5G daiktų internetas padidins toksiškų e-atliekų problemą

E-atliekos – rekordus mušanti pasaulio problema

Išmetamų e-atliekų kiekis kasmet vis auga, o 5G daiktų internetas šią problemą veikiausiai padidins dar labiau.

Nepaisant to, jog nuolat kalbama apie atliekų didėjimo sukeliamas bėdas, perdirbimo svarbą ir trumpalaikio daiktų naudojimo mažinimą, elektronikos atliekų problema nuolat auga. Rick Paulas rašo:^[1]

Na ir kas? Visi šie išmanieji prietaisai yra pakankamai pigūs, kad galėtume jiems nusidėvėjus senus pakeisti naujais. Kartų atnaujinimai visada erzina, bet mes juos ir taip jau darome su telefonais ir nešiojamaisiais kompiuteriais. Tai nėra pasaulio pabaiga. 

Iki tol, kol taps. 

Remiantis 2017 m. Jungtinių Tautų ataskaita,^[2] elektronikos atliekos arba e-atliekos yra vienas iš greičiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje.

2014 m. „Electronics Take Back“ koalicijos ataskaitoje rašoma,^[3] jog 2010 m. EPA pranešė, kad JAV kasdien atsikratoma 142 000 kompiuterių ir daugiau nei 416 000 mobiliųjų įrenginių. Taip buvo prieš 10 metų, kai išmanieji telefonai buvo palyginti nauji.

2019 m. ataskaitoje pažymima,^[4] jog e-atliekų kiekis sumušė rekordą – vos per vienerius metus buvo išmesta 53,6 mln. tonų nebenaudojamų telefonų, kompiuterių, įrangos ir kitų elektronikos prietaisų. Tai lenkia visų Europoje gyvenančių suaugusiųjų svorį. Toks atliekų kiekis yra 21% didesnis nei buvęs 2014 m. ir manoma, jog iki 2030 m. išmetamų e-atliekų kiekis padaugės beveik 50%, lyginant su 2014 m.^[5] Dėl 5G įdiegimo belaidžių technologijų pramonė sparčiai juda bandydama sujungti visus „daiktus“ ir padaryti juos prieinamus per internetą, o tokie planai tik dar labiau padidins e-atliekų mastą.

5G daiktų internetas sukurs dar daugiau toksiškų e-atliekų

Dėl to, kad prie 5G daiktų interneto bus prijungti ne tik telefonai ar kompiuteriai, bet ir įvairūs kiti daiktai bei prietaisai, turėsime dar daugiau e-atliekų.

Ką mes galvojame, kai planuojame į mūsų elektroninių atliekų srautą nerūpestingai pridėti milijonus mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų antenų ir apie 50 milijardų daiktų interneto daiktų? Dėl daiktų interneto, kurį atneša 5G, tokie namų apyvokos daiktai kaip skalbimo mašinos, čiužiniai, arbatos virduliai, vandens valymo įrenginiai ir t. t. taip pat tampa e-atliekų grupės dalimi. Ir kiekvieno daiktų interneto „daikto“ nusidėvėjimą dar labiau paspartins kibernetinis pažeidžiamumas, kurio neįmanoma ištaisyti,^[6] suplanuotas senėjimas^[7] ir/arba vis naujesnių, prašmatnesnių prietaisų bei vis daugiau funkcijų turinčių „daiktų“ vaikymasis. Kiek toksiška yra šių „daiktų“ bei prietaisų kasyba ir gamyba? Kaip bus išmetami visi šie produktai? Ar pakaks perdirbimo?^[8] Ir ar mūsų žemė sugebės absorbuoti ir „suvirškinti“ tokį didelį ir nuolat augantį atliekų kiekį?

Šiuo metu dalis mūsų e-atliekų gabenamos į skurdesnes šalis, kur tokias šiukšles, naudodami labai primityvius įrankius, ardo nuskurdę darbuotojai ir vaikai. Toksinai patenka^[9] į aplinką ir daro žalą darbuotojams, dirvožemiui, vandeniui ir orui.

Austin Lumbard savo straipsnyje „JAV elektronikos manija turi didžiulę kainą žmonėms“^[10] paliečia daug socialinių ir aplinkos teisingumo klausimų, susijusių su mūsų išmetamais prietaisais. Diskusijoje apie toksinus, kurie naudojami mūsų skaitmeninėje elektronikoje, jis rašo:

Spausdintuvų, monitorių, kompiuterių ir telefonų e-atliekose yra aukštas toksinų, tokių kaip švinas, gyvsidabris ir kadmis, lygis. Kadangi šie toksinai gali ištekėti iš e-atliekų ir užteršti vandens šaltinius, nelegalu jas siųsti į JAV sąvartyną.

Nurit Kanti paaiškina:^[11]

Neturint nutekėjimo išvengimui tinkamų kliūčių ir esant didelei šių toksiškų medžiagų koncentracijai, e-atliekų poveikis ekosistemai yra ypatingai ilgalaikis, negrįžtamas ir pavojingas visų, kas priklauso tai ekosistemai, tvarumui.

