad sprendimas buvo „juokingas“, o alternatyvūs pabarstukai rinkoje yra „šiukšlės“. Kepyklos savininkas sakė[9]:
„Žinau, kad tai skamba kaip smulkmena, bet tai yra didelis reikalas mano verslui – mes juos daug naudojome. Mūsų geriausiai parduodami kepiniai, daugiau nebegalėsime jų parduoti. Mažam nepriklausomam verslui, kuris turi tik nedidelį meniu, tai yra problema.“
Deja, tokių tik apie savo kepinių grožį, o ne saugumą galvojančių verslininkų vis dar pilna ne tik JK, bet ir kitose šalyse. Todėl net ir ten, kur E127 yra draudžiamas, vis dar randama jį naudojančių ar parduodančių verslų. Tad norint apsisaugoti nuo sveikatai žalingų maisto produktų būtina atidžiai skaityti etiketes ir geriau rinktis galbūt ne tokius gražius ir ryškiaspalvius, tačiau veikiausiai kur kas sveikesnius skanumynus.
- ^ An-Najah National University. Food Additives, E-NUMBERS. An-Najah National University.
- ^ Zoe Ager. Guidance on Food Additives Legislation for the UK and EU. High Speed Training.
- ^ The Cake Decorating Co. FAQ: E127. The Cake Decorating Co.
- ^ Scientific Committees. Opinion on Toxicological Data on Colouring Agents for Medicinal Products: Erythrosin adopted by the Scientific Committee on Medicinal Products and Medical Devices on 21 October 1998. Scientific Committees.
- ^ Matiss Dzelve. Erythrosine (E127) – Overview, Uses, Side Effects & More. Health Knight.
- ^ Wikipedia. Erythrosine. Wikipedia.
- ^ Jason Connolly. The Sprinklegate Ordeal. JMC.
- ^ Ragiinii Sharma. Erythrosine (Red No.3): What is it, in which foods is it used, does it cause cancer?. Redcliffe labs.
- ^ Rhona Shennan. What is E127 food colouring? Why ‘illegal sprinkles’ forced Leeds bakery Get Baked to bin best selling items. National World.