„AstraZeneca“ kompanijos skaidrumas ir patikimumas

„AstraZeneca“ – pirmoji farmacijos kompanija, su kuria pasirašyta sutartis dėl COVID-19 vakcinos tiekimo

„AstraZeneca“ – viena iš kompanijų, dalyvaujančių COVID-19 vakcinos sukūrimo lenktynėse.

Pati pirmoji sudaryta sutartis^[1] dėl koronaviruso (COVID-19) vakcinos įsigijimo buvo pasirašyta dar vasaros gale. Pagal ją, Lietuvai numatoma suteikti kiek daugiau nei 1,8 milijono vakcinos dozių.^[2] Tokią sutartį rugpjūčio 27 d. sudarė Europos Komisija (EK) su farmacijos milžine „AstraZeneca“.

„AstraZeneca“^[3] – jau daugiau nei 20 metų gyvuojanti farmacijos bendrovė, kurios būstinė įsikūrusi Anglijoje. Ši kompanija buvo įkurta susijungus švedų „Astra AB“ ir britų „Zeneca Group“. Farmacijos kompanija „AstraZeneca“ savo internetiniame puslapyje^[4] prisistato kaip „pasaulinis, mokslu besivadovaujantis biofarmacijos verslas, o kompanijos naujausius vaistus naudoja milijonai pacientų visame pasaulyje“.

Nurodoma,^[5] kad JAV biotechnologijų verslo skyriaus vykdomasis viceprezidentas ir prezidentas yra dr. Ruud Dobber, kuris atsakingas už širdies ir kraujagyslių, inkstų ir medžiagų apykaitos bei kvėpavimo takų ligų produktų strategiją ir komercinį pristatymą.^[6] Tuo tarpu „AstraZeneca“ vykdomasis ir generalinis direktorius yra Pascal Soriot.^[4]

Nors kompanija yra pakankamai žinoma, tačiau tiek jos ankstesnė veikla, tiek ir COVID-19 vakcinos bandymai ne kartą sulaukė įvairių ekspertų dėmesio, o kai kuriais atvejais – net teismų. Kadangi „AstraZeneca“ kuriama vakcina nuo koronaviruso veikiausiai kažkuriuo metu pasieks ir Lietuvą, kviečiame iš arčiau susipažinti su šios kompanijos vadovu ir jos ankstesne veikla.

„AstraZeneca“ pažeidimai ir baudos apima mokėjimus bei dovanas gydytojams, papirkinėjimus ir neteisėtą vaistų nuo vėžio kainos kėlimą

„AstraZeneca“ ne kartą teko sumokėti didžiulius pinigus dėl įvairių pažeidimų.

Per ilgą savo gyvavimo istoriją „AstraZeneca“ kompanija turėjo nemažai reikalų su teismais, kadangi ne sykį buvo kaltinama įvairia nelegalia veikla. Ji įvairiais būdais galimai papirkinėjo gydytojus, buvo kaltinama straipsnių klastojimu, neteisėtu vaistinių preparatų kainų kėlimu, neetišku darbuotojų atleidimu ir pan. Už savo elgesį kompanijai teko sumokėti milijonines baudas, o teismų šleifas apima ne vienerius metus.

Gydytojų papirkinėjimai, fiktyvūs straipsniai ir kita nelegali veikla platinant antipsichozinį vaistą „Seroquel“

„AstraZeneca“ kompanija už savo neskaidrią veiklą jau yra sumokėjusi 520 milijonų JAV dolerių baudą.^[7] Pagal taikos sutarties duomenis, „AstraZeneca“ neteisėtą antipsichozinio „Seroquel“ vaisto rinkodarą nukreipė į gydytojus, kurie paprastai negydo šizofrenijos ar bipolinio sutrikimo. Pvz., gydytojus, gydančius pagyvenusius žmones, pirminės sveikatos priežiūros gydytojus, vaikų ir paauglių gydytojus, taip pat ilgalaikių pacientų daktarus globos įstaigose ir kalėjimuose.

