5G ir švietimo sistema: kas laukia mūsų vaikų?

Kaip mokyklose bus naudojamas 5G ryšys?

Tikimasi, jog 5G ryšys padės perkelti švietimo sistemą į visai kitą, daug pranašesnį lygį.

5G ryšys pristatomas kaip technologija, kuri pasitarnaus ne tik verslui, bet ir visai visuomenei. Žadama, jog šis penktos kartos judrusis ryšys leis nuotoliniu būdu valdyti įvairius prietaisus, neįtikėtinu greičiu atsisiųsti ar išsiųsti didelius duomenų kiekius, mėgautis dar geresne vaizdo kokybe, be jokio vairuotojo važiuojančiomis transporto priemonėmis ir pan. Tačiau 5G kelia ir didelį nerimą dėl galimos žalos sveikatai bei aplinkai.^[1] Nepaisant to, kaip patraukliai atrodo pažadai apie įvairius naujus prietaisus ar senųjų patobulinimą, mokslininkai vis dažniau perspėja apie galimą neigiamą elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai.^[2][3][4] Tačiau vietoj to, kad būtų atliekama dar daugiau mokslinių žalos tyrimų ir svarstoma kaip sumažinti jau dabar egzistuojantį spinduliuotės kiekį, skubama kuo greičiau įdiegti 5G ryšį.

Prognozuojama, kad 5G technologija iki 2025 metų apims visą Lietuvos teritoriją.^[5] Ir ši penktosios kartos technologija neaplenks švietimo sistemos. Tačiau kas iš tiesų laukia mūsų vaikų? Jei 5G ryšys bus sėkmingai įdiegtas visoje Lietuvoje, švietimo sistemai atsivers įvairių naujų technologijų galimybės, kurios jau yra išbandomos ar kuriamos kai kuriose kitose valstybėse. Kaip nuolat kartoja 5G ryšio reklamuotojai, sparčiausias iš kada nors sukurtų ryšių leis ne tik pamokų metu naudotis itin kokybiškos raiškos vaizdo įrašais, bet ir realiuoju laiku sekti vaikų nuotaiką ar susikaupimo lygį. Jei seniau geografijos pamokų metu mokiniai dairėsi į ant sienos kabantį žemėlapį, su 5G viskas persikels į virtualųjį lygmenį ir su specialiais akiniais vaikai jausis taip, lyg patys keliautų po pasaulį. Atrodo, kad naujos kartos belaidis ryšys turėtų atnešti dar nematyto lygio patirtis ir padėti vaikams iš naujo pamilti mokslą. Bet ar viskas iš tiesų taip gražu, kaip pateikiama įvairiuose reklaminiuose straipsniuose? Ir ar tikrai švietimo sistemai reikia tokių technologijų?

Kad 5G ryšys galėtų sėkmingai veikti ir sujungti aplinkoje esančius prietaisus, reikalingos 5G ryšio antenos. Ši technologija naudos ne tik dabartinius radijo bangų dažnius, bet ir žymiai aukštesnius, kurie gali nukeliauti tik trumpą atstumą ir jiems trukdo pastatai, medžiai ir kiti objektai. Todėl 5G ryšio antenos bus pastatytos netoli nuo viena kitos ir veikiausiai netgi ant mokyklų, darželių, universitetų ar kitų švietimo įstaigų. Be to, visi prie 5G daiktų interneto prijungti prietaisai taip pat nuolat skleis elektromagnetinę spinduliuotę, todėl švietimo įstaigose esantys vaikai visą laiką bus veikiami spinduliuotės. O dėl plonesnių kaukolių ir didesnio vandens kiekio savyje, vaikų smegenys sugeria didesnį spinduliuotės kiekį.^[6] Tad verta apsvarstyti ne tik galimus 5G ryšio pliusus, bet ir minusus.

Vaikų susikaupimo ir nuotaikos sekimas – naudinga technologija ar privatumo pažeidimas ir žala sveikatai?

Su ateities technologijomis mokytojai ir tėvai galės realiuoju laiku sekti vaikų susikaupimo lygį pamokų metu.

Įsivaizduokite dažnai pasitaikantį atvejį, kai mokyklos suole sėdintis vaikas staiga pradeda svajoti apie kitus dalykus ar pasijaučia suirzęs, nes kažko nesupranta. Dabartinėmis sąlygomis apie mokinio nuotaiką ar susikaupimo lygį mokytojas tegali tik spėlioti iš jo daromų mimikų ar bendro elgesio. Tačiau su naujausiomis technologijomis ir 5G ryšio sparta, bus įmanoma sužinoti kaip jaučiasi ir kiek stipriai mokytojo klausosi kiekvienas klasėje sėdintis asmuo. Negana to, šią informaciją realiuoju laiku galės gauti ne tik klasėje esantis mokytojas, bet ir tėvai, nes visi vaiko savijautos pasikeitimai bus siunčiami tiesiai į tėvų telefonus ar kompiuterius.

Taigi, užsidėję specialius susikaupimą matuojančius prietaisus, mokiniai negalės nuslėpti savo vidinės būsenos ir apie ją sužinos visi suinteresuoti asmenys. Nors tai skamba kaip fantastinio filmo siužetas, tačiau tokie prietaisai jau taikomi Kinijoje.^[7] Mokiniai dėvi belaides galvos juostas, kuriomis stebimas smegenų bangų aktyvumas. Prietaiso viduryje deganti šviesa keičia spalvą atitinkamai pagal tai, kaip stipriai yra susikaupęs mokinys. Raudona spalva įsižiebia tuomet, kai mokinys yra ypač susikaupęs, žalia – kai vaikas pakankamai susikaupęs, mėlyna – kai jį kažkas išblaško, o pilka – jei mokinys, pavyzdžiui, miega. Ši informacija siunčiama į mokytojų planšetes ir tėvų išmaniuosius telefonus.

Iš pirmo žvilgsnio griežtesnei vaikų kontrolei naudinga technologija visgi kelia nerimą. Pirmiausia kyla klausimas dėl teisės į privatumą. Naudojant tokius mokinių veiklą nuolat stebinčius prietaisus, tampa aiški visa mokinių veikla ir jie veikiausiai patirs nuolatinį stresą. Juk akivaizdu, jog nuolat gaunant duomenis apie vaikų susikaupimą, juos galės griežtai prižiūrėti ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Už tai, jog mintimis nuklydo kažkur už klasės ribų, mokiniai bus subarami, galbūt net gaus įvairias bausmes iš savo tėvų ar papeikimus iš mokytojų, nors iš tiesų vaikams net neįmanoma išbūti susikaupus tokį ilgą laiką.^[8]

Pavyzdžiui, nors standartinė pamoka trunka 45 minutes, 10 metų vaikas įprastai gali išlaikyti dėmesį ties ta pačia užduotimi tik ~10-20 minučių. Lietuvoje trumpesnes, 35 minutes trunkančias, pamokas turi tik pirmokai. Tačiau jie taip pat negali išbūti susikaupę tokį ilgą laiko tarpą, nes aštuonmečiai vidutiniškai gali išbūti susikaupę tik 16-24 minutes. O nepamirškime, jog susikaupimas svyruoja dėl daugybės veiksnių ir gali būti dar trumpesnis, jei vaikas yra neišsimiegojęs, aplinkui yra jį blaškantys reiškiniai arba tiesiog jaučiasi itin įsitempęs.

Be to, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, nors tokiais prietaisais siekiama stebėti vaikų susikaupimą ir taip skatinti nesvajoti pamokų metu, tačiau iš belaidžių galvos juostų nuolatos sklindanti elektromagnetinė spinduliuotė gali trukdyti vaikams susikaupti ar net sukelti vėžį, ar kitaip pažeisti jų tebesiformuojančias smegenis. Tad ar tikrai norėtumėte, jog tokiais išmaniaisiais įrenginiais būtų stebimi jūsų vaikai? O jeigu manote, jog tokia technologija Lietuvoje niekuomet nebus įgyvendinta, vertėtų permąstyti savo įsitikinimus, nes 5G atneš ne tik spartesnį ryšį, bet ir įvairius naujus prietaisus, apie kuriuos iki šiol girdėjote tik iš tolimų valstybių ar fantastinių filmų.

Kaip vyks nuotolinės pamokos ir interaktyvusis mokymasis?

Nors virtualios realybės technologijos gali būti naudojamos mokymo tikslais, tačiau kyla rimtų abejonių ar tai neturės neigiamos įtakos vaikų sveikatai ar gebėjimui susikaupti.

Nemaža tikimybė, jog besitęsiant koronaviruso krizei dalis pamokų ar visas mokymas vėl vyks nuotoliniu būdu. Nors tikriausiai iki 5G pasirodymo ši problema jau bus išspręsta, tačiau, įpratus prie nuotolinio mokymosi ir įvedus itin greitą 5G ryšį, nuotolinės pamokos ar papildomi mokymai gali tapti kasdienybe net ir nebesibaiminant dėl pandemijos. 5G technologija nuotoliniu būdu vykstančias pamokas ir vaizdo pokalbius galės perkelti į tokį lygį, jog moksleiviai džiaugsis neatsiliekančiu, nepertraukiamu tiesioginiu vaizdu su savo mokytojais. Nebereikės baimintis dėl prastos kokybės ar per ilgai siunčiamų duomenų. Atkakliai tikinama, kad tai padės mokytojams pateikti pačią naujausią informaciją ir labiau sudominti savo mokinius.^[9] Be to, tvirtinama, jog pedagogai galės sutaupyti savo laiką, nes prisijungs prie mokinių darbų tiesiogiai. Tokiu būdu jiems nebereikės surinkti popierinių darbų variantų ir atgalinis ryšys galės būti automatizuotas.^[10]

Technologinės naujovės gali leisti maksimaliai išnaudoti virtualiąją erdvę, pasiekiant tokį nuotolinio mokymosi lygį, jog vaikams ir mokytojams nebekils jokių problemų dėl ryšio spartos, priemonių, kaip išmokyti vaikus dalykų, kuriems seniau buvo būtinas tiesioginis bendravimas ir pan. Pavyzdžiui, pasitelkus virtualios realybės akinius vaikai galės jaustis taip, lyg iš tikrųjų stovėtų darbų pamokoje, drauge su pedagogu mokantis kaip pagaminti kokį nors patiekalą. Pamokos, kuriose mokiniai viską suprasdavo tik iš vadovėlių ar vaizdo įrašų, galės pereiti į naują lygį, taip sudominant vaikus realiai atrodančiais potyriais. Tik ar toks perteklinis virtualios realybės naudojimas iš tikrųjų naudingas mokiniams – jau kitas klausimas. Vargu ar daug savo vaikų sveikatos būkle besirūpinančių tėvų iškeistų gryną orą į virtualią gamtą. Ir kuris iš tėvų norėtų, jog vietoj tikro sumuštinio vaikas išmoktų pasidaryti tik virtualų?

Tačiau vaikų laukia ne tik netikri vietovių vaizdai ar virtualus maisto gaminimas. Taip pat tikimasi, kad 5G leis tobulinti dirbtinį intelektą, todėl mokymo procesui naudojami robotai taps dar protingesni ir plačiau naudojami.^[9] Nesunku nuspėti, jog kažkuriuo momentu dirbtinis intelektas gali užimti vis didesnę švietimo sistemos dalį. Ar norėtumėte, jog jūsų vaiko parašytus rašinius vertintų kompiuterinė programa, aklai veikianti tik pagal nustatytą algoritmą? Dirbtinis intelektas, kad ir koks pažengęs bebūtų, negali atstoti tikro mokytojo. Ypač, kai turi būti įvertinti ar aptariami tie darbai, kurie negali būti įstatyti į griežtus formulių rėmus.

Be to, nors bandoma reklamuoti, kad 5G praturtins švietimo sistemą, tačiau pamirštama paminėti itin svarbų aspektą – galimą tokio mokymosi žalą sveikatai ar psichologinei būklei. Visgi mokiniai neišvengiamai patirtų nuolatinę elektromagnetinę spinduliuotę. Be to, jie vargintų savo akis, naudodamiesi įvairiais elektroniniais prietaisais – virtualios realybės akiniais, planšetėmis ir kt. 2018 m. tyrime atskleidžiama, kad jaunos akys ir smegenys sugeria 2-5 kartus daugiau spinduliuotės nei suaugusiųjų.^[11] Taip pat šis tyrimas parodė, jog vaikai išvis neturėtų naudotis virtualios realybės tipo prietaisais.

Kitoje publikacijoje^[12] pabrėžiama galima žala kūnui, kurią gali kelti belaidės ausinės, virtualios realybės akiniai ir kiti išmanieji prietaisai. Tokie daiktai yra prijungti prie interneto ir skleidžia panašią spinduliuotę kaip mobilieji telefonai. Tyrimo metu buvo nustatytas ryšys tarp ilgalaikio mobiliųjų telefonų naudojimo ir smegenų vėžio toje pačioje galvos pusėje. Taip pat pastebimas susikaupimo mažėjimas ir blaškymasis, kai naudojami šie įrenginiai – panašiai kaip ir su mobiliaisiais telefonais. Pastebėtas ir akivaizdus akių struktūrų pažeidimas. Tad graži idėja, jog technologijos padės sudominti vaikus mokytis ir sukurs šviesesnę ateitį, gali pasisukti priešinga linkme – vaikai ne tik sunkiau susikauptų, bet ir patirtų sveikatos problemų.

Ar virtualus bendravimas taps svarbiau už realybę?

Kyla rimtų abejonių ar vaikams iš tikrųjų reikia tiek daug technologijų mokymosi procese, kai daug ką galima patirti tiesiogiai, o ne virtualioje realybėje.

Paradoksalu ir tai, jog visa su 5G susijusi vadinamoji technologinė mokyklų reforma yra paremta virtualia realybe, nors tėvai kasdien skatinami atitraukti vaikus nuo ekranų. Nuolat kalbama apie būtinybę suteikti kuo natūralesnę vaikystę, atsisakyti nesveiko maisto, besaikio sėdėjimo prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano, o tėvai kelia klausimus kaip vaikus atplėšti nuo priklausomybe tapusių telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių. Tačiau nepaisant visų su technologijomis iki šiol kilusių problemų bei tėvų noro suteikti vaikams kuo sveikesnę ir aktyvesnę vaikystę, su 5G pradedama reklamuoti visiškai priešinga ateitis.

Įdiegus 5G vaikai turės galimybę tam tikras užduotis atlikti ne su mokytojais, o su robotais, pamatyti, kaip sukalamas inkilas patys iš tikrųjų net neprisiliesdami prie plaktuko, o vadinamasis gamtinis pažinimas galės apsiriboti kompiuterizuota gamta. Nors tai pristatoma, kaip technologiniai laimėjimai, tačiau vertėtų susimąstyti ką iš tiesų norima įsiūlyti kiekvienam mokiniui. Ar tikrai virtualus plaktuko laikymas atstos realią patirtį, kurią vaikas patiria, kai sukonstruoja inkilą ar vėjo malūnėlį? Ar tikrai pasivaikščiojimas per dirbtinai sukurtą gamtos oazę atstos tikrą mišką? O gal didžioji dalis gražiai reklamuojamos technologinės pažangos iš tiesų visai nereikalinga?

Tiesą sakant, stebint vis augančią vaikų priklausomybę nuo technologijų ir vis didėjančią prarają tarp vaikų ir gyvo pažinimo, galima teigti, kad technologinė pažanga veikiausiai atneštų dar didesnį pažinimo regresą. Vaikai dar labiau įniktų naudotis įvairiais elektroniniais prietaisais, nes tai būtų neišvengiama net ir mokykloje. Nuolatinis virtualios realybės naudojimas veikiausiai dar labiau juos įtikintų, kad viską, ką reikia jie gali patirti ir pamatyti net neišėję iš namų. Jeigu jau dabar savęs klausiate kaip atpratinti vaikus nuo telefonų ar sudominti pramogomis gryname ore, įsivaizduokite kokių pastangų prireiks, kai net ir mokykla skatins nuolat naudotis technologinėmis priemonėmis ir nesivarginti visko patirti realybėje.

Pridėjus dar ir visus mokslininkų perspėjimus apie galimą elektromagnetinės spinduliuotės žalą vaikų sveikatai, planai įdiegti 5G ir naudoti įvairias technologijas mokyklose turėtų skambėti kaip itin garsūs pavojaus varpai. Nepaisant to, jog masinėje žiniasklaidoje 5G ryšys pristatomas kaip teigiama technologija, galinti į švietimo sistemą atnešti įvairių naujovių, kyla abejonių dėl jų būtinumo ir ar jos atsveria visą galimą 5G ryšio ir belaidžių technologijų žalą. Sprendžiant kas yra naudingiau jaunajai kartai, vertėtų atlikti kuo daugiau mokslinių galimos žalos tyrimų ir apsvarstyti, ar tokia technologija išvis būtina darželiuose, mokyklose ir kitose švietimo įstaigose. Paklauskite savęs, kokios ateities norite savo vaikams. Galbūt naujoji švietimo sistemos pažanga turėtų būti ne papildomos technologijos, o skatinimas viską patirti realiai, be jokių varginančių elektroninių prietaisų?