Beždžionių raupai vis labiau plinta po Europą: ką reikia žinoti ir ar verta nerimauti

Firmus Medicus -

Daugėja atvejų ten, kur iki šiol nebuvo didelių ligos protrūkių

Beždžionių raupai pasižymi bėrimu. CDC/Getty Images nuotrauka

Pastaruoju metu galima išvysti vis daugiau naujienų apie beždžionių raupų plitimą Europoje. Nuo gegužės 13 dienos PSO informavo apie viruso aptikimą 12 valstybių ir net neabejojama, kad sąrašas toliau pildysis. Tiesa, Lietuvoje kol kas neužregistruota nė vieno paciento sergančio šia liga, tačiau vis besiplečiantis sergančiųjų ratas ir didėjantis žiniasklaidos dėmesys daugeliui kelia susirūpinimą. Kas iš tiesų yra beždžionių raupai, kaip jie pradėjo plisti ir ar reikia skambinti pavojaus varpais?

Nors beždžionių raupai yra būdingi Afrikos valstybėms, tačiau manoma, jog šiuo metu fiksuoti viruso atvejai Europoje pasklido ne dėl kelionių į Afriką. Epidemiologiniai tyrimai tebevyksta, bet remiantis šiuo metu turima informacija, didžioji dalis užsikrėtimų buvo fiksuoti tarp homoseksualių ar biseksualių vyrų ir daugiausia apima urbanistinius rajonus[1]. Švedijos visuomenės sveikatos tarnybos infekcinių ligų gydytoja Klara Sondén sako[2]:

Šiuo metu tai dar yra hipotezė. Įprastiniai simptomai apima ant viso kūno atsirandančius odos bėrimus. O štai Europoje užfiksuoti atvejai išsiskiria tuo, kad bėrimas susitelkęs ties genitalijomis. Daugelis tų, kuriems įtariamas susirgimas, taip pat informavo, kad pastaruoju metu turėjo lytinių santykių su naujais partneriais.

Epidemiologė, JK Sveikatos apsaugos agentūros (UKHSA) vyriausioji patarėja medicinos klausimas Susan Hopkins taip pat tvirtina[3]:

Ypatingai raginame vyrus, kurie yra gėjai ir biseksualūs, stebėti bet kokius neįprastus bėrimus ar pažeidimus ir nedelsiant kreiptis į lytinės sveikatos specialistus.

Gegužės 21 dienos duomenimis, laboratoriškai patvirtinti 92 atvejai, o dar 28 yra įtariami.

Sergantieji buvo aptikti Australijoje, Belgijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. PSO tikina, jog toks plitimas yra neįprastas, nes sergantieji anksčiau nekeliavo į Afriką. Organizacija taip pat perspėja, jog bėgant laikui tikriausiai bus pranešta apie dar daugiau užsikrėtusių asmenų.

Tiesa, visi atvejai kol kas yra nesunkūs. Šiuo metu nėra nė vieno sergančiojo, kurio būklė būtų itin rimta arba kuriam būtų konstatuota mirtis. Be to, beždžionių raupai niekad ir nebuvo itin mirtinas ar labai dideliu užsikrėtimo pavojumi pasižymintis virusas. Dabar plintančios atmainos mirtingumas yra mažesnis nei 1 proc., o dauguma žmonių pilnai pasveiksta per 2-4 savaites. Tačiau žiniasklaida jau mirga nuo sensacingų antraščių, o kai kurios šalys netgi skuba prisipirkti vakcinų nuo raupų.

Įtartini sutapimai kelia daug klausimų

Tačiau klausimų kelia ne tik neįprastas beždžionių raupų plitimas tose šalyse, kurios niekad neturėjo problemų su šiuo virusu.

Nemažai žmonių pastebėjo, jog apie šio viruso išplitimą 2022 metų gegužės mėnesį buvo pradėta kalbėti dar praeitais metais, o įvairių pasaulio šalių ekspertams buvo surengtos net teorinės pratybos, kuriose buvo nagrinėjamos nacionalinio ir tarptautinio saugumo pasirengimo pandemijoms spragos.

Spragoms nustatyti buvo pasitelktas išgalvotas scenarijus. Ir… oho, koks sutapimas – buvo vaizduojama mirtina pasaulinė pandemija, susijusi su neįprasta beždžionių raupų viruso atmaina…

Pagal šį scenarijų neįprasta viruso atmaina pirmiausia atsirado išgalvotoje Brinijos valstybėje, o per 18 mėnesių išplito visame pasaulyje, nors iki šiol beždžionių raupai niekad nekėlė pavojaus visoms pasaulio šalims, nes egzistavo tik lokaliai, Afrikos vietovėse.