Jungtinės Valstijos tvirtina, kad „AstraZeneca“ skatino nepatvirtintus vaisto naudojimo būdus, netinkamai ir nepagrįstai paveikdama įmonės remiamų tęstinio medicinos mokymo programų turinį ir pranešėjus. Bendrovė taip pat įdarbino gydytojus, kad jie teiktų reklaminių pranešėjų programas apie nepatvirtintus „Seroquel“ vaisto naudojimo būdus ir atliktų nepatvirtintus „Seroquel“ tyrimus. Be to, įmonė įdarbino gydytojus dėl autorinių straipsnių, kurių jie iš tikrųjų neatliko (angl. Ghostwriting). Tada „AstraZeneca“ panaudojo tuos tyrimus pagrįsdami reklaminius pranešimus apie „Seroquel“ vaisto naudojimą.

Michaelas L. Levy, JAV advokatas Rytų apygardoje, Pensilvanijoje, sakė:^[7]

Kai farmacijos kompanijos kišasi į Maisto ir vaistų asociacijos (angl. FDA) siekį užtikrinti, kad vaistai būtų saugūs ir veiksmingi, jie kenkia gydytojo ir paciento santykiams bei kelia pavojų pacientų sveikatai ir saugumui.

Uždarius gamyklą Bristolyje atleistiems darbuotojams po teismų išmokėta 12mln svarų

Kompanija ne visada buvo etiška ir su savo darbuotojais. Jungtinėje Karalystėje buvę darbuotojai teisiasi su šia kompanija ir gauna milijonines išmokas.^[8] „AstraZeneca“ teko išmokėti 12 milijonų svarų (beveik 13,290 milijonų eurų) dėl to, jog 230 žmonių neteko darbo, kai buvo uždaryta gamykla netoli Bristolio.^[9]

Šioje gamykloje seniau buvo gaminamas jau aukščiau minėtas „Seroquel“ ir cholesterolį mažinantis vaistas „Crestor“. Nors „Seroquel“ buvo vienas geriausiai parduodamų „AstraZeneca“ vaistinių preparatų, tačiau galiausiai kompanija pardavė „Avlon“ verslo įmonę kitai kompanijai. Deja, drauge su atkeliavusiais pokyčiais 230 buvusių gamyklos darbuotojų neteko darbo, o „AstraZeneca“ nepasiūlė normalių atleidimo išmokų savo buvusiems specialistams.

Tik po to, kai kompanija patyrė didžiulį spaudimą dėl tokio elgesio, ji sutiko atlyginti patirtą žalą ir tam paskyrė 12 milijonų svarų. Viso nesutarimo metu „AstraZeneca“ neigė savo kaltę ir teigė, jog kaltinimai yra nepagrįsti, o pati kompanija rūpinasi savo darbuotojais.

Kinijoje ir Rusijoje už išrašomus pacientams „AstraZeneca“ vaistus – dovanos ir mokėjimai gydytojams 

Kompanija taip pat yra išmokėjusi 5.5 milijonų JAV dolerių baudą už FCPA pažeidimus (Užsienio šalių korupcinės veiklos įstatymas).^[10]  Pasak Jungtinių Valstijų vertybinių popierių biržos komisijos (angl. SEC),^[11] „AstraZeneca“ pardavimų darbuotojai Kinijoje „atliko daug netinkamų mokėjimų grynaisiais pinigais, dovanomis ir kitais būdais“ valstybinių sveikatos priežiūros paslaugų gydytojams „kaip paskatinimą pirkti ar išrašyti „AstraZeneca“ vaistinius preparatus“. 

Pardavimų ir rinkodaros komandos nariai, įskaitant įvairių Kinijos „AstraZeneca“ padalinių vadovus, sukūrė ir įgyvendino netinkamas mokėjimo schemas.

Remiantis kompanijai iškeltais kaltinimais, dovanos ir mokėjimai būdavo platinami einant pas atskirus gydytojus arba į tam tikras ligonines ar medicinos skyrius. Manoma, jog „AstraZeneca China“ pardavimų skyriaus darbuotojai ir vadybininkai sugebėdavo finansuoti nelegalius mokėjimus naudodami netikrus fapiao – mokesčių kvitus Kinijoje.

Ir tarsi to nepakaktų, „AstraZeneca China“ pateiktuose kaltinimuose taip pat buvo tvirtinama, jog ši bendrovė galėjo dirbti su kelionių pardavėju, kuris pateikdavo netikras, smarkiai išpūstas sąskaitas. Taip buvo gaunami papildomi pinigai, kuriuos vėliau buvo galima panaudoti gydytojų ir sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjų kyšiams užtikrinti.

„AstraZeneca China“ darbuotojai taip pat mokėjo gydytojams pranešėjų mokestį už renginius, nors dokumentuose nebuvo nurodyta „susitikimo data, vieta, tema, mokesčiai, kurie susiję su konkrečiu renginiu“. Kai kuriais atvejais tas kalbėtojų įsitraukimas išvis niekada neįvyko ir buvo visiškai sufalsifikuotas.

Tačiau „AstraZeneca China“ nebuvo vienintelė dukterinė įmonė, sulaukusi rimtų SEC įtarimų. Rusijoje^[12] nuo 2005 m. iki 2010 m. „AstraZeneca“ darbuotojai naudojo panašią taktiką sėkmingai slėpdami neteisėtus mokėjimus gydytojams. „AstraZeneca Russia“ darbuotojų naudojamos diagramos parodė, „kaip juos galima motyvuoti pirkti „AstraZeneca“ produktus per dovanas, paramos konferencijas ir kitas pagalbines priemones“.^[10]

Kompanija atsidūrė teisme ir dėl neteisėtai pakeltos vaistų nuo vėžio ir vaikams skiriamų vaistų nuo astmos kainos

Papildomai kompanija gavo 5.52 mln. JAV dolerių baudą už papirkinėjimus^[13] ir 26 mln. JAV dolerių baudą,^[14] kad išspręstų Pietų Karolinos ieškinį dėl vaisto „Seroquel“. „AstraZeneca“ taip pat sutiko sumokėti 103 milijonus dolerių,^[15] kad išspręstų ieškinius, kuriuose teigiama, jog kompanija padidino vaisto nuo vėžio „Zoladex“ ir vaikams skiriamų vaistų nuo astmos „Pulmicort“ kainą. Teismuose buvo teigiama, jog vaistinių preparatų gamintoja padidino vidutinę didmeninę vaistų kainą – orientacinę normą, naudojamą nustatant, kiek vaistiniai preparatai turi kainuoti vartotojams, sveikatos planams ir vyriausybinėms programoms.

„AstraZeneca“ nepripažino jokių pažeidimų ar atsakomybės, tačiau sutiko atsiskaityti su 2 grupėmis: vartotojais ir trečiųjų šalių mokėtojais, kurie sumokėjo bent dalį vaistų kainos už sveikatos draudimą bei trečiųjų šalių mokėtojais, sumokėjusiais grynuosius pinigus už vaistą, kur jis nebuvo įtrauktas į sveikatos draudimą. Apie siūlomą susitarimą pranešė advokatų kontora „Hagens Berman Sobol Shapiro“. Kompanija paskelbė, kad „AstraZeneca“ sumokės 13 milijonų dolerių Masačusetso gyventojams ir 90 milijonų dolerių žmonėms iš kitų valstijų.

Dar 2010 metais Lietuvos žiniasklaidos straipsniuose^[16] dėl teismų figūravo „AstraZeneca“ bei „Eli Lilly“ atstovybės. Po VMI tyrimo daugelis farmacininkų atstovybių „legalizavosi“ ir jau pripažįsta, kad užsiima ne tik vaistų reklama, bet ir jų platinimu.

Paradoksalu tai, kad „AstraZeneca Lietuva“ prisijungė^[17] prie „Baltosios bangos“ iniciatyvos. Teigiama, kad prisijungimas prie šios iniciatyvos – tai dar vienas žingsnis, įtvirtinantis įsipareigojimą visuomenei kiekvieną dieną savo veikloje vadovautis aukščiausiais etikos ir sąžiningumo standartais bei prisidėti prie atsakingo verslo kultūros kūrimo.

Pascal Soriot – apie pelningumą pernelyg daug mąstantis generalinis direktorius

Pascal Soriot – ambicingas „AstraZeneca“ vadovas, kuriam beprotiškai svarbu pasiekti kuo didesnį pelną. (CNN nuotrauka)

Kalbant apie plačiai žinomą farmacijos kompaniją, reikia nepamiršti jos generalinio direktoriaus, kadangi jis taip pat puikiai žinomas pasaulyje dėl savo kartais kaip reikiant stebinančių pasisakymų. Pascal Soriot^[18] paėmė „AstraZeneca“ į savo rankas dar 2012 metais ir nuo tada niekam kitam neužleido šios pozicijos. Jis gimė Prancūzijoje ir būtent joje baigė veterinarijos bakalauro studijas, o po to įgijo verslo administravimo magistro laipsnį.

Apie savo vaikystę, tėvus ar kitas privataus gyvenimo detales bei jaunystės dienas P. Soriot nėra linkęs dalintis daug faktų, todėl yra žinoma vos kelios detalės kaip ėjosi jo gyvenimas iki pradedant kopti farmacijos srities laipteliais. Pats P. Soriot yra pripažinęs, jog augo ne pačiame ramiausiame Prancūzijos kampelyje ir imdavosi kumščių bene kiekvieną savaitę.^[19] Kai mirė jo tėvas, P. Soriot buvo 20 metų ir jis kelis metus dirbo veterinaru, kad padėtų šeimai, tačiau galiausiai patraukė studijuoti verslo administravimo, tikėdamasis, jog tokiu būdu atvers sau dar nematytus kelius.

Ir jis buvo teisus, kadangi visiškai kitos srities išsilavinimas pastūmėjo Pascal Soriot link verslo. Savo karjerą farmacijos versle P. Soriot pradėjo 1986 metais, nuo „Roussel Uclaf“ – tuo metu antros pagal dydį farmacijos kompanijos Prancūzijoje. Jis dirbo pardavėju Australijoje. Vėliau, 1996 metais, šią kompaniją įsigijo „Hoechst AG“ ir P. Soriot tapo generaliniu vadybininku Australijoje, o 1997 metais persikėlė į Tokiją.

2000 metais Pascal Soriot patraukė į Ameriką, kad prisijungtų prie kitos farmacijos bendrovės – „Aventis“, arba dabar žinomos kaip „Sanofi“. Čia jis užėmė vyriausiojo operatyvinio pareigūno pareigas, tačiau 2006 metais prisijungė prie kitos kompanijos – „Roche“. Nuo 2009 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų jis buvo „Roche“ dukterinės įmonės „Genentech“ vadovas, o nuo 2010 grįžo į „Roche“ užimdamas vyriausiojo operatyvinio pareigūno kėdę.

Jo kaip generalinio „AstraZeneca“ direktoriaus darbas prasidėjo 2012 metais. Nepaisant to, jog P. Soriot patirtis farmacijos versle atrodo gan nemenka, tačiau jo mintys dažnai verčia suglumti ar abejoti šiuo verslininku, kuris ne sykį viešai parodė savo didelę meilę pinigams. Pavyzdžiui, kai vienais metais jis gavo 9,4 milijonų svarų (dabartiniu skaičiavimu tai būtų virš 9,8 milijonų eurų) metinį atlyginimą, Pascal Soriot skundėsi, jog yra mažiausiai apmokamas generalinis direktorius visoje pramonėje ir teigė, kad jį tai erzina.^[20] Apie „AstraZeneca“ biznio strategiją generalinis direktorius Pascal Soriot atsiliepia taip:

Žengiant į kitą kelionės etapą, strategijos ir planų pagrindai lieka nepakitę, nes produktų pardavimo augimas skatina pelningumą ir didina grynųjų pinigų kiekį.

Žinoma, dalis žmonių sutiktų su P. Soriot mintimis, kadangi natūralu, jog bet kuris verslas nori pasiekti kuo didesnį pelną, o jo vadovas – susikrauti kuo didesnius turtus į savo kišenę. Tačiau noras uždirbti kuo daugiau pinigų neturėtų kirstis su humaniškumu, o jo kartais, atrodo, kaip reikiant trūksta „AstraZeneca“ generalinio direktoriaus planuose. Pavyzdžiui, jis jau yra pasižymėjęs žiniasklaidoje^[21] ir tokiais teiginiais kaip:

Nėra prasmės Afrikai duoti nemokamų vaistų nuo vėžio.

Pokalbio su BBC žurnalistais metu jis tikino, jog problema – ne aukštos gyvybes gelbėjančių vaistų kainos, kurias turi susimokėti net ir patys neturtingiausi žmonės, o medicininės infrastruktūros nebuvimas. Kadangi tai vis tiek nepaaiškina kodėl reikia net ir iš pačių neturtingiausių imti didelius pinigus už svarbius vaistus, P. Soriot pridūrė:

Jei atiduosime savo produktus, spėkite, kas bus per penkerius metus? Nebus jokių naujų produktų. Jei mes užsiprašysime per aukštos kainos, spėkite, kas nutiks? Tai irgi neveiks – visuomenė sakys, jog ji negali susimokėti.

Tačiau net ir tokie teiginiai iki galo nepaaiškina, kodėl skurdžiausios šalys negali mokėti kur kas mažiau arba kodėl negali būti sukuriamos tam tikros programos, užtikrinančios taip būtinų vaistų tiekimą. Vietoj to, pasauliniu lygiu žinomos farmacijos kompanijos vadovas tiesiog bando pateisinti pelno didinimą naudojantis skurdžiausių žmonių skausmu.

Pasaulio ekonomikos forumas yra įtraukęs Pascal Soriot į savo internetinį puslapį.^[22] Nėra nurodoma ar jis užima kažkokią svarbią poziciją šioje organizacijoje. Aišku tik tai, kad jis dalyvauja naujai kuriamose internetinėse šios organizacijos laidose. Taip pat panašu, kad išnaudoja šią platformą stengiantis apsiginti^[23] dėl naujosios COVID-19 vakcinos, kurios bandymai irgi neapsiėjo be kritikos dėl nenoro paviešinti duomenis^[24] ir nerimą keliančių šalutinių poveikių, dėl kurių vakcinos bandymai sustabdyti net 2 kartus.^[25]

„AstraZeneca“ Covid-19 vakcinos klinikiniuose tyrimuose^[26] kita vakcina yra vadinama placebu, tačiau ne visais atvejais tai yra tik fiziologinis tirpalas ar kitokia medžiaga, neturinti jokio šalutinio poveikio. Iš tiesų kaip placebas buvo naudojama ir meningokoko vakcina. Tyrimo metu mirė 4 žmonės, 3 žmonėms po vakcinacijos pasireiškė skersinis mielitas. Oficialiuose pranešimuose teigiama, kad mirtys su vakcinacija nesusiję, o dviejų iš trijų skersinio mielito atvejų sąsaja su vakcina taip pat yra „mažai tikėtina“.^[27]

Taigi, ar ši kompanija iš tiesų yra tokia patikima, o atliekami bandymai pakankamai aiškūs, kad net nedvejojus būtų galima užsisakyti tokius kiekius vakcinų? Gaila, bet atsakingi asmenys Lietuvoje šiuos klausimus ignoruoja. Reikia prisiminti ir tai, kad pati farmacijos kompanija „AstraZeneca“ įvairiose šalyse siekia būti atleista nuo teisinės atsakomybės dėl vakcinos šalutinių poveikių padarytos žalos.^[28]