5G technologijos šalininkai ignoruoja mokslą ir galimas grėsmes

Firmus Medicus -

5G dažnių reguliavimas ir tyrimai – būtini, norint apsaugoti žmonių sveikatą 

5G technologija

Telekomunikacijų pramonė, dėl naujos kartos 5G technologijų, žada greitą, viską apimantį ir neribotą mobiliojo interneto ryšį. Taip pat planuojama panaikinti dabartines pigesnes ir saugesnes fiksuotojo ryšio linijas.[1] Vis dėlto, nors 5G žada įtraukiančias pramogas (greitesnis atsisiuntimas, belaidė virtuali realybė, buitinių prietaisų prijungimas prie bevielio interneto patogesniam naudojimui ir t. t.), poveikis visuomenei bus taip pat jaučiamas, ypač išmaniuosiuose miestuose.[2]

Perspėjama, jog 5-osios kartos (5G) ryšio technologija pridės aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę gigahercų (GHz) bangų ilgio milimetrų diapazone. Skirtingai nei 2G, 3G ir 4G, ši technologija naudoja aukšto dažnio bangas, kurios, praeidamos per kūną, gali prasiskverbti net ir į išorinį odos sluoksnį.

Didžiausią susirūpinimą kelia 5G ryšio poveikis odai, akims, sisteminiai metaboliniai signalai per odos jutiklius ir šilumos poveikis.

JAV Kongreso nariai rimtai suabejojo 5G technologija ir iškėlė klausimą, ar yra pakankamai nepriklausomų 5G saugumo tyrimų.[3] Telekomunikacijų pramonės atstovų diskusija apie 5G dažnių reguliavimą ir saugumą pateikiama šioje nuorodoje: „Pasiruošimas 5G: radijo dažnių standartų ir mobiliųjų įrenginių reguliavimas. 

5G technologija pagrįsta bangomis, galinčiomis sukelti biologinį poveikį net ir neterminiame lygmenyje

Pirma, verta paminėti, kad daugelis painioja 5G, arba penktosios kartos technologiją, su 5 gigahercų (GHz) dažniais, kurių pagalba veikia belaidžiai įrenginiai. Kai kurie įrenginių gamintojai teigia, kad jie jau dabar veikia 5G režimu, tačiau šiuo metu tai reiškia tik 5 GHz perdavimo dažnį. Iš tiesų, 5G technologija naudoja daug aukštesnius dažnius (10-300 GHz), kurie buvo išmatuoti bandomuosiuose projektuose, įgyvendintuose keliuose miestuose. 

Telekomunikacijų kompanijos suprato, kad trumpos radijo bangos nekeliauja taip toli ir ne taip gerai prasiskverbia pro pastatus,[4] todėl vyriausybės aukcionuose įsigijo žemų ir vidutinių radijo dažnių juostų spektrą. Telekomunikacijų atstovai, nebūdami konkretūs, visas šias bangas vadina 5G arba mažos aprėpties belaidžių prisijungimo taškų technologijomis (ang. small cells). Kaimo vietovėse jie planuoja tiekti žemų ir vidutinių dažnių spektrą, nes čia tokios bangos keliautų toliau.

Šios ilgesnės bangos dar giliau prasiskverbia į gyvus organizmus. Kaip teigiama įvairių mokslininkų atliktuose tyrimuose, šių bangų biologinis poveikis pasireiškia net ir neterminiame lygmenyje.   

Deja, tačiau miestai nereikalauja mažos aprėpties belaidžių prisijungimo taškų bokštų tinkamo stebėjimo ar konkrečių dažnių duomenų, nors tokių taškų, gavus atitinkamus leidimus, statoma vis daugiau. Kyla didžiulis nesusikalbėjimas, nes dauguma mieste esančių mažos aprėpties belaidžių prisijungimo taškų bokštų turės, bent jau iš pradžių, tą pačią 4G technologiją, nors žmonės juos vadina 5G arba mažos aprėpties belaidžiais prisijungimo taškais. Kaip aiškina pačios telekomunikacijų bendrovės, be dabartinių vidutinio diapazono bangų (2,5 – 5 GHz), jos naudoja ilgesnes (600 – 700 MHz) žemo diapazono bangas ir mokslininkų susirūpinimą ypač keliančias mažas milimetrines aukšto diapazono (nuo 6 iki 300 GHz) bangas. Taigi, kai 5G technologija bus visiškai įdiegta, ją sudarys daug platesnis dažnių diapazonas, kurį žmonės nuolatos patirs ir gyvens arčiau jo.

Kai kalbame apie 5G, arba mažos aprėpties belaidžius prisijungimo taškus, reikia tiksliai apibrėžti kurios juostos bus naudojamos. Ar tai bus 5G milimetrinių bangų technologija? 5G žemos ar vidutinės juostų technologija? Miestams kol kas yra prieinama tik mažų ir vidutinių juostų matavimo įranga. Aukštų juostų (10 – 300 GHz) įranga yra labai brangi ir net nepriklausomiems statybų biologams[5] sunku gauti šiuos skaitiklius. 

Pastaba: Telekomunikacijų pramonė pripažįsta,[6] kad šie vadinamieji mažos aprėpties belaidžiai prisijungimo taškai yra tie patys, kurie montuojami ant aukštų stulpų su beveik tokiu pačiu galingumu, tačiau žymiai arčiau žmonių (6 – 10 pėdų nuo namų atstumu, o ne 150 pėdų atstumu, kaip įprasta dabar).  

Ar kas nors iš tikrųjų žino, kas yra 5G? Telekomunikacijų kompanijos nestovi vietoje ir didina tikslus

Telekomunikacijų kompanijos teigia, kad belaidės dažnio juostos yra perpildytos ir, norint išplėsti perduodamų duomenų kiekį ir greitį, reikia naudoti kitas juostas, kurios turi didesnį pralaidumą. Taip pat kompanijos metų metus sakė, kad 5G naudos tik naują mažų milimetrinių bangų technologiją, kuri neprasiskverbia į odą.

Vis dėlto, tokios įmonės kaip „Verizon“, „T Mobile“ ir „AT&T“, jau įsigijo aukšto dažnio GHz spektrą visoje Amerikoje, taip pat anksčiau niekur nenaudotas žemų ir vidutinių dažnių juostas (sub – 6 GHz). Panaši yra ir dabartinio spektro dalis, kuri yra naudojama 4G technologijoje, tačiau dažniai skiriasi. Paprastai „Wi-Fi“ naudoja 900 – 1800 MHz ir 2,5 – 5 GHz dažnius. Šiuo metu naudojami dažniai yra aprašyti literatūroje ir nustatyta, kad netgi jie yra biologiškai aktyvūs ir kenksmingi.

Iš FCC (angl. Federal Communications Commission) įvairiuose aukcionuose[7] buvo perkamos įvairaus spektro juostos.[8] Teigiama, jog skirtingos telekomunikacijų įmonės planuoja naudoti savo specifinių dažnių bangas, kurios skverbsis ne tik į pastatus ar medžius, bet ir į žmogų. Anot 2019 m. gegužės 28 d. straipsnio, kurį publikavo „Light Reading“, „AT&T“ JAV mastu naudos 700 MHz dažnį, o tuo tarpu „T-Mobile“ – 600 MHz dažnį.[9]  

Kalbant apie 5G strategijas:

  • „T Mobile“ sako, jog naudos nuo 600 iki 700 MHz
  • „AT&T” naudos iki 700 MHz
  • „Sprint“ teigia, kad 5G įdiegimui jie naudos savo pačių 2,5 GHz.
  • „Verizon“ išvis nesako ką naudos, tačiau pripažįsta, kad negali naudoti vien tik milimetrinių bangų technologijos plačiai aprėpčiai.

Kai paslaptingi mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų bokštai pradeda dygti kiekvienoje miesto gatvėje, kur tai palieka mokslininkus, norinčius pamatyti visus šių bangų (bei jų mišinių) tyrimus ir stebėjimą prieš tolesnį 5G ar 4G technologijos naudojimą? Žemiau yra pateikiami duomenys su paaiškinimais apie skirtingus dažnius ir siūlomus „G“ technologijų panaudojimo būdus. 

5G trumposios bangos ir jų susimaišymas su 2G, 3G bei 4G

Mobiliųjų technologijų žala
Naujosios mobiliosios technologijos ne tik gali padidinti interneto greitį ir atvesti tokius išradimus kaip savaeigiai automobiliai, bet ir sukelti žalos.

5G aukšto dažnio bangos yra trumpos, milimetrų diapazone (colio frakcijos), nors jos ir bus susimaišiusios su ilgesnėmis dabartinių dažnių bangomis. Telekomunikacijų atstovai teigia, kad įdiegus 5G padidės produktyvumas, ekonomika ir visų gerovės pojūtis. Planuojama, kad 5G bus integruojama pridedant didžiąją dalį likusio mikrobangų dažnio spektro prie dabartinių 3G ir 4G sistemų. Telekomunikacijų pramonė teigia, kad tai veiks sklandžiai, esant labai tankiam mobiliųjų antenų išdėstymui mikrorajonuose ir miestuose. Šis mobiliųjų antenų tinklas bus pritaikomas prie įvairių tipų technologijų prieigų, daugiasluoksnių tinklų, kelių tipų įrenginių, įskaitant važiuojančius bepiločius automobilius ir didžiulę pramonės automatizaciją. 

5G trumpųjų bangų technologija skiriasi nuo ankstesnių 2G, 3G ar 4G

  • Dažniai (ciklai per sekundę): Vienas MHz – 1 milijonas ciklų per sekundę. Vienas GHz – 1 milijardas ciklų per sekundę. 4G naudoja kelis skirtingus dažnius nuo 750 Mhz iki maždaug 2400 – 5000 MHz (įprastas WiFi ir mobilusis telefonas nuo 2,4 iki 5 GHz), o 5G (5-oji karta) naudoja nuo 10 iki 300 GHz, tačiau taip pat bus naudojami žemesni dažniai ir tai dar nėra viskas. Dažniai bei greitis skirsis priklausomai nuo kiekvienos telekomunikacijų kompanijos naudojamo siųstuvo t. y.: T Mobile“ sako, kad naudos 600 MHz dažnį,[10]„Sprint“ naudos 2,5 GHz vadinamą vidurinę juostą, kuri prasiskverbia pro sienas.[11] „PC Magazine“ 2019 m. balandžio 16 d. straipsnyje pažymi:[12]

    Faktinė 5G radijo sistema, vadinama 5G-NR, nesuderinama su 4G. Tačiau pradžioje visiems 5G įrenginiams JAV reikės pasinaudoti 4G, tam, kad užmegztų pradinius ryšius, kuriuos pakeis į 5G ten, kur ši technologija prieinama. Tai žinoma kaip ne autonominis arba NSA tinklas.

  • Bangos ilgis: 4G elektromagnetinės bangos yra nuo colių iki pėdų ilgio. 5G (nuo 6 iki 300 GHz) dažnių bangos yra trumpos ir matuojamos nuo centimetrų iki milimetrų.  Tačiau vėlgi, kaip jau minėta, bus naudojami ir žemesni dažniai, sukuriant dažnių (tuo pačiu ir ilgio) mišinį.
  • Odos ir kūno absorbacijos gylis: 4G mikrobangų spinduliuotė 2,4 ir 5 GHz dažnių diapazone praeina pro kūnus, o energija yra sugeriama visko, kas turi vandens (mikrobangų krosnelėje neįmanoma virti sausų ryžių). Tuo tarpu 5G (nuo 6 iki 300 GHz) spinduliuotė prasiskverbia į išorinius žmonių odos sluoksnius. Dažnių mišinys mobiliųjų telefonų bokštuose ir mobiliuosiuose telefonuose sukurs įsiskverbimo į odą ir kūną poveikių derinį.
  • Atstumas, kurį nukeliauja: jeigu 4G ryšio stulpai pastatyti aukštai, bangos gali keliauti keliasdešimt mylių. Bandymuose[13] 5G (6 300 GHz) bangos gali keliauti keletą mylių, tačiau yra lengvai slopinamos objektų (namų, medžių, augalų) todėl planuojama miestuose antenas statyti kas 300 pėdų.
  • Kenksmingo poveikio mechanizmas: 4G ir žemų juostų 5G (600 Mhz) emisija gali sukelti oksidacinį stresą audiniuose (pasak 93 iš 100 tyrimų).[14] 5G (6 300 GHz) milimetrinės bangos gali turėti poveikį[15] per šilumą[16] (audinių naikinimas), per padidėjusios vibracijos rezonansinį efektą objekte, kurio bangos ilgiai yra tokie patys. Net esant mažam galingumui yra pastebimi odos struktūros pokyčiai, paveikiama medžiagų apykaita, nervų sistema, endokrininė sistema, reprodukcinė sistema. Apie visa tai rašoma išslaptintuose kariniuose tyrimuose.[17]
  • Atliktų tyrimų skaičius: 4G technologija buvo testuojama kariuomenėje ir tarptautiniai mokslininkai atliko daugybę tyrimų, įrodančių didelę žalą gyvūnams, žmonėms, augalams, vabzdžiams ir bakterijoms. Kai kurie kariškiai tyrė 5G (6–300 GHz) technologiją ir jų tyrimų išvados taip pat rodo tą patį, o kai kurie naujesni tyrimai vėlgi tai patvirtina – pastebėta žala vabzdžiams, audinių nudegimai ir perkaitimas, perduodant duomenis srautu. Deja, prieš paleidžiant šią technologiją, nebuvo atlikta jokių nepriklausomų 5G saugos tyrimų. 

Besikeičiantys dažniai ir bangų ilgis

Iš esmės galima sakyti, jog kuo aukštesnis dažnis, tuo trumpesnis bangos ilgis. Pateikiame vieną konvertavimo diagramą, kurioje nurodomi skirtingį 3G, 4G ir 5G bangų ilgiai bei dažniai. 

