Atnaujintos saugos gairės ir toliau neatsižvelgia į galimą 5G ryšio žalą

Firmus Medicus -

5G ryšio antenos bus ant pastatų, gatvės žibintų ir visur kitur

Kadangi 5G ryšys gali keliauti tik trumpesniu atstumu ir jam trukdo pastatai bei kiti objektai, mobiliojo ryšio antenas teks montuoti visur – pradedant pastatų stogais ir baigiant gatvių žibintais.

Atlikus tyrimą[1] apie 5G ryšio diegimą ir mokslą, susijusį su radijo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės poveikiu sveikatai, buvo rastas nerimą keliantis faktas: beprotiškai trūksta mokslinių tyrimų apie tai, kaip 5G ryšio naudojami radijo dažniai paveiks sveikatą. D. Leszczynski sakė:

Mes paprasčiausiai nežinome. Mes turime vos kelis tyrimus. Tai – niekas. Vienintelis pramonės atsakymas – 5G yra žemos galios ir todėl nėra jokios problemos.

5G yra prieš tai buvusių 2G, 3G ir 4G ryšių atnaujinimas. Tačiau taip pat šis ryšys yra kur kas daugiau. Galinga technologija bus, kaip teigia telekomunikacijų pramonė, „revoliucijos“[2] pagrindu. Su ja galės veikti taip vadinamas daiktų internetas (ang. Internet of Things), kur viskas yra internete ir viskas yra sujungta. 5G reikalingas, kad būtų galima įgyvendinti tokias idėjas kaip savaeigiai automobiliai, nuotolinės operacijos, taip pat išmanieji miestai bei namai, įskaitant ypač greitą prieigą prie filmų ir muzikos.

Kad būtų pasiekti visi šie dalykai, 5G ryšys taip pat naudos milimetrinių bangų radijo dažnius. Tai yra mažos galios, trumpą atstumą nukeliaujančios bangos, negalinčios praeiti pro sienas ir kitas kliūtis, tokias kaip medžiai. Bangas galima nukreipti atskirai, tačiau jas reikia perduoti iš bazinės stoties per mažas antenas, kad būtų išvengta kliūčių ir būtų pasiektas tikslas. Šios stotys bus mažos.

Dėl to kompanijos privalės pastatyti dešimtis tūkstančių bazinių stočių ant gatvės šviestuvių stulpų, pastatų išorės bei vidaus. Šiuo metu 4G tinklas naudoja mažiau antenų, yra galingesnis ir labiau nutolęs nuo kasdienio mūsų gyvenimo dėl ilgesnio perdavimo diapazono. Dėl numatomo didelio antenų skaičiaus kyla naujų galimo žalingo mobiliosios spinduliuotės poveikio klausimų.

Moksliniai tyrimai atskleidžia galimą elektromagnetinės spinduliuotės žalą

ICNIRP atmeta mokslininkų perspėjimus, jog elektromagnetinė spinduliuotė gali daryti žalą sveikatai ne tik terminiame lygmenyje.

Daugiausiai mokslinių mobiliojo ryšio spinduliuotės poveikio sveikatai tyrimų buvo atlikta apie 2G ir 3G technologijas. Pasauliui ruošiantis įžengti į 5G erą, mokslininkai gali peržvelgti tūkstančius tyrimų ir skaičiavimų, susijusių su 2G ir 3G spinduliuotės poveikiu sveikatai. Tačiau stipriai nesutariama, kaip interpretuoti rezultatus ir įtaką, pritaikant juos 5G ryšiui, kuris yra naujas ir apie kurį ypač trūksta tyrimų.

Dauguma Europos vyriausybių remiasi moksliniais komitetais, kurie laikosi vienos pagrindinės prielaidos: vienintelis dokumentais patvirtintas mobiliosios spinduliuotės pavojus sveikatai yra kūno audinių šilimas. Dabartiniai spinduliuotės saugos limitai sukurti taip, jog užkirstų kelią tokiems atvejams. Anot šių komitetų, jeigu neperžengiamos šios ribos, nėra jokio pavojaus sveikatai.

Daugumai 3G ir 4G technologijų vartotojų lengva neperžengti nustatytų ribų. Šios ribos pasiekiamos arba peržengiamos tik tuo atveju, jei vartotojas yra šalia bazinės stoties ar nutolęs ne daugiau nei per 10 metrų. 5 milijardai mobiliojo ryšio vartotojų gali atrodyti kaip puikus pavyzdys, jog viskas puikiai veikia. Tačiau daugybė mokslininkų nesutinka su tokia išvada.

Istoriškai radijo dažnių elektromagnetinių bangų spinduliuotės tyrimai siejami su telekomunikacijų pramone ir kariniu sektoriumi. Šioje srityje dominuodavo inžinieriai. Dabar su kitokiomis mintimis ir pastebėjimais į diskusiją įsitraukė fizikai, biologai ir epidemiologai. Kai kurie iš šių mokslininkų teigia, kad žmonėms gali būti padaryta žala net ir neperžengus dabartinių mobiliojo ryšio spinduliuotės limitų – ypač per daugelį naudojimo metų.

Okeanijos Radijo dažnių mokslinė patariamoji organizacija[3] išnagrinėjo 2 266 mokslinius tyrimus ir rado, kad 68% jų nustatė „reikšmingą biologinį ar sveikatos poveikį“. Tuo tarpu Bioiniciatyvinė grupė[4] išnagrinėjo apie 1 800 tyrimų ir tuomet padarė išvadą, kad daugelis tyrimų įrodė, jog spinduliuotė gali pakenkti sveikatai, jei žmonės yra ilgai jos veikiami. Šie mokslininkai teigia, jog spinduliuotė trukdo normaliems organizmo procesams, neleisdama jiems atstatyti pažeistos DNR ir sukurdama imuninės sistemos disbalansą. Remiantis Bioiniciatyvinės grupės parengta ataskaita, galimų pažeidimų sąrašas yra bauginantis: prasta spermos kokybė, autizmas, alzheimerio liga, smegenų vėžys ir vaikų leukemija. Dauguma Europos vyriausybių nesiklauso šių mokslininkų. Jie veikia remdamiesi ICNIRP,[5] Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisijos, patarimais. ICNIRP atmeta tyrimus, darančius išvadą, kad mobiliojo ryšio spinduliuotė daro neigiamą poveikį sveikatai. Eric van Rongen, tuometinis ICNIRP pirmininkas, kai buvo atnaujintos 1998 m. gairės, sakė:

Yra daug nepakankamos kokybės tyrimų. Mūsų apžvalgoje į juos neatsižvelgiama.

ICNIRP atmeta vieną ataskaitą, nepaisant to, jog ji yra brangiausia ir oficialiausia iš kada nors atliktų. Nacionalinės toksikologijos programos 2018 metų išvados priklauso JAV Sveikatos departamentui. Jų mokslininkai atliko dešimties metų trukmės graužikų tyrimą, kuris kainavo 30 milijonų JAV dolerių. Jie priėjo prie išvados, jog rado „aiškių įrodymų“,[6] kad egzistuoja ryšys tarp mobiliųjų telefonų skleidžiamos spinduliuotės ir vėžio. Ramazzini institutas Italijoje užfiksavo tokias pačias susijusio projekto išvadas.[7]

Naujos saugos ribos išliko tokios pačios ir jose toliau neatsižvelgiama į galimą neterminį spinduliuotės poveikį

Atnaujintos ICNIRP saugos gairės iš esmės nepakito, nes ir toliau atsižvelgiama tik į galimą terminį elektromagnetinės spinduliuotės poveikį.

2020 m. kovo mėn. ICNIRP atnaujino gaires, kuriomis remiasi dauguma Europos vyriausybių. Naujose gairėse atsižvelgiama į būsimą aukštesnių dažnių, kurie bus naudojami 5G ryšiui, poveikį. Pagrindinė gairių prielaida išliko tokia pati kaip ir anksčiau – užkirsti kelią audinių įkaitinimui.

Atlikta labai mažai tyrimų,kaip šių aukštesnių dažnių spinduliuotė gali paveikti visuomenės sveikatą. Kai kurie mokslininkai perspėja, jog egzistuoja pavojus, kad ši spinduliuotė gali įkaitinti kūno audinius. Vienas iš jų yra Dariusz Leszczynski, dirbęs Suomijos spinduliacinės saugos agentūroje. Ten jis padarė išvadas, kurioms agentūra nepritarė. Tyrėjas nustatė, kad mobiliųjų telefonų spinduliuotė paveikė ląsteles net ir žemiau saugumo ribų.

Priešingai nei 2, 3 ir 4G spinduliuotė, 5G spinduliuotė neprasiskverbia į žmogaus kūną. Vadinamosios milimetrinės bangos, kurios bus naudojamos 5G, neprasiskverbia gilyn į odą. D. Leszczynski sako:

Tai naudojama kaip raminimas: juk tai – tik oda, spinduliuotė nekeliauja gilyn į smegenis, viskas gerai. Bet tai nėra gerai. Oda yra didžiausias mūsų organas ir didžiausias imuninio atsako organas. Jame pilna ląstelių, reguliuojančių mūsų imuninį atsaką. Jei mes sutrikdysime imuninį atsaką savo odoje, mes sutrikdysime viso kūno imuninį atsaką.

Taigi, ar 5G spinduliuotės poveikis pavojingas odai?

„Mes tiesiog nežinome“, – sako D. Leszczynski.Jis įsitikinęs, jog būtina atlikti daugiau tyrimų. Jis tvirtina:

Tai klišė, tačiau tai yra problema: mums trūksta tyrimų net labai pagrindiniuose dalykuose. Skamba paprastai, tačiau tai brangu. Ir įtakingieji, pavyzdžiui, pramonė to nenori.

ICNIRP vadovas van Rongen pritarė, jog reikia daugiau mokslinių tyrimų:

Vis dar yra nemažai neaiškumų. Pavyzdžiui, nepakanka tyrimų apie ilgalaikio mobiliųjų telefonų naudojimo poveikį dėl smegenų navikų, kad būtų galima padaryti išvadas. Dauguma dabar vykstančių tyrimų gilinasi į ilgalaikį poveikį. Tai yra informacija, kurios mums reikia. Kol kas mes galime vadovautis tuo, ką turime. Bet mums be jokios abejonės reikia daugiau.

Tuo tarpu ICNIRP sako, jog nėra jokios rizikos. Atnaujintos spinduliuotės ribų gairės[8] „suteikia patobulintą apsaugą nuo aukštesnio dažnio 5G ir kitų“. Pranešime spaudai Eric van Rongen pažymėjo:

Kai kurios visuomenės dalys yra susirūpinusios dėl 5G saugumo. Tikimės, kad atnaujintos gairės padės nuraminti žmones.

Atsargumo principas – 5G ryšio įdiegimo stabdymo priemonė, kuria gali pasinaudoti politikai

Kol nėra pakankamo kiekio mokslinių tyrimų, politikai gali stabdyti 5G ryšio įdiegimą naudodamiesi atsargumo principu.

Tais atvejais, kai moksliniai tyrimai nėra baigti, Europos valdantieji turi specialią priemonę: atsargumo principą. Atsargumo principas yra pateisinamas, kuomet egzistuoja tam tikras potencialiai rimtas ir negrįžtamas pavojus daugeliui žmonių, tačiau nėra pakankamai įrodymų.

David Gee, buvęs Europos aplinkos agentūros (EEA) vyresnysis patarėjas mokslo, politikos ir kylančių problemų klausimais sakė:

Tai nebuvo sukurta mokslininkams, tai buvo sukurta politikams. Tačiau politikai linkę per daug įsijausti į mokslą, užuot susitelkę ties savo darbu, t. y. nuspręsti, kokių veiksmų imtis ar nesiimti.

Kita priežastis, kodėl nesiimama atsargumo principo, yra ta, kad ribojimai gali apriboti pelningą verslą. D. Gee sako:

Politikai dažnai nori laukti „neabejotinai pagrįstų abejonių“ įrodymų. Tačiau iš esmės jie atkeliauja per vėlai. Kai gaunami žalos įrodymai, žala jau yra padaryta.

Atsargumo principas yra ES sutarties dalis ir yra dešimtys atvejų, kai šis principas buvo sėkmingai panaudotas. ES draudimas naudoti antibiotikus gyvūnų pašaruose yra vienas iš tokių atvejų. D. Gee aiškina:

Dėl šio draudimo „Pfizer“ padavė ES Komisiją į teismą, argumentuodami nepakankamais įrodymais. Komisija laimėjo. Teismas iš esmės pasakė, jog tam ir buvo sukurtas atsargumo principas.

Pasak Dariusz Leszczynski, ICNIRP savo saugos ribomis atsižvelgia į telekomunikacijų pramonės poreikius:

Rytų šalys turėjo tradiciją vykdyti karinius tyrimus, kurie baigėsi žemesnėmis saugos ribomis. ICNIRP turi daugiau pramonės skatinamų saugos apribojimų, tai reiškia ribas, kurios tinka pramonei. Jų tikslas sukurti tokias saugos ribas, kurios nenužudytų žmonių, tačiau vis tiek veiktų technologija – taigi, kažkas tarp to.

Eric van Rongen sutiko, kad neaiškumas galėtų būti atsargumo priemonių taikymo priežastimi. Jis sakė:

Tai nėra ICNIRP uždavinys, tačiau ICNIRP limitai nustatomi su dideliu konservatyvumu, todėl atsargumo priemonės jau yra taikomos. Nacionalinės valdžios institucijos šiuos neaiškumus gali laikyti pakankamai dideliais ir galimus padarinius pakankamai rimtais, kad imtųsi papildomų atsargumo priemonių. Tai nebūtinai reiškia mažesnes spinduliuotės ribas.

Šveicarija priešinasi 5G įdiegimui

Šveicarija kol kas neskuba įvesti 5G ryšio.

Šveicarijoje taikomas atsargumo principas. Ši šalis turi savo atskiras spinduliuotės normas, kurios yra žymiai griežtesnės nei daugumoje Europos valstybių. Šveicarijos aplinkos apsaugos agentūra (BAFU) perspėjo[9] apie nežinomą pavojų visuomenės sveikatai, susijusį su „elektrosmogu“, atsirandančiu dėl padidėjusios mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinių bangų spinduliuotės. Šią problemą išnagrinėjusi[10] darbo grupė nesugebėjo susitarti dėl bendrų rekomendacijų. Šveicarijos parlamentas du kartus atsisakė sušvelninti spinduliuotės poveikio ribas.

Du Šveicarijos instituto IT’IS tyrėjai 2018 m. tvirtino,[11] kad spinduliuotė, viršijanti 10 GHz, gali pažeisti audinius, įkaitindama odą iki „kelių dešimčių laipsnių“. Viena iš šių tyrėjų, Esra Neufeld, sakė:

Kai kurie kategoriškai neigia, kad egzistuoja kas nors daugiau nei tik terminis poveikis. <…> Kiti sako, kad neterminis poveikis yra pernelyg neįvertintas. Literatūra vis dar prieštaringa. Blogas faktas apie 5G yra tas, jog praktiškai nėra jokių biologinių eksperimentų, kurie parodytų, kaip ši spinduliuotė iš tikrųjų veikia odą.

BAFU atstovas Ivo Minger teigia:

Šiuo metu Šveicarijoje neleidžiama naudoti milimetrinių bangų – dažnių, viršijančių 10 GHz.

Jis atsakė į klausimą dėl IT’IS 2020 m. vasario mėn. tyrimo. I. Minger pažymėjo, jog IT’IS atradimai neturėjo jokios įtakos vyriausybiniams Šveicarijos planams diegti 5G ryšį.

Bet kadangi 5G ryšys iš dalies priklauso nuo šių dažnių, tai atidėjo 5G įdiegimą. Nuo 2020 m. vasario mėn. 3 iš 26 kantonų ir savivaldybių paskelbė 5G technologijos moratoriumą.

Ivo Minger teigia:

Miestuose ir konglomeracijose tik maždaug 2% esamų įrenginių gali būti išplėsti, jog būtų tinkami 5G ryšiui.

Balandžio mėnesį Šveicarijos vyriausybė paskelbė,[12] kad laikysis dabartinių 5G saugos standartų, skiekdami „apsaugoti gyventojus nuo nejonizuojančios spinduliuotės“.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai