5G kelias: neatsakingai švelnesni saugos reikalavimai

Firmus Medicus -

Švelninami elektromagnetinės spinduliuotės standartai

Elektromagnetnė spinduliuotė nuolat augaDaugėjant belaidžių įrenginių kiekiui bei keičiantis technologijoms, palaipsniui vis labiau auga ir elektromagnetinės spinduliuotės lygis.

Belaidės spinduliuotės kiekis nuolat didėja.[1] Nuo 2011 m. PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra šią radijo dažnių spinduliuotę klasifikuoja kaip 2B grupės galimą kancerogeną.[2] Ne vienas elektromagnetinės spinduliuotės srityje dirbantis mokslo ekspertas mano, kad yra akivaizdžių įrodymų apie galimą ilgalaikę šios spinduliuotės žalą ir todėl siūlo atnaujinti IARC klasifikaciją į 1 grupės žinomą kancerogeną.[3]

Svarbu mokėti suprasti mokslinę literatūrą, tačiau tai gali būti painu, nes yra skirtingi matavimo vienetai (μW/cm2, μW/m2, W/m2, V/M). Be to, radijo dažnių elektromagnetinės spinduliuotės galima žala skiriasi priklausomai nuo galios, atstumo, prietaiso, moduliacijos (pulsacijos ir bangų pobūdžio), poliarizacijos[4] ir poveikio ilgio. S. Wall ir kt.[5] parodė, kad esant silpnam telefono signalui spinduliavimas yra didesnis. Svarbiausi ląstelinės žalos aspektai yra didžiausia galia ir pulsacija, o ne vidutinė galia.

Svarbu nepamiršti, kad dabartiniai terminio (šiluminio) radijo dažnių poveikio standartai įvairiose šalyse skiriasi. Įrodyta, kad biologiškai toksiški (oksidaciniai/membraniniai) radijo dažnių spinduliuotės lygiai gali pakenkti neterminiame lygmenyje ir tai gali vykti net nepriartėjus prie galiojančių radijo dažnių saugos gairių.[6] O dėl švelninamų standartų kyla įvairių ilgalaikių sveikatos problemų pavojus.

Belaidžių technologijų pramonė bando standartizuoti visas šalis,[7] kad būtų leidžiamas aukštesnis radijo dažnių elektromagnetinės spinduliuotės lygis, kuris atitiktų dabartines IEEE ir ICNIRP gaires, kuriose neatsižvelgiama į neterminį biologinį poveikį, ir svarstomas tik terminis poveikis. Rusija nustatė žemesnius standartus nei JAV ir jų nekėlė. Įdomu tai, kad Rusijos mokslininkai[8] apžvelgė radijo dažnių spinduliuotės ekspozicijas ir imuninę disfunkciją daugiau nei prieš du dešimtmečius ir dėl šių tyrimų, kurie buvo pakartoti[9] 2006–2009 m., viršutinė radijo dažnių spinduliuotės riba buvo nustatyta ties 10 μW/cm2.

2018 m. gruodžio mėn., prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“, buvo paskelbtas straipsnis[10] apie planetinių radijo dažnių ekspozicijas. Publikacijoje pavadinimu „Planetinė elektromagnetinė tarša: laikas įvertinti jos poveikį“ autoriai aptaria dabartinių spinduliuotės gairių trūkumus ir paviešina diagramą, parodančią skirtingų dažnių lygių pokyčius bėgant laikui. Jie ragina įtraukti šią temą į kitus svarbius klausimus, susijusius su planetos sveikata, įskaitant klimato pokyčius ir kylantį cheminių toksinų kiekį.

Belaidės spinduliuotės limitai dažniausiai nustatomi remiantis ICNIRP

Radijo dažnių spinduliuotės limitaiDidžioji dalis pasaulio šalių remiasi ICNIRP rekomendacijomis, nustatydamos elektromagnetinės spinduliuotės limitus (šaltinis – GSMA.com).

Kaip galite matyti pateiktame žemėlapyje,[11] didesnė dalis pasaulio šalių remiasi ICNIRP rekomendacijomis, nustatant elektromagnetinės spinduliuotės limitus. Tačiau visgi ne visos šalys aklai remiasi ICNIRP. Kai kurios turi skirtingus standartus,[12] pagrįstus terminiu poveikiu, neterminiu poveikiu, arba atsargumo principu. Didžiausia ICNIRP rekomendacijų problema ta, jog jose visiškai atmetama bet kokia neterminio poveikio galimybė, nors ne vienas mokslininkas perspėja, jog elektromagnetinė spinduliuotė gali daryti žalą ne tik terminiame lygmenyje.

Be to, apie abejotiną ICNIRP veiklos skaidrumą bei įvairius raginimus nepasitikėti ICNIRP rekomendacijomis bei kalbomis taip pat užsimena ne vienas mokslininkas ar politikas.[13][14] Pavyzdžiui, neseniai Du Europos Parlamento nariai, Klaus Buchner ir Michele Rivasi paskelbė ataskaitą, kurioje kritiškai analizuojama ICNIRP. Pranešimas buvo pristatytas pavadinimu „Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija: interesų konfliktai, korporacinis užgrobimas ir 5G ryšio stūmimas“.[15] Jame rašoma:

Šios ataskaitos <…> išvados mums sukelia nemalonų déjà-vu jausmą: daugybė faktų ir procesų, kurie veda link realios Europos valdžios institucijų situacijos – pradedant Europos Komisija ir baigiant daugeliu valstybių narių – rodo, jog tiesiog užmerkiamos akys priešais tikrus mokslinius faktus ir išankstinius perspėjimus. Lygiai tokį patį scenarijų matėme diskutuojant dėl tabako, asbesto, klimato pokyčių ir pesticidų.

Tad kyla abejonių ar tikrai yra pakankamai saugu remtis ICNIRP rekomendacijomis, nors jos ir yra tos, kurios dažniausiai cituojamos priimant elektromagnetinės spinduliuotės limitų keitimo klausimus.

Lietuva taip pat padidino elektromagnetinės spinduliuotės limitus

Radijo dažnių spinduliuotės limitaiElektromagnetinės spinduliuotės limitai buvo pakeisti ir Lietuvoje.

Nepaisant kylančių klausimų dėl galimo elektromagnetinės spinduliuotės poveikio sveikatai bei mokslinių tyrimų trūkumo, Lietuva taip pat šiais metais pakeitė radijo dažnių spinduliuotės saugos gaires taip, jog būtų leidžiamas didesnis elektromagnetinės spinduliuotės kiekis. Kaip rašoma oficialiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje:[16]

Nustatyta, kad nuo šiol elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz (pvz., dauguma radijo relinių linijų, Wimax stočių, duomenų perdavimo stočių, modernių radarų ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturės būti didesnis nei 10 W/m2, intervale nuo 400 MHz iki 2000 MHz (dauguma radijo ir televizijos stočių, mobilaus ryšio bazinių stočių ir kt.) – f/200 W/m2  (f – dažnis megahercais). Tuo metu, radijo dažnių intervale 10 MHz−400 MHz neturėtų būti viršyta 2 W/m2 norma.

Dėl normų pakeitimo bei ketinimo diegti 5G Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, kyla daug diskusijų ir nerimo. Pavyzdžiui, neseniai Seime įvykusioje su 5G ryšio klausimais susijusioje diskusijoje, pavadinimu „Penktosios kartos judriojo ryšio (5G) įtaka gyventojų sveikatai ir ir imunitetui“[17] SAM Visuomenės skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pripažino:

Apie 5G ryšį trūksta informacijos, todėl suprantamas žmonių nerimas. Niekas negali pasakyti, koks yra tikrasis jo poveikis. PSO irgi akcentuoja, kad žinių trūksta, nes ryšys neveikia tokia apimtimi, kad būtų juntami pokyčiai.

Tad elektromagnetinės spinduliuotės limitų keitimas bei 5G ryšio diegimas pilnai neištyrus kokios pasekmės gali laukti žmonijos, atrodo gan skubotai ir neatsargiai. Pirmiausia vertėtų įsiklausyti į mokslininkų perspėjimus bei atlikti kuo daugiau nuodugnių tyrimų ir tik tuomet švelninti limitus ar diegti visiškai naują technologiją.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai