Ar tymų išnaikinimas skiepais – realus tikslas? 

Jau kampanijos pradžioje, ekspertai abejojo skiepijimo nuo tymų nauda

Dėl nuo 1900 metų vis krentančių sergamumo tymais rodiklių ir daugiau nei 98% sumažėjusio mirtingumo, ekspertai abejoja tymų vakcinos reikalingumu

Kai JAV 1960 metais, gavus dosnų federalinį finansavimą, buvo pradėtas skiepijimas nuo tymų, kai kurie ekspertai suabejojo jo nauda^[1] dėl žemų ir nuo 1900 metų vis krentančių sergamumo rodiklių bei daugiau nei 98% sumažėjusio mirtingumo nuo šios ligos. 1963 metais kovo mėnesį JAV buvo patvirtintos dvi pirmos vakcinos nuo tymų:^[2] gyva vakcina, pagaminta Merck (Rubeovax) ir formalinu inaktyvuota vakcina, pagaminta Phizer (Pfizer –Vax Measles-K).

1967 metais JAV buvo pradėta kampanija, skirta tymų išnaikinimui. „Tiems, kurie manęs paklausia‚ kodėl norite išnaikinti tymus, aš atsakau taip pat, kaip atsakydavo Hillary, kai jo paklausdavo, kodėl jis norėjo užkopti į Everesto viršukalnę. Jis atsakydavo „Todėl, kad ji ten yra.“ Prie to dar būtų galima pridurti,“… ir tai galima padaryti.“ nuo 1949 m. iki 1970 m. rašė Alexander Langmuir, CDC (Ligų kontrolės ir prevencijos centro) vyriausiasis epidemiologas,^[3]

Šiandien, praėjus jau 50 metų po skiepų nuo tymų pristatymo ir plataus naudojimo, mes ir toliau stebime tymų protrūkius. Tai reikalauja iškelti klausimą, kiek efektyvus buvo tikslas išnaikinti tymus. Mūsų viešosios sveikatos agentūros^[4] dažnai rodo pirštais į tuos, kurie susilaiko nuo skiepijimo, arba „antivakserius“ (tipiškai tėvus, kurių vaikams pasireiškė rimtos šalutinės reakcijos, sekusios iškart po skiepo), ir laiko juos atsakingais dėl tymų protrūkių. Toks pirštų rodymas yra labai primityvus ir nepripažįsta vis besikaupiančių mokslinių duomenų, kvestionuojančių skiepų nuo tymų efektyvumą ir saugumą.

Vietoj to, kad pripažintų daugelį skiepų nuo tymų patirtų nesėkmių – skiepo nepakankamumą siekiant apsaugoti naujagimius nuo infekcijos motinos antikūnais, pirmaisiais jų gyvenimo metais, iki kol jie bus pakankamai užaugę būti paskiepyti šia vakcina, dramatiškai išaugusią riziką susirgti progresuojančiu, paralyžuojančiu ir mirtinu smegenų sutrikimu – poūmiu sklerozuojančiu panencefalitu,^[5] jeigu kūdikis suserga tymais pirmaisiais gyvenimo metais, bei mutuojančias tymų viruso atmainas, kurios tampa atsparios skiepams nuo tymų – ir dirbdami atkreipiant dėmesį į šiuos susirūpinimą keliančius veiksnius skiepijimo strategijoje, skiepų rėmėjai ir toliau rūšiuoja šias akivaizdžias skiepų nesėkmes į vienaip ar kitaip absurdiškus ir pavojų keliančius argumentus.

…aplinkoje, kurioje tymai necirkuliuoja endemiškai ir didžioji dalis imuniteto yra iš vakcinacijos, o ne iš persirgtos pačios infekcijos, motinos antikūnų lygis yra žemesnis.

Skiepytose populiacijose įgytas naujagimių imunitetas silpnėja greičiau

Dėka motinos antikūnų, dauguma naujagimių turi įgimtą imunitetą tymams. Antikūnai yra perduodami nėštumo metu ir, laikui bėgant, silpnėja. Deja, aplinkoje, kurioje tymai necirkuliuoja endemiškai ir didžioji dalis imuniteto yra iš vakcinacijos, o ne iš persirgtos pačios infekcijos, motinos antikūnų lygis yra žemesnis.

Taip yra todėl, nes motinos antikūnai, dėl antikūnų po skiepų susidarymo, nyksta greičiau nei antikūnai, susidarę persirgus infekcija. Rezultate, skiepytose populiacijose įgytas naujagimių imunitetas silpnėja greičiau, o imlumo infekcijai tarpas nuo tada, kai pradeda nykti motinos antikūnai, bet vaikas dar yra per mažas vakcinacijai, yra platesnis.

Natūraliai atsparios nėsčiosios ir naujagimius maitinančios mamos, kurios persirgo tymais dar vaikystėje, anksčiau apsaugodavo savo kūdikius, perduodamos antikūnus^[6] per placentą ir motinos pieną.

Palyginimui, naujagimiai, gimę skiepytoms motinoms, turėjo žymiai mažiau antikūnų^[7] nei naujagimiai, gimę motinoms, turinčioms natūralų imunitetą. Todėl jie praranda imunitetą nuo tymų anksčiau nei gali būti nuo jų paskiepyti. Remiantis Kanadoje atliktais tyrimais, 92% trejų mėnesių ir 100% šešių mėnesių kūdikių antikūnų lygis buvo „žemiau apsauginio slenksčio.“^[8]

Taigi, tymų vakcinos yra neadekvačios: nuo tymų skiepytų motinų organizme po vakcinos susidariusių antikūnų nepakanka naujagimiams perduoti ir jų įgimtam imunitetui sudaryti.^[9] Tai sukėlė pavojingą situaciją, kai jaunesni nei metų amžiaus kūdikiai tapo itin pažeidžiami tymų. Lyginant su ankstesnių kartų vaikais, kurie tymais sirgdavo vyresniame amžiuje, šių naujagimių mirties rizika stipriai išauga.^[10] 

Poūmis sklerozuojantis panencefalitas – viena iš rimčiausių tymų komplikacijų

CDC rekomenduoja MMR vakcina skiepyti 12-15 mėnesių vaikus.^[11] Per pirmus keturis 2019 metų mėnesius, vienas iš keturių^[12] JAV tymų atvejų buvo užfiksuotas tarp jaunesnių nei 15 mėnesių vaikų. Tai kelia rūpestį, kadangi šiems jauniems kūdikiams, lyginant su vyresniais nei 5 metų amžiaus vaikais, yra didesnė rimtų komplikacijų ir mirties rizika.

Viena iš potencialių tymų komplikacijų yra mirtina neurodegeneratyvinė liga – poūmis sklerozuojantis panencefalitas^[13] (angl. SSPE), „siaubinga‚ lėto viruso smegenų liga, kylanti dėl tymų viruso pastovaus neuronų infekavimo.“ Jaunesniems nei 2 metų vaikams,^[14] tymai yra pastovus SSPE rizikos faktorius, bet dėl būklės ilgo latentio periodo (įprastai 6 – 10 metų), amžius, kuomet SSPE pasireiškia, įprastai būna apie 8 – 11 gyvenimo metus.

SSPE charakteristikai būdingas laipsniškas kognityvumo mažėjimas, elgesio pokyčiai, traukuliai, raumenų kontrolės praradimas ir regos sutrikimai, pasibaigiantys vegetatyvine būkle, po ko seka mirtis^[15] – kelių metų bėgyje po pirmų simptomų pasirodymo.

Mokslininkai neigia, kad tymų vakcina gali iššaukti SSPE, bet patys cituoja atvejus, rodančius į „laukinį virusą, sukeliantį SSPE paskiepytiems ir neturėjusiems jokios žinomos natūralių tymų infekcijos asmenims“.

Prieš skiepų nuo tymų sukūrimą, SSPE atvejai buvo nepaprastai reti,^[16] apytikriai 1 iš 100 000. Deja, Kalifornijoje atliktas tyrimas, 2017 metais publikuotas „Clinical Infecious Diseases“ žurnale,^[17] pateikė dramatiškai 1998 – 2015 metų laikotarpyje išaugusius skaičius: 1 iš 609 naujagimių,^[16] kurie susirgo tymais būdami jaunesni nei metų amžiaus,^[16] vėliau pasireiškė SSPE. Iš 17 tyrėjų aptiktų SSPE atvejų, 12 vaikų ligos istorijose buvo įrašyti tymai arba „tymus primenanti liga su bėrimu ir temperatūra“, kas 11 iš 12 atvejų pasireiškė jaunesniems nei metų laiko vaikams (12 atvejis buvo užfiksuotas 14 mėnesių amžiaus vaikui).

Panašus tyrimas Gruzijoje aptiko 12 SSPE atvejų (2008 – 2017 metų laikotarpiu), kurių ligos istorijoje žinoma tymų infekcija, pasireiškusi anksčiau nei vaikui sukako dveji.^[18] Kaip ir jų kolegos amerikiečiai, Gruzijos tyrėjai padarė išvadas, kad „rizika susirgti SSPE yra didesnė nei anksčiau manyta.“

Mokslininkai neigia, kad tymų vakcina gali iššaukti SSPE, bet patys cituoja atvejus, rodančius į „laukinį virusą, sukeliantį SSPE paskiepytiems^[19] ir neturėjusiems jokios žinomos natūralių tymų infekcijos asmenims. Šiais metais, Indijos tyrėjai apibūdino kaip tik tokį atvejį. Prieš tai buvęs sveikas 26 mėnesių amžiaus vaikas per penkis mėnesius, vystantis traukuliams, staigiai progresavo iki vegetacinės būklės; berniukas, būdamas 9 mėnesių, buvo paskiepytas nuo tymų.^[20] Po skiepo sekė „tymus primenanti liga jam būnant vienerių.“

Šis ir kitas panašūs atvejai Indijoje parodo „ankstyvą SSPE“, kurio latentinis periodas tarp tymų infekcijos ir SSPE simptomų pasireiškimo nepaaiškinamai, bet progresyviai mažėja.“^[21] Praeityje toks trumpas latentinis periodas buvo labai retas.^[22]

Tymų virusas nuolat mutuoja, atmainos fiksuojamos kiekvienais metais

Daugiau nei 50 metų, pasauliniu mastu, tymų vakcina rėmėsi viena „genetiškai ribota“ tymų viruso atmaina – A genotipu. Šiuo pusės amžiaus laikotarpiu, „genotipo cirkuliacijos modeliai“^[23] iš esmės pasikeitė.

2017 metais, Liuksemburgo virologas spėliojo, kad šie pokyčiai „gali atspindėti „prisitaikiusių“ virusų^[23] imuninę atranką, o greita genetinė evoliucija gali „paskatinti zoonotinių virusinių atmainų, [kurie išvengia] imuniteto apsaugos, pasirodymą. 2001 metais tas pats virologas pranešė, kad tymų viruso atmainos, cirkuliuojančios Afrikoje „tapo žymiai atsparesnės^[24] žemyne naudojamai standartinei vakcinai nuo tymų“, „kaip atsakas į skiepą, mažiausiai pusė imuninės sistemos pagamintų antikūnų, neturėjo jokio efekto šioms atmainoms“.

2000 metų pradžioje, tyrėjai Baltarusijoje išanalizavo tymų viruso atmainas, kad išsiaiškintų, kodėl respublikoje buvo stebima daugybė tymų atvejų, nors skiepijimo rodyklis siekė 98%. Nors 2001 ir 2002 metais jų analizė parodė genotipo A atmainas, 2003 metais buvo pastebėti kiti genotipai – D6 ir D7,^[25] dėl ko tyrėjai didžiąją dalį tymų atvejų priskyrė neveikiančiai vakcinai.

Panašiame tyrime Rusijoje apibūdintas „neutralizuojančių antikūnų titrų nepakankamumas“ nuo vyraujančių tymų viruso atmainų, vėlgi susietas su genotipu D6 ir tymų protrūkiais tarp pilnai paskiepytų^[26] suaugusiųjų. 2000 metams įpusėjus, PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija) tymų protrūkius Europoje susiejo su tymų genotipais D4, D6 ir B3.^[27]

…bus svarbu stebėti „naujai atsirandančias viruso atmainas“.

Nerimą taip pat kelia šių naujai atsiradusių, skiepams atsparių virusų atmainų genetika, kuri yra panaši į labai pavojingo viruso formos, galinčios sukelti SSPE, genetiką. Kaip paminėta anksčiau, šis progresuojantis, paralyžuojantis ir dažnai mirtinas sutrikimas staiga tapo daug labiau paplitęs.

Skiepams atsparių tymų viruso atmainų genetika, įskaitant D6 genotipą,^[28] yra panaši į mutavusio viruso, siejamo su SSPE, genetika. Aptariant SSPE atvejus nuo tymų paskiepytų asmenų tarpe, kurie susidūrė su laukinio tipo tymų virusu [angl. wt MV], viena grupė autorių teigė: „Jeigu paskiepyti asmenys…yra imlūs laukinėms tymų viruso atmainoms, tai kelia susirūpinimą ne tik dėl tymų viruso neurologinių komplikacijų,^[29] bet ir dėl globalaus tymų išnaikinimo.“ Autoriai padarė išvadą, kad bus svarbu stebėti „naujai atsirandančias viruso atmainas.“

…šis pasikartojantis netinkamas skiepijimo „konvejeris“ sukuria uždelsto veikimo bombą, kuri galimai leis „tiek senoms, tiek naujai atsirandančioms šio viruso formoms“ pergalingai sugrįžti.

Dar vienas iššūkis – mutuojantis poliomielito virusas

Mutuojančių virusų problema neapsiriboja skiepais nuo tymų. 2019 metų lapkričio mėnesį, naujienlaiškiai paskelbė, kad skiepų kilmės poliomielito virusas – mutavęs^[30] iš geriamos poliomielito vakcinos – dabar sukelia daugiau poliomielito atvejų negu laukinis poliomielito virusas.

Tą mėnesį, aštriai kritikuojančiame nepriklausomos PSO stebėtojų tarybos pranešime (pavestame įvertinti Globalią Poliomielito Išnaikinimo Iniciatyvą), autoriai aprašė „nesukontroliuoto“ skiepų kilmės poliomielito viruso plitimą^[31] per Afriką, su skiepų kilmės poliomielito viruso atvejais dvylikoje Afrikos šalių ir keletoje Azijos valstybių (įskaitant Kiniją) per 2019 metų spalio mėnesį. Pranešime pažymima, kad skiepų kilmės poliomielito atsiradimas kelia „fundamentalius klausimus ir iššūkius visam išnaikinimo procesui.“ Toks pat susirūpinimas galioja ir tymams.

2019 metų „Journal of American Physicians and Surgeons“ žurnale, gyd. Andrew Wakefield aptaria „pabėgusius mutantus“ tiek iš tymų, tiek iš poliomielito vakcinų. Jis pataria „Į virusus kaip tymai [arba poliomielitas] žiūrėti su pagarba, nes, kaip ir kitų infekcijų sukėlėjai, tymai yra išskirtinai universalūs ir kovojantys dėl išlikimo.“

Jis pažymi, kad skiepijimas pakeičia su virusu susijusius faktorius ir kad tai gali įtakoti nesuskaičiuojamos daugybės nenumatytų tikimybių, susijusių su virulentiškumu, doze, atmaina, infekcijos keliu ir netgi tomis pačiomis ląstelėmis, kurias kūne virusas infekuoja, atsiradimą, ir tai dar prieš pripažįstant „konkuruojančių ir sinergetinių (kitaip, kooperatyvių arba sąveikaujančių) kintamųjų tokių, kaip kitos vakcinos, įtaką.“

Bet, kaip komentuoja gyd. Wakefield, jau dabar yra pakankamai įrodymų, kurie reiškia, kad šis, pasikartojantis, netinkamas skiepijimo „konvejeris“^[32] sukuria uždelsto veikimo bombą, kuri galimai leis „tiek senoms, tiek naujai atsirandančioms šio viruso formoms“ pergalingai sugrįžti.

Vietoj to, kad kaltinti „antivakserius“, jau pats laikas CDC epidemiologams pripažinti labai realias jų pastangų išnaikinti tymus nesėkmes ir dar 1967 metais, prieš pradedant savo kampaniją, paklausti „Ar tikrai privalome tą daryti?“.

©️ [Rugpj. 02, 2018] Children’s Health Defense, Inc. Šis darbas yra skelbiamas ir platinamas gavus Children’s Health Defense, Inc. leidimą. Norite sužinoti daugiau apie vaikų sveikatos apsaugą? Užsiregistruokite naujienlaiškiui ir gaukite visą informaciją apie Robert F. Kennedy, Jr. bei Children’s Health Defense veiklą. Jūsų aukos padės palaikyti mūsų pastangas.