Scenarijuje taip pat aprašoma, jog pirminį protrūkį sukėlė teroristinis išpuolis, kurio metu buvo panaudotas laboratorijoje sukurtas patogenas, atsidūręs netinkamose rankose dėl silpnos priežiūros ir netinkamų biologinės saugos bei biologinio saugumo nuostatų. Pratyboms pasibaigiant išgalvota pandemija nusinešė 270 milijonų gyvybių, o raupais susirgo daugiau kaip 3 milijardai žmonių.

Per vykusias diskusijas specialistai nusprendė, jog pasaulyje vis dar yra daugybė spragų, dėl kurių būtų neįmanoma veiksmingai reaguoti į protrūkius ir užkirsti kelią pandemijai. Tad buvo pateikta daug įžvalgų ir rekomendacijų, ką gi reikėtų daryti. Žinoma, ir vėl kalbėta apie saugumo stiprinimą, būtinybę apgalvoti saugumo lygius ir veiksmų planą, kaip reaguoti į virusų protrūkius ir kokių saugumo priemonių imtis, pastebėjus kokį nors virusą ar kitą grėsmę.

Ir nors tai tebuvo įsivaizduojama viruso protrūkio simuliacija, sutapimai išties stebina. Pagal praėjusiais metais pateiktą scenarijų, neįprasta beždžionių raupų atmaina turėjo pradėti sklisti 2022 gegužės 15 dieną[4]. Tai – vos 2 dienų skirtumas nuo dabar realybėje praneštų pirmųjų raupų atvejų.

Išgalvotame scenarijuje pastebėti itin dideli sutapimai su dabartimi. NTI lentelė

„The Pulse“, irgi pastebėję neįtikėtiną sutapimą, taip pat primena, jog kažkas panašaus vyko ir COVID-19 atveju[5]:

„Pasaulinis beždžionių raupų protrūkis, atsiradęs tiksliai tuo laiku, koks buvo numatytas prieš metus pasaulinio beždžionių raupų protrūkio biologinio saugumo modeliavimu, yra labai panašus į COVID-19 protūkį praėjus vos keliems mėnesiams po „Event 201“ – koronaviruso pandemijos modeliavimo, beveik lygiai tokio paties, kaip COVID-19.

„Event 201“ 2019 metų spalį surengė Geitso fondas, Pasaulio ekonomikos forumas, Bloomberg ir Johnsas Hopkinsas, likus vos dviem mėnesiams iki koronaviruso aptikimo Uhane. Kaip ir su „Event 201“, beždžionių raupų simuliacijos dalyviai iki šiol tylėjo, kad dalyvavo pandemijos simuliacijoje, kurios faktai išsipildė realiame gyvenimo vos po kelių mėnesių.“

Žinoma, spėlioti apie visas sąsajas ir prieiti išvadų, jog galbūt beždžionių raupai pradėjo sklisti ne šiaip sau, negalime. Tačiau tokie dideli sutapimai išties atrodo keistai, kaip ir faktas, jog ir vėl aktyviai kalbama apie vakcinaciją ir kitas saugumo priemones, kurių gali prireikti, jei virusas labiau įsisiūbuos.

Žmonės užsikrečia tiesioginio sąlyčio metu

Nepaisant priežasčių kodėl ir kaip plinta šis virusas, liko neatsakytas pagrindinis klausimas – kaip stipriai turėtume sunerimti ir ar išvis verta bijoti.

Beždžionių raupai – tai zoonozė, kurią sukelia Poxviridae šeimos Orthopoxvirus genčiai priklausantis beždžionių raupų virusas. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC)[6], „Žmonėms patogeniški yra mažiausiai penki Orthopoxvirus genties virusai: raupų, vakcinijos, karvių raupų, kupranugarių ir beždžionių raupų virusai.“

Beždžionių raupai nėra itin užkrečiama liga, kadangi plinta tik specifiniu keliu: įkandus gyvūnui, esant tiesioginiam sąlyčiui su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per odos/gleivinių pažeidimus.

Beždžionių raupus platina ne tik beždžionės, bet ir žiurkės, kiti užsikrėtę žmonės ir pan. Joshua J. Cotteno/Unsplash nuotrauka

Yra žinoma, jog užsikrėsti beždžionių raupais nuo sergančio žmogaus irgi įmanoma, tačiau tik ilgo sąlyčio metu, veidas į veidą, per kvėpavimo takų lašelius. Susergama ir tiesioginio sąlyčio su infekuotojo kūno skysčiais ar odos pažeidimais. Taip pat galima užsikrėsti per patalynę, rūbus ar kitą virusu užkrėstą aplinką.

Tai nėra naujas virusas, nes buvo atrastas tiriant beždžiones 1958 metais, o žmonėms pirmas beždžionių raupų viruso atvejis buvo nustatytas 1970 metais Demokratinėje Kongo Respublikoje (DKR).

Iki šiol buvo įprasta manyti, jog viruso plitimas būdingas Centrinės Afrikos šalims, o Europa neturėjo bėdų su beždžionių raupais. Tačiau pastarosiomis savaitėmis registruojama vis daugiau atvejų įvairiose pasaulio šalyse.

Užsikrėtus beždžionių raupais liga tęsiasi maždaug 2–4 savaites, o simptomai primena raupus. Žmonės skundžiasi nuovargiu, galvos, raumenų skausmais, karščiavimu. Per pirmas tris dienas nuo pasireiškusių simptomų pradžios prasideda bėrimas, kuris dažniausiai pasireiškia veido srityje, o po to išplinta po visą kūną.

Šis bėrimas progresuodamas apima įvairias stadijas: makules, papules, vezikules, pustules, šašus.

Nuo pažeidimų labiausiai nukenčia veidas, delnai ir pėdos, o sergančiajam tenka kęsti stiprų niežulį. Tačiau mirštamumas nėra didelis, labiau turėtų neraminti faktas, jog liga gali palikti randus ar ragenos pažeidimus.

Ar vėl sulauksime skiepų ir izoliacijos?

Nors beždžionių raupai nėra labai greitai ir lengvai plintantis virusas, dabartinis neįprastas plitimas vietovėse, kurioms iki šiol nebuvo būdingi beždžionių raupai, kelia vis didesnį nerimą.

Kai kurios šalys jau perka skiepus nuo raupų.

1980 metais atlikti tyrimai parodė, jog šios vakcinos efektyvumas prieš beždžionių raupus siekia 85 proc. Manoma, jog raupų vakcina suteikia kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų.

Jau kalbama apie raupų skiepus, nors beždžionių raupų atvejų visame pasaulyje nedaug, o pati liga nėra taip lengvai perduodama kaip COVID-19. Edo Uso/Unsplash nuotrauka

Žinoma, šie skiepai nėra vienintelis būdas apsisaugoti nuo paslaptingai po Europą vis labiau plintančio viruso.

Siekiant išvengti užsikrėtimo, reikėtų tiesiog vengti sąlyčio su jau sergančiais asmenimis. Prižiūrint ligonį reikėtų dėvėti apsauginius rūbus ir gumines pirštines, po sąlyčio atidžiai plauti rankas, nesinaudoti jokiais bendrais daiktais (pvz., ta pačia šakute, patalyne, drabužiais ir pan.).

Ir, žinoma, sergantysis turėtų būti izoliuojamas namuose arba ligoninėje, kad netyčia neapkrėstų kitų.

Kadangi beždžionių raupais gali sirgti ir graužikai bei primatai, reikėtų vengti su jais sąlyčio esant šalyse, kuriose jau yra patvirtinti viruso atvejai. Taip pat reikėtų vengti sąlyčio su jų krauju ar mėsa, o jei tai neįmanoma – naudoti pirštines. Kad būtų išvengta galimo užsikrėtimo, visa mėsa turėtų būti gerai termiškai apdorojama.

Jei visgi užsikrečiama, beždžionių raupai gydomi keliais būdais. Niežtinti oda tepama 3–5% kalio permanganato tirpalu[7]. Gydytojai taip pat skiria gerti vitaminus bei kai kuriais atvejais konkrečius vaistus, nors specifinio gydymo nėra.

Prasidėjus bakterinėms komplikacijoms būna skiriami antibiotikai. Virusas dažniausiai nėra pavojingas gyvybei ir po 2–4 savaičių pilnai pasveikstama, tačiau neretai bėrimų vietose lieka randų.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e