15 faktų, kodėl vanduo gyvybiškai svarbus kiekvienam organizmui

Firmus Medicus -

Pagrindinės priežastys, kodėl būtina gerti vandenį

Vanduo yra būtinas kiekvienam žmogui. Engino Akyurto/Unsplash nuotrauka

Vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. Tą veikiausiai girdėjome ne sykį dar nuo pat pirmųjų biologijos pamokų. Mus nuolat ragina išgerti pakankamą kiekį vandens, tačiau kartais net nesusimąstome kodėl to reikia. Tad jei nežinote, kodėl reikia gerti vandenį, žemiau rasite pačias svarbiausias priežastis, kuo vanduo yra naudingas mūsų organizmui ir kas gali įvykti, jeigu jo išgersite per mažai.

Kad žmogui būtinas vanduo, rodo jau tai, kad apie 60-70 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Tiesa, jo kiekis priklauso nuo amžiaus, t. y., daugiausiai vandens yra naujagimio kūne, o mažiausiai – garbaus amžiaus sulaukusio žmogaus kūne. O pagrindiniai 15 faktų, kodėl vanduo yra gyvybiškai svarbus[1] kiekvienam organizmui,[2] yra šie:

  • Vanduo padeda išlaikyti odą sveiką ir gražią. Esant dehidratacijai, oda gali tapti daug lengviau pažeidžiama odos sutrikimų ir priešlaikinių raukšlių.
  • Jis reguliuoja kūno temperatūrą. Vanduo, susikaupęs viduriniuose odos sluoksniuose, patenka į odos paviršių prakaito pavidalu, kai kūnas įkaista. Garuodamas jis vėsina kūną. Kai kurie mokslininkai teigia,[3] kad kai organizme yra per mažai vandens, padidėja šilumos kaupimasis ir žmogus blogiau toleruoja karštį.
  • Vanduo gali padėti metant svorį. Jei iškeisite saldintas sultis ir gaiviuosius gėrimus į elementarų vandenį, tai tikrai padės žengiant sveikesnės mitybos, o drauge ir mažesnio svorio, keliu. O jei prieš eidami valgyti išgersite vandens, tai taip pat turėtų padėti nepersivalgyti, kadangi greičiau pasijusite sotūs.
  • Jis sumažina pagirių tikimybę. Taip, tai yra tiesa – jei nenorite suvartoti per daug alkoholio ir kitą dieną kankintis dėl baisių pagirių, turėtumėte neužmiršti gerti vandenį. Tiesiog reikėtų vis keisti alkoholį į nesaldintą sodos vandenį su ledukais ir citrina, taip išvengiant per didelio alkoholinių gėrimų suvartojimo.
  • Vanduo padeda tiekti deguonį visam kūnui. Taip yra todėl, jog kraują sudaro daugiau nei 90 proc. vandens, o kraujas perneša deguonį į įvairias kūno dalis.
  • Jis apsaugo nuo inkstų pažeidimo. Inkstai reguliuoja skysčių kiekį organizme. Nepakankamas vandens kiekis gali sukelti inkstų akmenis ir kitas rimtas problemas.
  • Vanduo padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Taip yra todėl, jog dėl vandens trūkumo kraujas gali tapti tirštesnis, o tuomet padidėja kraujospūdis.
  • Nuo jo priklauso virškinimo sistema. Žarnynui reikia vandens, kad jis tinkamai veiktų. Dehidratacija gali sukelti virškinimo problemų, vidurių užkietėjimą ar pernelyg didelį rūgščių kiekį skrandyje. O tai padidina rėmens ir skrandžio opų riziką.
  • Vanduo minkština galvos bei nugaros smegenis ir kitus jautrius audinius. Dehidratacija gali paveikti smegenų struktūrą ir funkciją. Jis taip pat dalyvauja hormonų ir neurotransmiterių gamyboje. Ilgalaikė dehidratacija gali sukelti mąstymo ir samprotavimo problemų.
  • Jis išplauna kūno atliekas. Vanduo reikalingas itin svarbiuose prakaitavimo ir šlapimo bei išmatų šalinimo procesuose.
  • Vanduo paverčia mineralus ir maistines medžiagas prieinamas mūsų organizmui. Kadangi visos medžiagos ištirpsta vandenyje, todėl jos gali pasiekti įvairias kūno dalis.
  • Jis padidina našumą treniruotės metu. Kai kurie mokslininkai teigia, jog vartojant daugiau vandens mes galime pastebimai geriau atlikti įtemptas veiklas. Nors tokiam teiginiui patvirtinti reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, tačiau jau buvo pastebėta,[4] kad dehidratacija sumažina našumą, kai atliekama ilgesnė nei 30 minučių veikla.
  • Iš vandens susidaro seilės ir gleivės. Seilės padeda mums virškinti maistą ir palaiko burnos, nosies ir akių drėgnumą. Tokiu būdu apsaugome akis nuo trinties ir žalos. Vandens gėrimas taip pat palaiko burnos švarą. Be to, jei vartosite vandenį vietoj saldintų gėrimų, tai padės sumažinti dantų ėduonies atsiradimo riziką.
  • Vanduo padeda „sutepti“ sąnarius. Kremzlės, esančios sąnariuose ir stuburo diskuose, turi apie 80 proc. vandens. Ilgalaikė dehidratacija gali sumažinti sąnarių gebėjimą sugerti smūgius ir sukelti sąnarių skausmą.
  • Kvėpavimo takams vanduo taip pat yra itin svarbus. Esant dehidratacijai, organizmas apriboja kvėpavimo takus, stengdamasis tokiu būdu sumažinti vandens praradimą. O tokia situacija gali pabloginti astmą ir alergijas.

