5G ir naujoji sveikatos sistema: privalumai ir trūkumai

Telemedicina – patogumas ar rizikavimas pacientų sveikata?

Jei pastaruoju metu bendravote su gydytojais nuotoliniu būdu tik dėl paskelbto karantino, įvedus 5G telemedicina gali tapti kasdienybe net ir nebebijant dėl jokio viruso.

Į Lietuvą sparčiai veržiasi daug diskusijų keliantis penktosios kartos (5G) jundrusis ryšys. Pagal patvirtintas 5G plėtros gaires, šis ryšys jau kitais metais bus pradedamas įvedinėti viename iš didžiausių Lietuvos miestų. Jei gairėse užfiksuoti planai nebus stabdomi ar pakeisti, iki 2025 metų 5G aprėps visą Lietuvą.

Nepaisant netylančių kalbų apie tai, jog vis dar neaišku kiek žalos mūsų sveikatai ar aplinkai gali padaryti ši nauja technologija, ji dažniausiai reklamuojama kaip raktas į pažangesnę visuomenę. Viena iš sričių, kurias žadama, jog gali smarkiai pakoreguoti sėkmingai veikiantis 5G ryšys, yra sveikatos sistema.

Kaip žinote, dėl koronaviruso pandemijos pakito ligoninių bei kitų sveikatos įstaigų darbo specifika. Per tuos ~6 mėnesius iš įprastai pakankamai veiksmingos sveikatos sistemos Lietuva nušoko į tokią duobę, kurioje beveik neprieinamos medikų apžiūros, sustoję svarbūs gydymai ir mėginama nustatyti diagnozes tik nuotolinių pokalbių metu. Nors pamažu sveikatos sistema ir vėl atsigauna, šiais mėnesiais nuotolinėmis paslaugomis pasinaudojo daugybė šalies gyventojų.

5G liaupsinančiuose straipsniuose kartojama, jog drauge su šio ryšio pasirodymu galėsime pamiršti apie stringančius vaizdo pokalbius ar blogą kokybę. Naujoji technologija leis dar patogiau bendrauti nuotoliniu būdu ir bandoma įpiršti idėją, jog tokios paslaugos pasitarnaus patiems pacientams.^[1][2] Teigiama, jog telemedicina reikalinga ne tik skirtingose vietovėse išsidėsčiusių sveikatos įstaigų darbuotojams, kad šie galėtų greitai bendrauti tarpusavyje, bet ir geresniam medicinos pasiekiamumui. „15min“ rašo:^[3]

Kelionė pas gydytoją, ypač į antrinio ir tretinio lygio konsultacijas, daugeliui žmonių kaimo vietovėse arba judėjimo negalią turintiems miestų gyventojams dažnai yra sudėtinga ir kelianti daug streso. Be to, kai kuriuose regionuose žmonėms gali būti nesudaryta galimybė gauti aukščiausio lygio medicinos specialisto konsultacijos.

Iš pirmo žvilgsnio tokios idėjos atrodo kaip puikus būdas išspręsti užsidarančių sveikatos priežiūros įstaigų problemą ir pacientų vargą patenkant pas gydytojus. Tačiau kiek žmonių iš tikrųjų mieliau rinktųsi nuotolinius pokalbius nei normalią gydytojo apžiūrą? Ir kiek žinote nutolusių kaimų, kuriuose senyvo amžiaus asmenys moka naudotis tokiais technologiniais prietaisais kaip kompiuteriai, vaizdo kameros ar išmanieji telefonai? Vertėtų nepamiršti ir to, jog joks vaizdo skambutis neatstos tikros apžiūros, kurios metu specialistai gali tinkamai patikrinti paciento būklę. Jeigu medicina būtų tokia paprasta, tikriausiai visi tiesiog pažiūrėtume mokomuosius vaizdo įrašus ir patys save gydytume.

Jei iš tikrųjų būtų galvojama apie visus negalią turinčius ar kaimuose gyvenančius žmones, pirmiausia būtų siekiama kaip palengvinti jų nuvykimą pas specialistus. Pats greičiausias kada nors sukurtas ryšys yra visiškai neaktualus tiems, kurių namuose nesimėto patys naujausi išmanieji telefonai ar kiti belaidžiai prietaisai. O tokių tarp nepasiturinčių asmenų ar senyvo amžiaus, atsiskyrėliškai gyvenančių žmonių yra tikrai daug. Ir nors vaizdo skambučiai atrodo kaip puikus laiko taupymo būdas, normaliai diagnozei ar ligos stebėjimui specialistams vis tiek reikia apžiūrėti pacientus, o ne remtis tik tuo, ką mato ekrane, net neprisilietę prie žmogaus.