  • 5G : 600 MHz = 50 cm ≈ 20 colių mikrobangos  („MHz“ = megahercai)
  • 4G / 5G : 700 MHz = cm ~ 43 cm ≈  17 colių mikrobangos
  • 3G / 4G / 5G : 800 MHz = 37,5 cm ≈  15 colių mikrobangos 
  • 3G / 4G: 900 MHz = cm ilgio mikrobangos, kurių atstumas ~ 33,3  cm ≈ 13 colių
  • 3G / 4G: 1800 MHz = cm bangos, kurių bangos ilgis ~ 16,7  cm ≈ 6,6 colio
  • 3G / 4G: 2100 MHz = ~ 14,3 cm ≈  5,6 colio mikrobangos 
  • 4G / 5G: „ Wi-Fi“: 2450 MHz = cm ilgio mikrobangos, kurių dydis ~ 12 cm  ≈ 5 coliai
  • 5G : nuo 3100 MHz iki 3550 MHz = nuo 9,7 iki ~ 8,5 cm ≈  3,8–3,3 colio
  • 5G : nuo 3550 MHz iki 3700 MHz = nuo 8,5 cm iki ~ 8,1 cm ≈ 3,3–3,2  colio
  • 5G : nuo 3700 MHz iki 4200 MHz = nuo 8,1 cm iki ~ 7 cm ≈ 3,2–2,8  colio
  • 5G : nuo 4200 iki 4900 MHz = nuo ~ 7 cm iki ~ 6 cm  ≈ nuo 2,8 iki 2,4 colio
  • 4G / 5G : „Wi-Fi“: 5800 MHz = ~ 5 cm mikrobangos, ~ 2 colių
  • 5G : nuo 24 250 iki 24 450 MHz = ~ 12 mm ≈ 0,5 colio mikrobangos 
  • 5G : nuo 25 050 iki 25 250 MHz = ~ 12 mm ≈ 0,5 colio mikrobangos 
  • 5G : nuo 25 250 iki 27 500 MHz = ~ 11 mm ≈ 0,4 colio mikrobangos 
  • 5G : nuo 27 500 iki 29 500 MHz = ~ 10 mm ≈ 0,4 colio mikrobangos 
  • 5G : nuo 31 800 iki 33 400 MHz = ~ 9 mm ≈  0,4 colio mikrobangos 
  • 5G : nuo 37 000 iki 40 000 MHz = ~ 8 mm ≈  0,3 colio mikrobangos 
  • 5G : nuo 42 000 iki 42 500 MHz = ~ 7 mm ≈  0,3 colio mikrobangos 
  • 5G : nuo 64 000 iki 71 000 MHz = ~ 5 mm ≈  0,2 colio mikrobangos 
  • 5G : nuo 71 000 iki 76 000 MHz = ~ 4 mm ≈  0,2 colio mikrobangos 
  • 5G : nuo 81 000 iki 86 000 MHz = ~ 3,6 mm ≈ 0,1 colio mikrobangos 

Tiek seni, tiek nauji milimetrinių bangų tyrimai kelia nerimą dėl galimos spinduliuotės žalos

Nauji „Neufeld“ ir „Kuster 2018“ tyrimai[15] pabrėžia reikšmingą 5G technologijos sukeliamą audinių šiluminį poveikį, dėl greito duomenų srauto perdavimo į įrenginį. Tai paskatino juos iš naujo įvertinti terminius saugos standartus (jau nekalbant apie biologinius). Tyrėjai teigia:

Rezultatai rodo, kad Tarptautinės Nejonizuojančios spinduliuotės tarybos saugumo rekomendacijose toleruojamas maksimalus ir vidutinis koeficientas 1,000, gali sukelti nuolatinius audinių pažeidimus net po trumpo poveikio, pabrėžiant esamų gairių persvarstymo svarbą.

5G ir vabzdžiai

Be to, nauji moksliniai įrodymai kelia didelį susirūpinimą dėl aplinkos, nes ši technologija daro žalą žinduoliams, vabzdžiams ir bakterijoms, todėl viso pasaulio mokslininkai ragina skelbti 5G moratoriumą. 5G technologija yra sudėtinga, tikėtina, kad ji brangiai kainuos, be to, kelia susirūpinimą dėl privatumo ir, priešingai nei nustatomi pasauliniai klimato tikslai, ji naudos daug energijos. Nepaisant šių mokslinių įrodymų, FCC spartina belaidžių antenų infrastruktūros diegimą[18], efektyviai blokuojant vietos valdžios galias, apribojant galimybę atsisakyti šių bokštų, apribojant mokesčius ir siekiant sutrumpinti technologijos įdiegimo laiką.

Naujame apžvalginiame straipsnyje „5G belaidis ryšys ir poveikis sveikatai: pragmatiška apžvalga, remiantis prieinamais 6-100 GHz tyrimais“[19] autoriai Simko ir Mattsson (2019) ištyrė įvairias prieinamas studijas. Nebuvo rasta jokių epidemiologinių tyrimų, kuriuos būtų galima peržiūrėti. Autoriai teigia:

Turimi tyrimai nepateikia adekvataus ir tinkamo kiekio informacijos apie neterminį poveikį ir reikšmingą saugumo įvertinimą. Reikalingi papildomi mažų paviršių tyrimai, dėl lokalių šilumos pokyčių, pvz., odos ir akies, ir bet kokio kito poveikio aplinkai. 

Tyrimo išvada: 

Apibendrinant galima pasakyti, kad dauguma tyrimų su milimetrinių dažnių bangomis ir jų poveikiu rodo biologinį atsaką. Tačiau remiantis šiuo stebėjimu negalima daryti išsamių išvadų apie 6 – 100 GHz diapazone veikiančių milimetrinių bangų biologinį ir sveikatos poveikį. Tyrimai labai skirtingi, o bendras tyrimų skaičius stebėtinai mažas. Reakcijos vyksta tiek gyvame organizme, tiek dirbtinėje sistemoje ir turi įtakos visoms tirtoms biologinėms pasekmėms.

Nėra pastebėto pastovaus ryšio tarp intensyvumo (galios tankio), veikimo laiko, dažnio ir poveikio padarinių. Atvirkščiai, nustebino, kad didesnis galios tankis nesukelia dažnesnio atsako, nes atsakas daugelyje dažnio grupių jau siekia 70%. Atsižvelgiant į pateiktų tyrimų kokybę, per mažai tyrimų atitinka minimalius kokybės kriterijus, kad būtų galima daryti tolesnes išvadas.

Reikėtų prisiminti, kad šis tyrimas buvo finansuojamas didžiausio Europoje ir vieno iš didžiausių pasaulyje telekomunikacijų tiekėjo „Deutsche Telecom“.[20]

2012 m. CŽV išslaptino seną rusišką autorės Zalyubovskaya (1977) dokumentą „Biologinis milimetrinių bangų poveikis“.[21] Šis dokumentas kelia nerimą dėl milimetrinių bangų, nes apibūdina daugybę tyrimų su neigiamais padariniais tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Autorė pažymi, kad milimetrinių bangų technologija buvo naudojama daugelį metų be jokių biologinio poveikio tyrimų. Tyrėjai nustatė, kad:

Milimetrinės bangos sukėlė kūno pokyčius, pasireiškiančius odos ir vidaus organų struktūriniais pakitimais, kokybiniais ir kiekybiniais kraujo ir kaulų čiulpų sudėties pokyčiais bei sąlyginiu reflekso aktyvumu, audinių, kvėpavimo… ir medžiagų apykaitos pokyčiais. Neigiamų milimetrinių bangų poveikio lygis priklauso nuo spinduliuotės trukmės ir individualių organizmo savybių.

Autorė patvirtino, kad milimetrinės bangos neprasiskverbia pro odą, tačiau veikia nervų receptorius odoje ir sukelia tokį įvairiapusį biologinį ir metabolinį poveikį, kaip hemoglobino ir eritrocitų sumažėjimas, didesnis kortizolio kiekis kraujyje, antinksčių stimuliacija, mitochondrijų disfunkcija ir centrinės nervų sistemos slopinimas.

Europos Komisijos Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas (SCHEER) įvardija 5G elektromagnetinę spinduliuotę kaip rizikingą sveikatai ir aplinkai

SCHEER reguliariai atnaujina kylančias rizikas aplinkai ir visuomenės sveikatai. 2018 m. Europos Komisijos pranešime apie kylančias aplinkos ir sveikatos problemas buvo įvardintos elektroninės cigaretės, perfloruoti junginiai, plastikas ir nanodalelės. Taip pat buvo įtraukta virtualioji realybė ir elektromagnetinė spinduliuotė, ypač 5G technologija. Pranešime teigiama:[22]

Trūksta aiškių įrodymų, kad būtų parengtos 5G technologijų poveikio gairės, atsiranda nenumatytų biologinių padarinių galimybės.

Naujas Danijos teisinis 5G poveikio sveikatai ir aplinkai rinkinys 

Danijos Visuomenės sveikatos institutas ir Sveikatai saugių telekomunikacijų taryba parengė teisinį dokumentą, susijusį su 5G ir kitų belaidžių technologijų žala. Galutiniame kompendiume teigiama:[23]

Teisinė nuomonė grindžiama Europos žmogaus teisių konvencijos, JT vaiko teisių konvencijos, ES direktyvos dėl laukinės floros ir faunos, natūralių buveinių apsaugos įstatymu, ES direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos, dėl atsargumo principo, taip pat ir dėl Berno ir Bono gyvūnų ir augalų apsaugos konvencijos.

Dr. Ronald Kostoff atlikto elektromagnetinės spinduliuotės žalos tyrimo apibendrinimas

Džordžijos technologijos instituto viešosios politikos partneris, mokslų daktaras Ronaldas Kostoffas pateikia naują išsamią šios plačios ir sudėtingos temos tyrimo santrauką.[24] Jis paaiškina nešančiąsias bangas ir kodėl belaidžio ryšio technologijų žalos tyrimai atrodo tokie prieštaringi. Jis taip pat plačiai apima daugybę tyrimų apie 5G ir kitas technologijas.

Jokių 5G tyrimų, jokių reglamentų, jokių saugumo gairių

5G ir vaikai

Nebuvo išbandyta nei ši technologija, nei šis dažnių derinys su kuriuo teks susidurti. Nėra jokių saugumo normų, užtikrinančių kiekvienos antenos skleidžiamos spinduliuotės lygio stebėseną ar poveikio sveikatai dokumentavimą. Visuomeniniai sveikatos departamentai nėra informuojami apie galimą poveikį aplinkai ar sveikatai ir nepateikia jokių nurodymų dėl nejonizuojančios bevielės spinduliuotės saugumo, išskyrus dabartinius spinduliuotės mažinimo nurodymus.[25] Nebuvo atsižvelgta į poveikį pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, t. y. vaikams, nėščioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. 

Ųviesolaidiniai tinklai[26] tiekia dar didesnę plačiajuosčio ryšio spartą, kurie yra saugesni sveikatai, saugesni kibernetinio saugumo klausimu ir patikimesni kaimo vietovėms. Tačiau telekomunikacijų bendrovės jų atsisako, siūlydami alternatyvą – belaidę anteną, skleidžiančią biologiškai žalingus radijo dažnius. Taip pat planuojama, kad „AT&T“ pašalins saugias ir sudėtingas fiksuotojo ryšio linijas, kad klientai dar labiau būtų priversti naudoti belaides sistemas. Kai kurie miestai pasinaudodami atvirais savivaldybių tinklais pereina prie bendruomenei priklausančių šviesolaidinių tinklų.[27]

5G mobiliosios telekomunikacijos skirtos naudoti fiksuotus antenų tinklus

5G diegime siūloma pridėti žemus mikrobangų spektro dažnius (0,6 – 3,7 GHz), vidutinius (3,7 – 24 GHz) ir aukštus (24 GHz ir aukštesnius), kad būtų galima pasiekti spartesnį ryšį. Telekomunikacijų atstovai tai vadina mobiliuoju ryšiu, tačiau, kadangi šios bangos yra trumpos ir keliauja tik nedideliais atstumais, šiai sistemai reikės naudoti tankius fiksuotų antenų tinklus kas 300 metrų lauke, taip pat ir vidines sistemas, nes pastatai blokuoja gigahercų spinduliuotę. Ši spinduliuotė, kaip ir 2G, 3G bei 4G, nebuvo prieš tai išbandyta, siekiant nustatyti ilgalaikį poveikį sveikatai, nepaisant to, kad žmonės bus nuolat veikiami šios mikrobangų spinduliuotės. Taip pat nebuvo atsižvelgiama į poveikį aplinkai. Straipsnio apačioje yra pateikiamas mokslinių tyrimų ir straipsnių sąrašas, taip pat platesnę informaciją galite rasti PST puslapyje.[28]

Galimas 5G ryšio poveikis – nuo imuninės sistemos sutrikimų iki akių pažeidimų

Mokslininkai perspėja, jog 5G ryšys gali turėti smarkų poveikį žmonėms ir aplinkai:

  • Akių pažeidimai – katarakta, tinklainė
  • Imuninės sistemos sutrikimai
  • Metabolizmo sutrikimai
  • Pakenkimas spermos kokybei
  • Odos pažeidimai
  • Vabzdžių populiacijos žlugimas (maisto paukščiams ir šikšnosparniams pagrindas)
  • Padidėjęs bakterijų atsparumas ir naujos bakterijų atmainos
  • Kenksmingas poveikis augalams ir medžiams

Laukia nuolatinis padidėjusių dažnių veikimas

5G ryšio atėjimas į rinką reiškia, kad žmonių populiacija, taip pat naminiai gyvūnai ir kitos rūšys, bus nuolatos veikiamos dar didesnio dažnių mišinio, tiek lauke, tiek ir namuose. Telekomunikacijų pramonė, valstybiniu ir federaliniu lygmeniu skatindama įstatymus, stebi šios naujos technologijos mažos aprėpties belaidžių prisijungimo taškų bokštų išdėstymą. Reziumuojant, vietos valdžios institucijos statys antenas ant potencialiai bet kokių jau pastatytų bokštų struktūrų ir komunalinių paslaugų stulpų. 

Daugiau klausimų nei atsakymų, kai kalbama apie poveikį sveikatai ir aplinkai

Kaip ši nauja technologija daro įtaką visuomenės sveikatai? Kokie tyrimai patvirtina jos saugumą? Kokie tyrimai rodo žalingą poveikį? Kadangi produktai kuriami sąsajai su medicinos bendruomene ir pacientais, kokios yra neišspręstos privatumo ir duomenų saugumo problemos, kurios taip pat yra susijusios su sveikata? Koks to indėlis į pasaulinę klimato kaitą? Koks yra visuomenės psichinės sveikatos poveikis labiau priklausomiems nuo šios technologijos bei atsiribojimo vienas nuo kito poveikis? Pacientai ir gydytojai vis geriau supranta šias susijusias problemas ir nerimauja dėl patogios, tačiau problemiškos belaidės technologijos ilgalaikių padarinių. Panašu, kad yra daugiau klausimų nei atsakymų. 

Milimetrinių bangų pavojai: ląstelių membranos, vidiniai signalai, odos pokyčiai

Daugelyje Europos šalių milimetrinės bangos (MMW) buvo naudojamos neinvazinėje papildomoje medicinoje, paprastai trumpalaikiam audinių terapiniam šildymui. Milimetrinės bangos (esant dideliam intensyvumui) taip pat buvo naudojamos karinėse programose, „Aktyviojo neigimo sistemose“[29] (95 mmW nemirtinas minios valdymo ginklas). Jos sukelia šiluminį poveikį, kad būtų atbaidyti žmonės. Tyrimai rodo, kad šios sistemos gali nudeginti odą.

Kai kurie neterminio poveikio tyrimai parodė, kad milimetrinės bangos yra nukreiptos į ląstelių membranas ir turi neigiamą biologinį ir klinikinį poveikį, pavyzdžiui, kataraktai, imuninės sistemos pakitimams ir turi fiziologinį poveikį širdžiai ir kraujospūdžiui. Betzalal ir kt. (2018) įrodė, kad prakaito liaukos, susidedančios iš viršutinių odos sluoksnių, gali veikti kaip 5G sub-THz juostų bangos antenų imtuvas. Prakaito liaukų buvimas odoje žymiai padidina milimetrinių bangų radijo dažnio spinduliuotės sugeriamumo greitį (SAR) arba šilumos sugertį. Tai skiriasi priklausomai nuo tokių veiksnių kaip prakaitavimo ir streso lygis. „Le Quement“ (2012 m.) buvo apžvelgtas neterminis 60,4 GHz veiksnys odos genomo poveikiui (1, 6 arba 24 valandas) ir nustatyta, kad po 6 valandų pasireiškė 5 transkripcijos su skirtinga išraiška. Autorius teigia, kad:

Tai yra pirmasis didelio masto tyrimas, kuriame pranešama apie galimą genų ekspresijos modifikaciją, susijusią su MMW spinduliuote, naudojamą bevielio ryšio programose.

Neigiamas poveikis taip pat pastebėtas bakterijoms ir vabzdžiams (Trchounian 2016). Ląsteliniame lygmenyje poveikis organizmui yra netiesioginis ir priklauso nuo daugybės atskirų veiksnių, taip pat nuo konkretaus bangos ilgio, fazės ir signalo moduliavimo. Jei poveikis paplistų plačiau, populiacijoje padidėtų net maži fiziologiniai pokyčiai ir tai turėtų neigiamą poveikį visuomenės sveikatai.

5G ir sveikata: trūksta tyrimų, susijusių su 5G poveikiu

2018 metų mokslinės literatūros apžvalga[30] atskleidžia, kad yra nepakankamai tyrimų dėl 5G poveikio sveikatai ir aplinkai. Yra mokslo tyrimų, kurie rodo tiek teigiamą, tiek žalingą poveikį, tačiau nebuvo atlikta jokių nepriklausomų ilgalaikių 5G ar skirtingų radijo bangų mišinio tyrimų. Kitaip tariant, tokio tipo dažnių, kuriais būsime veikiami, tyrimų nebuvo. Kritiškų ilgalaikių sveikatos tyrimų trūksta ir 3G, ir 4G belaidėms technologijoms. Visoms telekomunikacijų kompanijoms nustatyti dabartiniai FCC standartai grindžiami ne biologiniu poveikiu, kuris pastebimas esant žemo lygio spinduliuotei, o tik radijo dažnio terminiu poveikiu.

5G žinių spragos ir painiava: Dr. Leszczynski pranešimas

Dr. Darius Leszczynski Australijoje, 2019 m. rugsėjo 15 d., pristatė seminarą „5G ir sveikata: žinių spragos“.[31] Jo pristatyme buvo pabrėžtos esamos mokslo spragos, į kurias būtina atsižvelgti prieš pradedant naudoti 5G technologijas. Dr. Leszczynski pabrėžia, kad su 5G yra daug painiavos, nes šis ryšys yra „kuriamas ir naudojamas tuo pačiu metu. Dar ne visi techniniai standartai, susiję su 5G, yra parengti“. Jis uždavė kritinius klausimus apie fiziologinį poveikį žmonėms ir ar tai gali turėti įtakos žmonių sveikatai. Dr. Leszczynski atkreipia dėmesį į savo paties atliktus radijo dažnio tyrimus:

  1. Atsakas į stresą
  2. Genų ekspresija
  3. Poveikis kraujo ir smegenų barjerui

Jis pažymi, kad epidemiologiniai tyrimai taip pat nurodo radijo dažnių spinduliuotę kaip turinčią įtakos smegenų vėžio rizikai. Jis daro išvadą, kad tyrimų yra labai mažai, o didžioji dauguma tyrimų atliekama mėgintuvėliuose, o ne su savanoriais žmonėmis. Jis siūlo ištirti jautrius populiacijos pogrupius, kad žmonėms būtų užtikrintos saugiausios spinduliuotės ribos, atlikti bandymus naudojant cheminius toksinus kaip bendrą veiksnį, ištirti poveikį kraujo smegenų barjerui, ištirti DNR pažeidimus ir sistemines odos reakcijas. 

IEEE: terminis poveikis vis dar yra vienintelis žalos standartas, į kurį atsižvelgiama dėl 5G programų, biologinis poveikis ignoruojamas

Elektros ir elektronikos inžinierių institutas (IEEE) yra pramonės asociacija, kurią daugiausiai sudaro inžinieriai, kompiuterių mokslininkai, programinės įrangos kūrėjai, informacinių technologijų specialistai, fizikai, mokslininkai ir panašiai. Tai yra didžiausia pasaulyje techninių profesionalų asociacija. Jų indėlis buvo esminis, nustatant radijo dažnio spinduliuotės standartus. IEEE atlieka savo tyrimus ir užsiima kompiuterinių bei belaidžių technologijų produktų kūrimu. Kai kurie jų tyrimai įtraukti ir šiame straipsnyje. Net ir savo 2015 m. pranešime apie 5G „Saugu ateities kartoms“ autoriai teigia:

Šiuo metu literatūroje yra daugiau pranešimų apie teigiamą poveikį, o ne apie žalingą žemo lygio MMW spinduliuotės poveikį, tačiau šią sritį reikia geriau suprasti, o specifinius padarinius turėtų demonstruoti atkuriamai nepriklausomi tyrėjai, prieš atsižvelgiant į bet kokį galimą nešiluminį poveikį ir nustatant šios nejonizuojančiosios spinduliuotės veikimo apribojimus.

Kol kas nepakanka mokslinių šaltinių, kad būtų galima jais paremti šios technologijos saugą.

Nauji įrodymai dėl didesnio 5G terminio poveikio pažeidžiant audinius rodo, jog reikia pakeisti FCC standartus

Trumpos 5G milimetrinės bangos kelia naujus visuomenės saugumo iššūkius. Norėdami pagerinti 5G ir daiktų interneto (ang. Internet of things) prietaisų veikimą, mažos aprėpties belaidžių prisijungimo taškų bokštuose ir bevieliuose įrenginiuose bus naudojamos impulsinių fazių antenų matricos.[32] Ši spindulių formavimo technologija[33] naudoja impulsinių mikrobangų antenų grupę, kurių formą ir kryptį galima valdyti, kad individualus spindulys būtų nukreiptas į įrenginį, taip gerinant signalą. Tai kažkas panašaus į raketų valdymą.[34] 5G technologija turės dešimtis[35] mažesnių antenų, sujungtu į bendrą vienos antenos rinkinį. Šių antenų skleidžiamas terminis poveikis kelia didžiulį susirūpinimą.[15] Nauji Neufelt ir Kuster atlikti 5G terminio poveikio tyrimai rodo, kad nuolatiniai audinių pažeidimai, atsirandantys dėl terminio poveikio, gali vykti net ir esant trumpalaikiam 5G milimetrinių bangų veikimui, kai pasikartojantys impulsai gali sukelti greitą, lokalų poveikį. Mokslininkai pabrėžia, kad skubiai reikia naujų terminio poveikio saugos normų, kad būtų atnaujintos dabartinės gairės, kurios tinkamai neužkerta kelio per dideliam impulsinių milimetrinių bangų poveikiui.  

Jei 5G milimetrinių bangų perdavimas, susijęs su šiomis naujosiomis technologijomis, neatitiks dabartinių visuomenės saugumo standartų, kaip ir spėja autoriai, tada daiktų interneto įdiegimas tampa abejotinas, dėl reikšmingo terminio sveikatos poveikio, kuris yra reguliuojamas ir, kaip manoma, yra vienintelis reikšmingas veiksnys sveikatai. Nepaisant gausios literatūros apie 2G, 3G ir 4G sistemas, dabartinė FCC politika nesvarsto neterminio, biologinio ir fiziologinio radijo dažnių poveikio gyviesiems organizmams. Šis tyrimas pabrėžia akivaizdų prasmingų visuomenės saugumo standartų trūkumą.

Net ir fizikai pamažu pradeda tikėti realia 5G ryšio žala

Ilgai buvo manoma, kad nejonizuojanti (RF) spinduliuotė negali pakenkti gyviems organizmams, nes spinduliuotė nesudaro cheminių jungčių arba kitaip tariant neturi pakankamai energijos, kad pašalintų elektroną iš atomo ar molekulės. Buvo manoma, kad radijo dažnio spinduliuotė pažeidžia audinius veikdama tik per šiluminį ar deginimo mechanizmą. Dabar jau yra žinoma, kad bevielių įrenginių belaidžių mikrobangų radijo dažnių spinduliuotė veikia kaip aplinkos veiksnys, nesusiję su terminiu poveikiu, ar jonizacija, tačiau turintis tiesioginį oksidacinį poveikį ląstelių procesams. EMR radijo dažnio poveikis yra netiesioginis, sukeliantis ląstelinių struktūrų ir jų membranų biocheminius pokyčius.

Daugelis fizikų karštakošiškai tvirtina, kad negali būti jokio žalingo biologinio elektromagnetinės spinduliuotės poveikio, tačiau toksiškumas jau buvo įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų ir yra panašus į kitų cheminių medžiagų poveikį. Jų pačių publikacijose dabar aiškinama apie dielektrinio pralaidumo poveikį ir radikalų porų mechanizmą.

Hinrikus (2018) aiškina:[36]

Kaupiamąjį koherentinio MW lauko poveikį terpėje įtikinamai patvirtina išmatuojama terpės dielektrinė skvarba. Aprašytas MW lauko sukeliamas mechanizmas patvirtina, kad šis poveikio pobūdis skiriasi nuo įprasto terminio poveikio ir, kad MW spinduliuotės poveikis gali sukelti specifines pasekmes biologijoje ir medžiagose.

Nielsen (2019) teigia:[37]

Nustatyta, kad silpnas radijo dažnio (RF) magnetinis laukas MHz diapazone daro įtaką reaktyviųjų deguonies rūšių (ROS) koncentracijai gyvosiose ląstelėse [1-4]. Pažymėtina, kad energija, kurią galėtų deponuoti tokia spinduliuotė, yra mažesnė už molekulinio terminio judėjimo energiją. Tikrą pastebėto poveikio paaiškinimą lemia radijo dažnių magnetinių laukų sąveika su pereinamaisiais radikalais ląstelėse, veikiant ROS susidarymo greitį per radikalų porų mechanizmą [5-9].  

Straipsniai apie tai, kaip nejonizuojanti spinduliuotė gali pažeisti ląstelių struktūras:

  • „Tarpląstelinio radijo dažnio spinduliuotės poveikio prognozių link“ (2019)[37]
  • „Mažo intensyvumo nejonizuojančiosios spinduliuotės terminis ir neterminis poveikis sveikatai: tarptautinė perspektyva“ (2018)[38]
  • „Suprasti mažo intensyvumo mikrobangų spinduliuotės fizinį mechanizmą“ (2018)[36]

Dėl vabzdžių nykimo gali būti kalta belaidžio ryšio spinduliuotė

Kadangi mokslininkai stengiasi paaiškinti vabzdžių apokalipsės[39] reiškinį, žemiau pateiktame vaizdo įraše pabrėžiamas vienas įprastas aplinkos teršalas, kuris, kaip žinoma, naikina vabzdžius. Tai yra 5G, taip pat 3G ir 4G spinduliuotė. Pabrėžiama, kad:

30 metų iš milijono mobiliųjų telefonų stulpų skleidžiama spinduliuotė yra vienintelis veiksnys, esantis kiekvieno iš vabzdžių nykimo priežastimi.

Mokslas patvirtina šį pastebėjimą. Belaidė spinduliuotė gali būti ne vienintelis šio „vabzdžių armagedono“ veiksnys, tačiau jis gali būti kritiškai svarbus. Pesticidų galima išvengti ir buveines atkurti, tačiau pastačius mobiliųjų telefonų stulpus, jie retai pašalinami, o nuolatinė radijo bangų spinduliuotė tiesiog stiprėja, apima platesnius žemės plotus su vis daugiau stulpų. Paukščių ir bičių nykimas taip pat rodo į belaides ryšio technologijas, šis dar neatpažintas veiksnys paspartina jų mažėjimą. Nuolatinių bangų rezonansinis poveikis[40] sukelia vibracijas, kurios naikiną vabzdį ir iš esmės jį virina. Yra žinoma, kad mikrobangų spinduliuotė naikina vabzdžius. Ji jau naudojama vabzdžių kontrolei[41] laikant grūdus ir kitokius maisto produktus. Maisto ir žemės ūkio literatūros tyrimai patvirtina šį poveikį.[41][42][43][44][45][46][47]

Pastebima, kad šiuo metu daugiau nei 207 gydytojai ir mokslininkai ištyrę radijo dažnio spinduliuotės biologinį poveikį sveikatai pasirašo 5G kreipimąsi, ragindami sušaukti 5G technologijų naudojimo moratoriumą[48] kol bus atlikta daugiau tyrimų ir įrodyta šios technologijos sauga.[49]

Pasitaiko atvejų, kai už 5G propagavimo stovi didelės korporacijų lėšos

Yra žmonių, kurie dirba chemijos pramonėje arba yra su ja susiję, kurie neša DDT, BPA, antipirenus, pesticidus, įvairius kitus toksinus ir palaiko jų saugumą. Yra ir tokių, kurie palaiko telekomunikacijų pramonės teiginius apie 5G, 4G, 3G ir 2G saugumą. Amerikos mokslo ir sveikatos taryba (ACSH), kuri, kaip teigiama, yra pro-mokslo vartotojų grupė, parėmė Amerikos Chemijos asociaciją ir dabar prašo korporacijų lėšų[50] ne objektyviam mokslui ar visuomenės sveikatos rėmimui, o pramoniniams tikslams. Jie taip pat finansavo grupę „Deniers for Hire“.[51] ACSH gynė[52] asbestą, oranžinį agentą ir DDT. Mokslininkai, atlikę patikimus radijo dažnio spinduliuotės tyrimus ir toliau publikuoja straipsnius, kuriuose aiškiai rodoma apie stiprius žalos įrodymus[53] ir veikimo mechanizmą. Klimato neigėjai[54] naudoja įvairius metodus, įskaitant sąmokslo teorijas, norėdami apginti savo teiginius ir lygiai taip pat glosto “tvirtą mokslą”.

Amerikietis mokslininkas sako, kad 5G yra pavojingas, o daržovės nebėra sveikas maistas.[55]

Naujausi 5G moksliniai tyrimai ir straipsniai

  • Diskusija apie erdvinius ir laiko trukmės apribojimus, esant dažnių diapazonui viršijančiam 6 GHz, susijusiam su impulsinėmis ir lokalizuotomis elektromagnetinės apšvitos saugos sistemomis. (2020)[56]
  • Sistemingas saugos ribų nustatymas kintančiam 5G radijo dažniui remiantis analitiniais modeliais ir terminio poveikio doze. (2018)[57]
  • Teorinis ir skaitmeninis maksimaliai leidžiamo galios tankio vidurkio ploto įvertinimas konservatyviai elektromagnetiniai apšvitai virš 6 GHz. (2018)[58]
  • Nešiojamų belaidžių prietaisų, viršijančių 6 GHz, poveikio vertinimas (2018)[59]
  • Audinių terminio poveikio modeliavimas nuo apšvitos iki radijo dažnio, energijos ir audinių terminio poveikio atitikimo ribos: Terminio poveikio koeficientas. (2018)[60]
  • Impulsinių laukų poveikis žmonėms dažnių diapazone nuo 6 iki 100 GHz. (2017)[61]
  • Biologinis elektromagnetinio lauko poveikis ir visuomenės standartai. (2008)[62]
  • Apeliacija, kuri svarbi, arba ne moratoriumui dėl penktosios kartos 5G mikrobangų spinduliuotės diegimo (2020)[63]
  • Neturime pagrindo manyti, kad 5G yra saugios technologijos.  Technologijos ateina, tačiau, priešingai nei sako kai kurie žmonės,[64] gali kilti pavojus sveikatai. (2019)[65]
  • Atsakomybės ribojimas nustatant padėtį, siekiant sumažinti neigiamą mobiliųjų telefonų bokštų poveikį sveikatai. (2019)[66]
  • Mobiliųjų telefonų ir kitų belaidžių prietaisų skleidžiama radijo dažnio spinduliuotės rizika sveikatai ir gerovei. (2019)[67]
  • 5G belaidis ryšys ir poveikis sveikatai – praktinė apžvalga, pagrįsta turimais 6–100 GHz tyrimais. (2019)[68]
  • Mobilaus telefono ir kitų žmogaus sukurtų elektromagnetinių laukų sukeltų DNR pažeidimų palyginimas. (2019 m.)[69]
  • Elektromagnetinė spinduliuotės poveikis sveikatai, įskaitant ir 5G dažnius: apibendrinimas ir strateginės rekomendacijos (2019)[70]
  • Planetos elektromagnetinė tarša: laikas įvertinti jos poveikį. (2018)[71]
  • 5G: Didelė rizika ES, JAV ir tarptautinei sveikatai! Elektromagnetinio lauko (EML) apšvitos tipai ir jų sukeliamas kenksmingo poveikio mechanizmas. (2018)[72]
  • „LiFi“ yra paradigmą keičianti 5G technologija. (2018)[73]
  • Sisteminė išvada dėl saugos ribinių verčių, skirtų laike kintančių 5G radijo dažnio poveikio analizės modelių ir šiluminės dozės. (2018)[74]
  • 5G sistemų ryšys: ar tai turi įtakos sveikatai? (2018)[75]
  • WiFi yra svarbi grėsmė žmonių sveikatai. (2018)[76]
  • Visuomenės sveikata ir radijo dažnio spinduliuotė, kurią skleidžia mobiliųjų telefonų technologijos, išmanieji skaitikliai ir WiFi. (2018)[77] 
  • 5G bevielio ryšio plėtra: poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai. (2018 m.)[78]
  • Žmogaus oda kaip sub-THz imtuvas – ar 5G kelia jai pavojų, ar ne? (2018)[79]
  • Žmogaus prakaito latako rezonanso dažnis normaliu darbo režimu. (2018 m.)[80]
  • Audinių modeliai, skirti įvertinti RF ekspoziciją dažniais, viršijančiais 6 GHz. (2018)[81]
  • Ūmus milimetrinių bangų poveikis dFamino metabolizmui ir nervinio augimo faktoriaus apdorotų PC12 ląstelių poveikis. (2017)[82]
  • Skiriamasis mažo intensyvumo, ypač aukšto dažnio elektromagnetinės spinduliuotės poveikis Enterococcus hirae: augimo greičio slopinimas ir skenuojanti elektroninė mikroskopija. (2017)[83]
  • Impulsinių laukų poveikis žmogui dažnių diapazone nuo 6 iki 100 GHz. (2017)[84]
  • Radijo dažnių poveikis žmogui 5G ir žemyn (2017)[85]
  • 60 GHz milimetrinių bangų poveikis neurito ataugimui PC12 ląstelėse, naudojant HCS. (2016)[86]
  • Milimetrinės bangos ar ypač aukšto dažnio elektromagnetiniai laukai aplinkoje: koks jų poveikis bakterijoms? (2016)[87]
  • 5G: Belaidžio ryšio konvergencija (2015)[88]
  • Ar milimetrinės bangos padidins 5G belaidį ryšį? (2015)[89]
  • Žmogaus kūnas ir milimetrinių bangų belaidės ryšio sistemos: sąveika ir pasekmės (2015)[90]
  • Milimetrinės bangos skatina tarpląstelinės matricos sintezę ir chondrocitų proliferaciją, reguliuodamos įtampos K + kanalą (2014)[91]
  • Milimetrinių bangų švitinimo ir lygiavertis terminis poveikis atskirų neuronų aktyvumui ganglijuose. (2014)[92]
  • Transkriptomo analizė atskleidžia terminio ir specifinio ląstelių reagavimo į milimetrinių bangų indėlio poveikį. (2014)[93]
  • Žinios apie biologinį poveikį esant 40–60 GHz dažniui. (2013)[94]
  • Baktericidinis žemo intensyvumo ypač aukšto dažnio elektromagnetinio lauko poveikis: apžvalga su fenomenu, mechanizmais, tikslais ir pasekmėmis. (2013)[95]
  • Milimetrinės bangos: akustinės ir elektromagnetinės (2013)[96]
  • Pilno genomo raiškos analizė pirminėse žmogaus keratinocitų ląstelių kultūrose, veikiamose 60 GHz spinduliuote. (2012)[97]
  • Milimetrinių bangų antenų koncepcija automobilinių radarų jutikliams. (2012)[98]
  • Milimetrinių bangų telefoniniai belaidžiai tinklai: galimybės ir iššūkiai (2012)[99]
  • Kompleksinių biologinių tirpalų skvarba 2 – 67 GHz diapazone (2012)[100]
  • Odos refleksometrinių ir elipsometrinių spektrų modeliavimas terahercų ir sub-milimetrinių bangų srityje. (2011)[101]
  • Milimetrinių bangų spinduliuotės poveikis ląstelių membranai – trumpa apžvalga. (2010)[102]
  • Žiurkės veikiamos 35 GHz milimetrinių bangų, baltymų pokyčiai makrofaguose, plazmoje. (2010)[103]
  • Aktyviojo neigimo sistemos: revoliucinis nemirtinas ginklas šiandienos mūšio lauke. (2009)[104]
  • Milžiniškų fosfolipidinių pūslelių reakcija į milimetrinių bangų spinduliuotę. (2009)[105]
  • Milimetrinių bangų poveikis genų ekspresijai žmogaus keratinocituose (2008)[106]
  • Žmogaus oda, kaip spiralinių antenų matrica milimetrinių ir sub-milimetrinių bangų diapazone. (2008)[107]
  • Genų ekspresijos pokyčiai žiurkių odoje, kuriuos sukelia ilgalaikis 35 GHz milimetrinių bangų poveikis. (2008)[108]
  • Termoelastinis akustinių bangų sužadinimas biologiniuose modeliuose, veikiant ypač aukšto dažnio didžiausios galios impulsiniai elektromagnetinei spinduliuotei. (2007)[109]
  • Kraujo spaudimo ir terminio atsako palyginimas žiurkėms, veikiamoms milimetrinių bangų energijos ar aplinkos šilumos. (2006)[110]
  • Mažo intensyvumo elektromagnetinės milimetrinės bangos skausmo terapijai. (2006)[111]
  • Reaktyviųjų deguonies rūšių susidarymo mechanizmas vandeniniuose tirpaluose, veikiant didžiausia galia, labai aukšto dažnio elektromagnetinei spinduliuotei, tyrimas. (2005)[112]
  • Netiesioginė ir pasikartojanti ypač aukšto dažnio Escherichia coli bakterijų elektromagnetinė spinduliuotė. (2005)[113]
  • Milimetrinių bangų poveikis naturalių NK ląstelių aktyvavimui (2005)[114]
  • Žemo intensyvumo ypač aukšto dažnio elektromagnetinės spinduliuotės poveikis uždegiminiams procesams. (2004)[115]
  • Milimetrinių ir centimetrinių bangų įtakos palyginimas naviko nekrozės faktoriaus gamybai pelių ląstelėse. (2004)[116]
  • Mažo intensyvumo, ypač aukšto dažnio elektromagnetinės spinduliuotės poveikis limfoidinių ląstelių chromatino struktūrai in vivo ir in vitro (2003)[117]
  • Ląstelinio imuninio atsako intensyvumo sumažėjimas ir nespecifinis uždegimas, veikiant ypač aukšto dažnio elektromagnetinei spinduliuotei (2003)[118]
  • Ypač aukšto dažnio elektromagnetinės spinduliuotės poveikis imuninei sistemai ir sisteminis homeostazės reguliavimas (2002)[119]
  • Milimetrinių bangų poveikis imuninei sistemai pelėms su eksperimentiniais navikais. (2002)[120]
  • Keratinocitų reakcija į milimetrinių bangų poveikį in vitro. (2001)[121]
  • Neterminis labai aukšto dažnio mikrobangų poveikis chromatino konformacijai ląstelėse in vitro – priklausomybė nuo fizinių, fiziologinių ir genetinių veiksnių. (2000)[122]
  • Mikrobangų ir milimetrinių bangų spinduliuotės poveikis akiai. (2000)[123]
  • Milimetrinių bangų švitinimo poveikis odai – terminio modeliavimo rezultatai. (2000)[124]
  • Milimetrinių bangų žmogaus odai sukeliamas šilumos ir skausmo pojūtis: palyginimas su paprastu terminiu modeliu.(2000)[125]
  • Milimetrinių bangų ilgio radijo dažnio spinduliuotė: galimos paviršiaus saugos problemos, susijusios su paviršiaus įšilimu. (2000)[126]
  • Terminis ir širdies ir kraujagyslių sistemos atsakas žiurkėms apšvitinant 94 GHz (1999).[127]
  • Milimetrinių bangų spinduliuotės neterminio intensyvumo poveikis stafilokokui ir jo jautrumas įvairiems antibiotikams. (1996)[128]
  • 0,2 – 20 GHz dažnio skvarba į šviežius vaisius ir daržoves. (1994)[129]
  • Eksperimentiniai milimetrinių bangų spinduliuotės tyrimai, šviesos įtaka pralaidumui per objektyvą. (1994)[130]
  • Ypač aukšto dažnio elektromagnetinės spinduliuotės poveikis odos jutiminių galūnių funkcijai. (1992)[131]
  • Mažo intensyvumo elektromagnetinės spinduliuotės poveikis milimetrų diapazone, baltos žiurkės širdies ir kraujagyslių sistemai. (1992)[132]
  • Milimetrinių bangų absorbcija žmonėse ir jų biologiniai padariniai. (1986)[133]
  • Biologinis milimetrinių bangų ilgio poveikis. (1977)[134]

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai