COVID-19 vakcinų gamintojai: kainos kils, revakcinacija taps įprasta praktika

COVID-19 vakcinų gamintojai nori jas pardavinėti brangiau nei iki šiol

COVID-19 vakcinų kūrėjai planuoja ateityje didinti jų kainą. Spencerio Daviso/Unsplash nuotrauka

Dar net nepraėjus metams po COVID-19 vakcinų atsiradimo, jų gamintojai jau perspėja, kad skiepų kaina augs, o pačios vakcinos bus ilgalaikis sprendimas – t. y., trečioji vakcinos dozė tikrai nebus paskutinė. „Johnson & Johnson“, „Moderna“ ir „Pfizer“ šia tema yra vieningos – visos kompanijos susitarė dėl planų netolimoje ateityje pakelti COVID-19 skiepų kainas ir uždirbti dar daugiau pinigų iš viruso, kuris, jų manymu, išliks visuomenėje dar ilgą laiką.

Farmacijos gigantai tikisi, kad pandemijai oficialiai pasibaigus, jie pagaliau galės išlošti kur kas daugiau nei iki šiol, nes sėkmingai padidins skiepų kainą ir nebepardavinės jų taip pigiai, kaip iki šiol. Įvairiuose pokalbiuose su investuotojais bei konferencijose COVID-19 vakcinų gamintojai jau ne sykį aiškino, jog tikisi, kad virusas niekur nepranyks ir iš pandemijos virs daugiamete endemija. Kadangi koronavirusas nuolat mutuoja ir toliau sėkmingai plinta pasaulyje, vakcinas gaminančios kompanijos neslepia, jog veikiausiai prireiks reguliariai skiepytis, o tai jiems atneš dar didesnį pelną.

Pasak „Pfizer“ vyriausiojo finansininko Franko D'Amelio,^[1] momentas, kai pandemija virs endemija bendrovėms gali itin pasitarnauti. O tokie dalykai kaip stiprinamųjų dozių tiekimas suteiks vakcinų gamintojams „reikšmingą galimybę mūsų vakcinai paklausos požiūriu, rinkodaros požiūriu, atsižvelgiant į mūsų vakcinos klinikinį profilį“.

„Moderna“ ir „Johnson & Johnson“ taip pat dėlioja panašius planus, nes nors ir nebrangino vakcinų pandemijos laikotarpiu, tačiau planuoja dar šiais metais pereiti prie labiau komercinės kainos. O tai reiškia, jog farmacininkai ne tik ruošiasi didesniam pelnui, bet ir puikiai supranta, jog pasauliui jų vakcinų reikės dar ne vienerius metus, o didėjanti kaina neatbaidys nuo jų pirkimo.

Bendrovės planuoja kainų didinimą nepaisydami net ir to, kad ir taip šios vakcinos yra bene pats pelningiausias visų laikų vaistas. Gamintojai šiais metais tikisi milijardinio pelno, o už savo COVID-19 vakcinas sulaukė didelių investicijų ir užsakymų.

Pavyzdžiui,^[2] JAV išleido beveik 2 milijardus dolerių, kad pilnai finansuotų kelių COVID-19 vakcinų tyrimus ir plėtrą, o tarp jų buvo ir „Moderna“ bei „Johnson & Johnson“. „Pfizer“ taip pat nuskilo ne ką mažiau – kad užtikrintų vakcinų dozių kiekį, JAV skyrė beveik 2 milijardus dolerių, o su šia kompanija bendradarbiaujanti „BioNTech“ iš Vokietijos vyriausybės gavo beveik 500 milijonų dolerių.

Manoma, jog šiais metais „Pfizer“ uždirbs 15 milijardų JAV dolerių vien iš COVID-19 vakcinų pardavimų. Pakėlusi savo produkto kainą, bendrovė sulauks dar didesnio pelno, o analitikai teigia, jog net ir dabar, jei metų gale tokie skaičiai virs realybe, ši vakcina būtų vienas pelningiausių visų laikų farmacijos produktų.^[3]

Pandeminiu laikotarpiu JAV bendrovė sutiko, kad už vakcinos dozę būtų sumokėta 19,50 USD arba 39 USD vienam pacientui, jei skaičiuosime dvi dozes. Europos Sąjungoje bendrovė taiko didesnį tarifą – beveik 64 USD už dozę. Tačiau šie skaičiai greitai gali pasikeisti ir pakilti į viršų, tik dar neaišku kiek. Pavyzdžiui, „Pfizer“ pneumokokinė vakcina „Prevnar 13“ privačioje rinkoje kainuoja 200 USD už dozę.

Lietuvos specialistai taip pat neslepia, jog ateityje prireiks ketvirtos ir net penktos dozės

Visgi panašu, jog net ir rekordinės pinigų sumos ir numatomas didžiulis pelnas netenkina kompanijų – jos nori dar daugiau pinigų ir yra įsitikinusios, jog COVID-19 vakcinų būtinybė niekur nedings. Kitaip tariant, farmacininkai mano, kad žmonėms teks reguliariai skiepytis dar ne vieną kartą, o tai patvirtina ir įvairūs apie skiepijimąsi bekalbantys politikai ar specialistai.

Tokių kalbų jau galima išgirsti net ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, profesorius Saulius Čaplinskas teigia:^[4]

Tyrimas įrodė, kad imunitetas susiformuoja, bet su laiku blėsta. Pas tuos žmones, kurie imunitetą įgijo natūraliu būdu, t. y. persirgdami, jis susiformavo stipresnis negu pasiskiepijus.

Nepaisant to, jis taip pat pabrėžia, kad jo nuomone vis tiek yra geriau pasiskiepyti nei persirgti natūraliai, nes susirgus yra rizika sulaukti įvairių sveikatos problemų. Jis ragina jau po 6 mėnesių nuo antrosios dozės skubėti pasiskiepyti ir neslepia, kad trečia dozė nebus paskutinė:

Panašu, kad prireiks ketvirtosios dozės, bet neaišku, kada. Šiai dienai prognozės yra tokios, kad ketvirtosios dozės, vėl pastiprinančios imunitetą, greičiausiai nereikės po metų, greičiausiai jos gali reikėti vėliau. Bet kol kas tai yra tik prielaidos pagal tai, kaip vystosi imunitetas, kaip formuojasi ir kaupiasi tos imuninės atminties ląstelės.

Kalbant apie COVID-19 vakcinų ateitį, Franko D'Amelio sakė,^[5] jog dabartines kainas „akivaizdžiai lemia ne tai, ką vadinčiau įprastomis rinkos sąlygomis, įprastomis rinkos jėgomis“, o „pandeminė būsena, kurioje mes buvome, bei vyriausybių poreikiai užtikrinti dozes iš įvairių vakcinų tiekėjų“. Kai pandemija pasibaigs, specialistas mano, jog, „Pfizer“ turės „didelę galimybę“ iš to išlošti. Ir stebint specialistų pamažu vis garsiau sakomas prognozes apie tai, kad koronavirusas niekur nedings ir nuolat egzistuos bei mutuos pasaulyje, panašu, jog farmacijos kompanijos tikrai neklysta, tikėdamos, kad ateityje iš vakcinų uždirbs dar daugiau.

Vakcinų gamintojų pažadai dėl kainų išgaravo net nesulaukus metų

COVID-19 skiepų gamintojai mano, jog žmonėms teks vakcinuotis kasmet, kaip ir nuo sezoninio gripo. Martino Sanchezo/Unsplash nuotrauka

„Pfizer“ susidūrė su raginimais pradėti kainų kontrolę ir išleisti vakciną kaip generinę. Iš tiesų, visos pagrindinės COVID-19 vakcinų kūrėjos sulaukė raginimų dalintis su besivystančiomis šalimis vakcinų patentais ir intelektine nuosavybe, taip siekiant kuo greičiau užbaigti pandemiją. Tačiau vaistinių preparatų gamintojai, pasinaudodami savo plačiu lobistų tinklu, aršiai priešinosi visiems panašiems bandymams taikyti kainų reguliavimą ar kitus svarbius su vakcinomis susijusius sprendimus.^[6]

Praėjusiais metais farmacijos kompanijos pažadėjo laikinai sustabdyti daugelį įprastų kainodaros strategijų, kad padėtų kuo greičiau ir paprasčiau užbaigti koronaviruso krizę. Praėjusį spalį „Moderna“ paskelbė, kad neįgyvendins tam tikrų savo vakcinos patentinių teisių. „AstraZeneca“, kurios skiepas buvo patvirtintas Europoje, bet ne JAV, pernai žadėjo pandemijos metu savo vakciną parduoti besivystančioms šalims nesiekiant pelno.

Tačiau šie pažadai gan greitai subyrėjo it kortų namelis. Pavyzdžiui, pranešama,^[7] kad „Pfizer“ spaudė Lotynų Amerikos politikus, įskaitant Argentiną, pateikti suverenų turtą, tokį kaip ambasadų pastatai ir karinės bazės, kaip užstatą, padengiantį bylinėjimosi išlaidas, susijusias su neigiamu vakcinos poveikiu.

„AstraZeneca“ planai sulaužyti pažadus išaiškėjo, kai buvo nutekinti šios bendrovės susitarimų dokumentai.^[8] Sandoriuose su vietiniais gamintojais „AstraZeneca“ teigė, kad bendrovė pasiliko teisę paskelbti pandemijos pabaigą kainodaros tikslais. „Financial Times“ taip pat išsiaiškino, kad kompanijos pažadas nemėginti pelnytis iš vakcinos pandemijos laikotarpiu, nėra ilgalaikis, nes tokio pažado pabaiga, pagal atskleistus dokumentus, buvo jau 2021 m. liepos 1 d.

„Moderna“ nesiėmė jokių veiksmų, kad pasidalintų skiepų intelektinės nuosavybės teisėmis, gamybos technologija ar dizainu, ir atsisakė^[9] dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijos remiamame fonde, skirtame tiekti vakcinas žema kaina besivystančioms šalims. „Moderna“ prezidentas Stephenas Hoge'as, kalbėdamas „Barclays Bank“ konferencijoje, taip pat aiškiai išsakė savo siekį netolimoje ateityje pakelti vakcinų kainą. Jo teigimu, ateityje kompanija galės pardavinėti savo COVID-19 vakcinas „normalesne kaina, pagrįsta verte“. Įdomu tai, kad kaip ir kitos kompanijos, „Moderna“ irgi yra įsitikinusi, kad skiepytis teks nuolatos ir COVID-19 taps sezonine epidemija.

„Johnson & Johnson“ vykdomasis viceprezidentas Josephas Wolkas, kalbėjęs Raymondo Jameso institucinių investuotojų konferencijoje, pažymėjo, kad investuotojai gali tikėtis, kad pandemijai pasibaigus bendrovė iš naujo įvertins vakciną, jog „kainodara labiau atitiktų komercines galimybes“. Be to, anot Wolko, „pandeminis laikotarpis tęsis didžiąją šių metų dalį, jei ne ištisus metus“.^[2]

Škotijos duomenys rodo tendenciją, jog paskiepyti asmenys vis tiek serga COVID-19

Nepaisant nemažo visuomenės pasiskiepijimo, koronavirusas ir toliau plinta visame pasaulyje. Fusion Medical Animation/Unsplash nuotrauka

Pandemijos pabaigą gali paskelbti Pasaulio sveikatos organizacija ar kitos tarptautinės organizacijos. Tačiau būtina pažymėti svarbų faktą – vaistų kompanijoms neegzistuoja joks teisinis reikalavimas nustatyti kainas remiantis PSO sprendimu. „Moderna“ ir „Johnson & Johnson“ neatsakė į žurnalistų prašymus pakomentuoti savo rinkodaros strategijas ir kaip nustatys pandemijos pabaigą. Tuo tarpu „Pfizer“ vyriausiojo finansininko Franko D'Amelio teigimu, pandemija gali „trukti iki 2022 m., kai vyriausybės bus pagrindinės mūsų vakcinos pirkėjos“.

Neaiškūs vakcinų gamintojų pažadai dėl įperkamumo, tuo pačiu išlaikant monopolinę vakcinų technologijų kontrolę, finansuojamą viešųjų subjektų, išties kelia nerimą. Achalas Prabhala, projekto „AccessIBSA“ koordinatorius, pažymi,^[2] kad vien JAV vyriausybė per operaciją „Warp Speed“ vakcinų gamintojams, net neįskaitant išankstinių mokėjimų už pačias vakcinas, pervedė 18 mlrd. JAV dolerių, kad užtikrintų, jog kompanijos nesusidurtų su finansine rizika. Prabhala sakė:

Žinote, amerikiečiai stebisi, kad skiepijasi nemokamai. Ir žinoma, kad ne, nes jau sykį už tai buvo sumokėta; o dabar stebisi, kad nemoka antrą kartą.

Per pastarąjį dešimtmetį farmacijos pramonė susidūrė su vis labiau mažėjančiu visuomenės pritarimu. Tačiau pandemija vaistų gamintojams suteikė naują galimybę atsistoti ant kojų ir netgi būti pristatomiems kaip pasaulio gelbėtojai, dėl savo itin greitai pagamintų vakcinų. Ir nors iki šiol kompanijos susilaikė nuo smarkaus vakcinų kainos didinimo, visgi panašu, jog dabar jos laukia, kada galės uždirbti dar didesnius pinigus, kai pakankamai kiekis žmonių jau bus vakcinuoti.

Įdomu dar ir tai, jog nepaisant to, kad vis daugiau žmonių visame pasaulyje pasirenka skiepytis nuo COVID-19, sergančiųjų vis tiek nemažėja. Netgi atvirkščiai – pasiskiepiję asmenys ir toliau sėkmingai serga ar patys to nežinodami užkrečia kitus. Panašu, jog taip atkakliai kartojama mintis, jog skiepai padės nuraminti koronaviruso plitimą, vis labiau bliūkšta.

Škotija, pateikdama naujausius sergančiųjų skaičius,^[10] pateikia gan įdomią lentelę, iš kurios galima pamatyti, kad vakcinuoti asmenys ne tik suserga koronavirusu, bet galimai netgi pradėjo sirgti dažniau nei neskiepyti žmonės. Škotijos visuomenės sveikatos tarnyba pateikia štai tokią lentelę:

COVID-19 atvejai tarp vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų. Public Health Scotland lentelė

Pagal pateiktus duomenis galima matyti, jog paskutinę savaitę, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 3 d., buvo patvirtinti 20 744 atvejai tarp neskiepytų gyventojų. Tą pačią savaitę tarp iš dalies paskiepytų gyventojų buvo 5 508 patvirtinti atvejai, o tarp pilnai paskiepytų gyventojų – 16 810 atvejų. Tai reiškia, kad nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 3 d. tarp paskiepytų asmenų buvo rasta 22 318 COVID-19 atvejų – beveik 2 000 atvejų daugiau nei tarp neskiepytų gyventojų.

Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog neskiepyti asmenys yra testuojami kur kas dažniau nei paskiepyti. Tad jeigu testavimo apimtys būtų vienodos, tikėtina, jog tarp paskiepytų žmonių COVID-19 atvejų būtų rasta dar daugiau. Tačiau vietoj to, jog būtų keliamas klausimas dėl abejotino vakcinų veiksmingumo viruso plitimo mažinimui užtikrinti, jos ir toliau yra plačiai reklamuojamos kaip vienintelė išeitis, kuri padės nugalėti pandemiją.