Elektroninėje erdvėje saugomi ir siunčiami duomenys – greitas, bet pavojingas sprendimas

Nepaisant to, jog technologijos nuolat tobulėja, svarbių duomenų laikymas elektroninėje erdvėje gali būti itin pavojingas dėl programišių atakų.

5G ryšys giriamas ir dėl to, jog jo pagalba įmanoma siųsti didžiulius duomenų kiekius per itin trumpą laiką. Tai gali būti panaudojama ir sveikatos srityje, kadangi gydytojai galės be jokio uždelsimo siųsti ir keistis duomenimis apie paciento ligos istoriją bei atliktus tyrimus, taip pagreitinant gydymo metu priimamus sprendimus.

Be to, tikimasi, jog drauge su 5G visa sveikatos sistema galės pereiti į elektroninę erdvę, kurioje ne tik medikai, bet ir patys pacientai galės netrukdomai peržiūrėti visus su sveikata susijusius duomenis.^[4] Tai atrodo kaip itin patogus sprendimas, tačiau pirmiausia verta apsvarstyti kokių pavojų gali sukelti elektroniniai duomenys.

Kuo daugiau duomenų yra saugoma elektroninėje erdvėje, tuo labiau didėja galimos katastrofos mastas.^[5] Tikriausiai dar puikiai pamenate, jog prieš kelias savaites po liūties buvo apsemti Registrų centro serveriai. Dėl to kurį laiką gydytojai net negalėjo išrašyti elektroninių receptų ar peržvelgti tyrimų rezultatus. O įsivaizduokite, ką darytumėte tuo atveju, jei įvyktų kiek kitokia nelaimė – kažkas įsilaužtų į jūsų medicininius duomenis. O jeigu būtų pagrobti visų sveikatos įstaigų dokumentai ir programišiai pareikalautų iš valstybės didžiulių pinigų?

Nepaisant to, jog nuolat stengiamasi pagerinti įvairias apsaugos priemones, visgi drauge niekuomet nesnaudžia ir programišiai, nuolat sugalvojantys naujų būdų, kaip įsilaužti į sudėtingas sistemas. Jei svarbūs duomenys bus laikomi elektroninėje erdvėje, mes neabejotinai ne sykį išgirsime apie bandymus tuos duomenis pasisavinti ar sugadinti. Mintis, jog kažkas gali pasinaudoti visais duomenimis ar reikalauti išpirkos, vargu ar patiktų ne tik pacientams, bet ir patiems medikams.

Dirbtinis intelektas medicinoje: kas atsakys už galimas klaidas?

Įdiegus 5G ryšį, technologijos gali pasisukti tokia linkme, jog operacijos vyks be gydytojų.

Dar vienas svarbus su 5G pasirodymu susijęs aspektas – dirbtinis intelektas. Žadama, kad itin greitas ryšys leis dar produktyviau išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes, jį pasitelkiant pacientų ligų ar net gydymo nustatymui. Tikimasi, kad sudėtingos mašinos ir algoritmai padės greičiau nustatyti paciento sveikatos būklę ir paskirti būtent jam geriausią sprendimą. Tačiau kyla rimtų abejonių kas atsakys tuo atveju, jeigu dirbtinis intelektas suklys. Kol kas niekas nekalba apie žalos atlyginimo klausimus ar riziką, jog visgi mašina nepamatys kažko, ką gali pamatyti ištreniruotas gydytojo protas.

Be to, tikimasi, jog su 5G ryšiu ateis ir robotų aukso amžius.^[6] Spėjama, kad įvairias operacijas bus galima atlikti gydytojui net nestovint operacinėje. Kadangi 5G ryšio delsa yra labai menka, specialistams bus įmanoma naudotis robotais ir atlikti sėkmingas operacijas net ir tuomet, kai patys bus visai kitur. Barstant tokius pažadus keistai nutylima kas nutiks, jei prie daiktų interneto prijungtas prietaisas būtent svarbios operacijos metu bus užgrobtas programišiaus arba dėl techninių gedimų nustos veikti. Kliautis vien robotais tokioje svarbioje srityje, kurioje kiekviena klaida gali kainuoti gyvybę, atrodo gan neatsakingas sprendimas.

Nepaisant to, 5G ryšys sėkmingai reklamuojamas kaip svarbus aspektas medicininių paslaugų tobulėjime. Tačiau kaip ir kitose srityse, visi minimi pliusai atrodo gan abejotinai ir vargu ar atsveria itin rimtus minusus. Iš tiesų, žadami patobulinimai veikiau skamba kaip perteklinis, daug pinigų reikalausiantis elgesys. Sveikatos sistema turėtų orientuotis ne į moksliškai neištirtą naują technologiją ir paciento atskyrimą nuo tiesioginio bendravimo su medikais, o į gydytojus ir kuo geresnę, gyvai atliekamą apžiūrą.