Tačiau išmestų produktų e-atliekos yra tik dalis problemos. Daug didesnis e-atliekų veiksnys yra toksinų išsiskyrimas iš elektronikos gamybos ir kasybos.^[12] Savo straipsnyje Josh Lepawsky paaiškina:^[13]

Joks perdirbimo po naudojimo kiekis negali kompensuoti atliekų, susidarančių prieš naudotojams nusiperkant savo prietaisus.

Ilgame „Bloomberg Business Week“ publikuotame straipsnyje^[14] paaiškinama, kaip toksinai, kurie buvo naudojami mikroschemų gamyboje, sukėlė daugybę apsigimimų ir persileidimų. Tai vyko prieš 30 metų ir tariamai toksinai buvo palaipsniui panaikinti. Tačiau 2013 m. buvo atliktas tęstinis tyrimas ir tuomet išaiškėjo, jog vis dar liko daug toksinų. Šiuos produktus gaminantys darbuotojai gauna pirmąjį „smūgį“, tačiau poveikis taip pat atkartojamas ir pasibaigus šių prietaisų veikimo laikui – toksinai įdedami, toksinai išimami – nes menkai apmokami darbuotojai gamina ir ardo šiuos gaminius.

5G saugumo spragos skatins pirkti naujus prietaisus ir mokėti už saugų duomenų ištrynimą

Pasirodo, jog e-atliekomis tampa net ir išmetamuose gaminiuose likę duomenys, nes žmonės pradeda mokėti tam, jog būtų tinkamai ištrinta informacija.

Kitą svarbų vaidmenį atliekų kaupime vaidina suplanuotas senėjimas.^[15] Gamintojai įtikina mus, jog „reikia“ atnaujinti mūsų prietaisus beveik kiekvienais metais, o tai sukuria dar daugiau e-atliekų. Straipsnyje „5 būdai, kaip technologijų įmonės verčia jūsų įrenginius numirti per greitai“ „Greenpeace“ informuoja kaip technologijų kompanijos gamina produktus, kurie lengvai lūžta ir kurių beveik neįmanoma pataisyti. Straipsnyje paaiškinama:^[16]

<…> auganti tendencija tarp didžiųjų IT prekių ženklų – gaminti mūsų telefonus ir kitus įrenginius daug sudėtingiau taisomus ir prižiūrimus.

Daugybės tikėtinų daiktų interneto kibernetinio saugumo pažeidimų^[17] lopymas taip pat nėra praktiškas. Kur kas mažiau sudėtingas ir gamintojams naudingesnis sprendimas – kad mes išmestume ir pakeistume pažeistą daiktų interneto „daiktą“. Didžiosios technologijų kompanijos, kurios turėtų būti pavyzdžiu ieškant būdų, kaip sumažinti e-atliekas naudojant perdirbtas medžiagas ir gaminant ilgalaikius, nuo pat lopšio iki kapo naudojamus, gaminius, beveik neišlaikė tvarumo įvertinimo.^[18]

Anot „Greenpeace“:^[19]

Kasmet pagaminama, parduodama ir išmetama milijardai elektronikos prietaisų – tai ciklas, kuris elektronikos gamintojams atneša trumpalaikį pelną, tačiau su per didele kaina mūsų visų planetai.

Bet net jeigu šios technologijų kompanijos veiktų taip, tarsi visgi egzistuotų rytojus, vien tik pramonės skatinamos gamybos ir vartojimo apimtys veikiausiai paliktų mus didžiulėje e-atliekų katastrofoje.

Be to, pasirodo, jog e-atliekos nėra tik aplinkosaugos problema, bet ir kibernetinio saugumo problema – panašu, jog mūsų asmeniniai duomenys tampa e-atliekomis. Robert Hackett savo straipsnyje rašo:^[20]

Pasak „Shegerian“ [e-atliekų perdirbėjo], klientai yra pasirengę sumokėti, kad tinkamai išmestų prietaisus, kuriuose gali būti klientų ar darbuotojų duomenų, ar komercinių paslapčių.

Nors žemiau pateiktas 7 minučių trukmės vaizdo klipas buvo sukurtas 2010 m., jame aptariamos problemos yra daug aktualesnės dėl beprotiškos daiktų interneto kūrimo spartos.

Tai pasakojimas apie pasaulį, apsėstą daiktų. Tai pasakojimas apie krizę patiriančią sistemą. Mes šiukšliname planetą, mes šiukšliname vienas kitą ir mes net nesilinksminame.

Taigi, verta rimčiau susimąstyti ar tikrai pasauliui reikalingas 5G daiktų internetas, kuris dar labiau paaštrins ir taip kol kas nevaldomai didėjančią elektronikos atliekų problemą. Technologijų tobulėjimas neturėtų vykti ignoruojant tokius svarbius aspektus kaip aplinkos teršimas ar žala žmonių sveikatai.