Ekspertai prognozuoja gėlo vandens trūkumą pasaulyje

Europos Komisija mano, jog dėl gėlo vandens išteklių gali prasidėti konfliktai tarp Europos Sąjungos valstybių

Gėlo vandens ištekliai gali tapti vis rimtesne problema. Andersono Riano/Unsplash nuotrauka

Nors Lietuvoje gyvenantys žmonės vargu ar dažnai susimąsto apie gėlo vandens išteklių trūkumo problemą, mat mūsų šalyje vandens netrūksta, tačiau stebint visą Europos Sąjungą, matomi nerimą keliantys ženklai. Jau netgi teigiama, kad Europos Sąjungos šalys gali pradėti pyktis tarpusavyje dėl vis mažėjančių gėlo vandens išteklių. Tokios prognozės užfiksuotos konfidencialiame Europos Komisijos dokumente.

Nors EK dokumentas turėjo būti slaptas, jis kažkokiu būdu pateko į puikiai žinomo leidinio „Politico“ žurnalistų rankas. Remiantis EK duomenimis, dažnos sausros iki šio šimtmečio pabaigos taip pat gali prisidėti prie ES ekonominio augimo lėtėjimo.^[1] Yra teigiama, jog EK perspėjimai apie dėl gėlo vandens stygiaus galinčius kilti konfliktus turėtų paraginti ES šalis nares sparčiau rengtis kovai su klimato kaita.

Konfidencialiame dokumente rašoma, kad EK gėlo vandens deficitą vertina kaip itin rimtą problemą. Pasak EK, tai kelia pavojų visoms gyvenimo sritims: geriamam vandeniui, maistui, sveikatai, ekonominei veiklai ir infrastruktūrai. Kreipimesi yra įspėjama:

„Šios rizikos gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant augančią konkurenciją dėl vandens išteklių ir vidiniais ar tarptautiniais konfliktais, kurių centre atsidurtų pasienio regionuose esantys vandens telkiniai.“

Be to, teigiama, jog dokumente pirmą sykį bus pateiktas Europos klimatinių rizikų vertinimas, kuris buvo parengtas remiantis Aplinkos apsaugos agentūros analize. Pagal EK vertinimą, dėl prastėjančios klimatinės situacijos, iki 2100 metų ES ekonominis augimas susitrauks 7 proc.

Įvairios problemos ir konfliktai dėl gėlo vandens nėra naujiena

Nors kai kurioms šalims vandens deficitas atrodo tolima problema, tačiau dalis Europos valstybių jau susiduria su vandens trūkumo padariniais. Pavyzdžiui, vasario mėnesio pradžioje dėl išplitusios sausros Ispanijos regione Katalonijoje valdžia nusprendė skelbti nepaprastąją padėtį. O įvedus nepaprastąją padėtį yra pradedami vykdyti vandens naudojimo ribojimai^[2].

Tai nebuvo tik menkas, nedidelę dalį gyventojų palietęs sprendimas. Autonominės bendruomenės lyderis Pere Aragonesas pareiškė, kad šiuos ribojimus pajus maždaug 6 mln. žmonių. O vandens Erbo upėje trūkumas tapo konflikto tarp Katalonijos ir Aragono priežastimi.

Praėjusių metų kovą Prancūzijoje vyko masinės protesto akcijos, nukreiptos prieš naujų vandens saugyklų statybas. Jų dalyviai teigė, kad tokie sprendimai žlugdo žemės ūkį. Planuojant pasatyti žemės ūkio reikmėms skirtą 700 tūkst. kvadratinių metrų vandens saugyklą Sent Solini miestelyje, yra numatyta apjungti 16 mažesnių vandens telkinių. Vietos ūkininkai teigia, kad šis sprendimas bus naudingas tik stambiesiems ūkiams, o mažieji liks be vandens.

Manoma, kad gėlo vandens ištekliai gali tapti įvairių konfliktų priežastimi. Engino Akyurto/Unsplash nuotrauka

Jungtines Tautas irgi neramina gėlo vandens klausimas

Apie geriamo vandens deficitą neseniai prabilo ir generalinis Jungtinių Tautų sekretorius Antonijus Guterešas, kuris kalbėjo Pasaulinei vandens išteklių dienai skirtame renginyje. Jis paragino tarptautinę bendruomenę aktyviau spręsti su geriamo vandens trūkumu susijusią krizę^[3].

Jis taip pat pasveikino į Niujorką atvykusį ir renginyje dalyvaujantį Tadžikistano prezidentą Imomalį Rachmoną bei prisiminė, kaip praėjusiais metais lankėsi Pamyre. Tadžikistanui geriamo vandens išteklių klausimas yra itin svarbus, nes jeigu ištirps kalnų ledynai, Tadžikistanas gali likti be geriamojo vandens išteklių. O ledynai šiuo metu tirpsta veikiami klimato kaitos.

„Akivaizdu, kad visi 17 Tvaraus vystymosi tikslų susiję tarpusavyje ir vieni kitus papildo“, – pabrėžė JTO generalinis sekretorius. Jis priminė, kad švarus vanduo ir sanitarija yra net kelių išsikeltų tikslų, įskaitant kovą su skurdu, ekonomikos augimą ir mus supančios aplinkos tausojimą, įvykdymui būtinos sąlygos.

Iki amžiaus vidurio vandens poreikis padidės 40-ia proc., o klimato kaitos sukelti pokyčiai bus jaučiami vis stipriau. Pasak A. Guterešo, tai lems, kad aktualesnis taps ir vandens trūkumo klausimas.

„Iki 2050 metų kas ketvirtas Žemės gyventojas gyvens nuolatinio arba chroniško gėlo vandens trūkumo sąlygomis“, – pabrėžė jis.

Generalinis sekretorius taip pat akcentavo, kad pirmiausia tokiose situacijose nukenčia moterys.

„Žemo pragyvenimo lygio šalyse moterys ir mergaitės vandens nešiojimu kasmet sugaišta 40 mlrd. valandų, – nurodė jis. – Tiek pat laiko darbe praleidžia tokios valstybės kaip Prancūzija gyventojai. vandeniui gaištamą laiką galima panaudoti žymiai naudingiau. Kalbant apie mergaites, jos jį galėtų paskirti mokslams.“

A.Guterešas paragino tarptautines bendruomenes aktyviau kovoti su vandens trūkumu, nes, priešingu atveju, problema gali paskatinti įtampų tarp šalių augimą. Jis pabrėžė. kad šiuo metu 40 proc. pasaulio gyventojų susiduria su vandens trūkumu. Net 80 proc. nuotekų patenka į aplinką neišvalytos. 90 proc. stichinių nelaimių, vienaip ar kitaip, būna susijusios su vandeniu. 4,5 mlrd. žmonių arba daugiau negu pusė visų Žemės gyventojų, neturi adekvačių sanitarinių sąlygų.

Po savo kalbos JTO generalinis sekretorius pristatė veiksmų planą, kuris nutaikytas į kelis tikslus: pakeisti požiūrį į vandens išteklių valdymą, suderinti esamas vandens programas su 2030 m. darbotvarke ir sutelkti politinę valią stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Tačiau nepaisant gražių žodžių, jo kritikai ir įvairūs skeptikai jau spėjo atkreipti dėmesį, kad geriamojo vandens klausimas gali tapti būdu valdyti visuomenę.