Organizmui reikalingus skysčius galima gauti ne tik geriant vandenį

Vandens nauda organizmuiBūtina išgerti pakankama kiekį vandens. Andrew Reno/Unsplash nuotrauka

Svarbu suprasti, jog tam, kad organizmas gautų reikiamą vandens kiekį, nebūtina nuolat gerti tik vandenį ir nieko daugiau. Dalis organizmui reikalingo vandens gaunama iš daug vandens turinčio maisto. Pavyzdžiui, jo gausu sriuboje, pomidoruose, apelsinuose, agurkuose ir t. t. Tačiau didžiąją dalį vandens organizmas gauna būtent iš gėrimų – tiek geriant paprastą geriamąjį vandenį, tiek ir kitus gėrimus.

Kasdienės veiklos metu organizmas reguliariai netenka vandens, kurį reikia pakeisti. Dauguma galvodami apie skysčių netekimą mąsto tik apie tokius akivaizdžius dalykus kaip šlapinimasis ar prakaitavimas. Tačiau iš tikrųjų mes nuolat netenkame vandens – net ir kvėpuodami. Tad labai svarbu reguliariai suvartoti pakankamą kiekį skysčių.

Specialistai sutinka dėl vieno – pats geriausias skysčių šaltinis organizmui yra vanduo. Jame nėra tuščių kalorijų, cukraus, o gerdami vandenį netgi galite padėti sau lengviau numesti svorį. Tačiau jei niekaip neprisiverčiate išgerti daug vandens, tinka ir natūralios sultys, pienas citrina pagardintas vanduo.

Tuo tarpu kava, alus ar saldinti gaivieji gėrimai tikrai nėra sveikintinas pasirinkimas, siekiant gauti pakankamą skysčių kiekį. Juose dažnai yra tuščių kalorijų ar organizmui visai nereikalingų medžiagų. Tiesa, anksčiau buvo manoma, jog gėrimai, kuriuose yra kofeino, turi diuretikų savybių. Kitaip tariant, buvo tikima, jog jie iš organizmo išvaro vandenį. Tačiau tyrimai rodo, jog skysčių netekimas dėl kofeino turinčių gėrimų yra minimalus.

Kiek vandens rekomenduojama išgerti

SkysčiaiJei nenorite gerti tiesiog vandenį, galite jį paskaninti. Joannos Kosinskos/Unsplash nuotrauka

Iš tiesų nėra vienos griežtos taisyklės, kuri paaiškintų, kiek vandens kasdien turi suvartoti visi žmonės. Tai priklauso nuo to, koks aktyvus yra žmogus, kaip stipriai jis prakaituoja, kiek sveria ir t. t. Nepaisant to, jog nėra nustatyto fiksuoto vandens kiekio, kurį reikia gauti kasdien, tačiau vis tiek bendrai sutariama vėl sveiko skysčių suvartojimo sąvokos. Rekomenduojama, jog vidutinis vandens suvartojimas per dieną turėtų būti toks:

  • vyrams – maždaug 3,7 litro,
  • moterims – maždaug 2,7 litro.

Taigi, iš esmės vyrai turėtų suvartoti daugiau skysčių ne moterys. Maždaug 80 proc. gautų skysčių turėtų sudaryti gėrimai, įskaitant ir vandenį, o likusi dalis gaunama iš maisto. Kaip jau minėjome, skysčius gauname iš vaisių, daržovių ir t. t. Tačiau aukščiau paminėti skaičiai tėra tik rekomendaciniai ir individualiu atveju gali ir turi skirtis.

Ypač daug vandens reikia suvartoti tuo atveju, jei karščiuojate, viduriuojate ar vemiate, nes tokiu metu iš kūno labai greitai šalinami skysčiai ir gali grėsti dehidratacija. Nepamirškite gerti daug vandens ir tuo atveju, jei oras yra karštas arba prakaituojate dėl didelio fizinio aktyvumo. Vanduo yra itin svarbus kiekvienam žmogui, todėl būtina jo suvartoti pakankamai. Taip ne tik išlaikysite odos grožį, prisidėsite prie geresnės organų veiklos, bet ir patys jausitės geriau nei tuo atveju, jei suvartotumėte per mažą skysčių kiekį.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai

Pamėk Mus Facebook'e