Apie Covid-19 vakcinas „Facebook'e“ – gerai arba nieko

Vartotojų mintys apie koronaviruso vakcinaciją kruopščiai cenzūruojamos

Apie vis didėjančią cenzūrą „Facebook“ socialiniame tinkle kalbama jau seniai. Thought Catalog/Pexels nuotrauka

Technologijų gigantas, vienas populiariausių socialinių tinklų pasaulyje „Facebook“, siekia cenzūruoti^[1] turinį, kuris gali sukelti dvejones vakcinacijos klausimu – taip praneša du informatoriai. Ataskaita gauta iš aktyvistų grupės, žinomos kaip „Project Veritas“, o pati informacija paaiškėjo iš dokumento, pavadinto „Komentarų, sukeliančių dvejones dėl vakcinacijos, mažinimas“. Tikslas yra ganėtinai aiškus ir lengvai suprantamas – smarkiai sumažinti vakcinomis dvejojančių žmonių komentarų skaičių socialiniame tinkle. 

Platesnė informacija pateikiama pačiame „Project Veritas“ puslapyje.^[2] Ten pat pateikiamas ir kitas nutekintas dokumentas, pavadintas „Ribinė vakcinų sistema“,^[3] kur gilinamasi į cenzūrą nutaikyto turinio klasifikavimą ir apibrėžimą. Tokiu būdu socialinis tinklas siekia įvertinti grėsmes, nustatyti reikiamą algoritmą ir sėkmingai įvykdyti cenzūrą. Kalbama apie naujus algoritmus, vertinančius net tokį turinį, kuris nepažeidžia esamų „Facebook“ socialinio tinklo bendruomenės taisyklių. Visa tai atliekama todėl, kad tam tikra informacija gali atbaidyti žmones nuo vakcinacijos ir panašu, jog „Facebook“ socialiniam tinklui tai nėra priimtina.

Naudotojams, priklausomai nuo jų komentarų, priskiriamas „Vakcinacijos dvejonių balas“^[4] (angl. Vaccine Hesitancy score). Nuo šio balo priklausys kokį kiekį žmonių pasieks jūsų turinys. T. y., kaip praneša „Project Veritas“ įkūrėjas Jamesas O'Keefe'as, jeigu balas bus mažas, skelbiamas turinys gali likti apskritai nepastebėtas kitų socialinio tinklo naudotojų.

Neįvardytas informatorius, J. O'Keefe'o pristatomas kaip socialinio tinklo „Facebook“ duomenų specialistas, atskleidžia, kad technologijų gigantas pradėjo imtis grubių veiksmų. Buvo atliekamas bandymas, kuris apėmė apie 1.5% visų socialinio tinklo naudotojų, t. y., apie 3.8 milijardo vartotojų. Daugiausiai dėmesio buvo skirta komentarų skilčiai ir autoritetingiems sveikatingumo puslapiams:

Jie bando kontroliuoti šį turinį, siekiant jį apriboti, kol jis nepateko į jūsų akiratį, kol jūs to turinio dar nematote.

Reitingavimas suskirstytas į dvi grupes – „aliarmas ir kritika“ bei „netiesioginis atkalbinėjimas nuo vakcinacijos“. Šios dvi grupės apima ir įvairias šokiruojančias istorijas, kurios gali atbaidyti žmones nuo skiepijimosi. Trumpai tariant, „Facebook“ socialinio tinklo algoritmas tokius komentarus atitinkamai žymės, siekiant apriboti jų matomumą. Jeigu algoritmas pats nesugebės nuspręsti kokius veiksmus atlikti, tuomet spręs vertintojai, kurie galutinai pasakys ar komentaras yra tinkamas, ar ne. Jeigu netinkamas – bus pašalintas.

Antrasis neįvardijamas informatorius pristatomas kaip socialinio tinklo „Facebook“ duomenų centro inžinierius. Jis apibūdina tokius veiksmus įžūliais ir diskriminuojančiais. Kitokią nuomonę turintiems žmonėms bus neleidžiama pasisakyti apie vykstančius įvykius. Jo teigimu, tai – įžūlios diskriminacijos pavyzdys.

Vartotojai masiškai įspėjami, jei dalinasi kažkuo, kas susiję su skiepais. Tai – elgesio stebėsena.

O tai, kaip pastaruoju metu nuolat įvairiais būdais reklamuojami vien vakcinacijos pliusai, veikiausiai pastebėjo kiekvienas. Nuolat pabrėžiama, kad masinė vakcinacija – tai visuotinis gėris, tačiau besidalinant pagrįsta kritika, galimomis vakcinų šalutinėmis reakcijomis, įvairiomis skaudžiomis istorijomis, vartotojai yra masiškai įspėjami. Tai ir yra elgesio stebėsena, kurios metu algoritmais nustatomas patikimumo balas ir pamažu vis labiau mažinama pasiekiama auditorija.

„Facebook“ slaptais įrankiais stebi kiekvieną jūsų žingsnį

Tai jau ne pirmas toks atvejis, kai vidiniai socialinio tinklo „Facebook“ informatoriai praneša apie nešvarius technologijų giganto žaidimus. Markas Zuckerbergas netiesiogiai pripažino,^[5] kad „Facebook“ naudoja slaptą įrankį, jog galėtų stebėti naudotojų elgesį. Ši informacija buvo atskleista tuomet, kai Misūrio, JAV valstijos senatorius Joshas Hawley'as susirėmė su M. Zuckenbergu. Socialinio tinklo įkūrėjas buvo iškviestas į senato posėdį, kad atsakytų į kilusius klausimus.

Kai kurie įrankiai gali padėti sekti vartotojų veiklą ne tik pačiame socialiniame tinkle, bet ir visur kitur, kur yra integruotos tam tikros jo funkcijos. Gerd Altmann/Pixabay nuotrauka

Senatorius J. Hawley'as tuomet atkreipė dėmesį, kad gavo informacijos iš neįvardijamo pranešėjo, jog socialinis tinklas „Facebook“ stebi ir kaupia informaciją apie naudotojų elgseną per platformą, kuri įvardijama kaip „Centra“. M. Zuckenbergas kaltinimus atmetė. Senatorius tuomet tęsė kalbą ir užsiminė apie kitą vidinę platformą, kuri atlieka suderinto turinio moderavimo funkciją – „Tasks“. J. Hawley teigimu, tokie įrankiai kaip „Tasks“ ir „Centra“, naudojami koordinuoti bendrą cenzūrą, pasitelkiant ir kitus socialinius tinklus; net ir tokius kaip „Twitter“ ir net pačią kompaniją „Google“.

Įrankis „Centra“, kuriuo naudojasi „Facebook“, stebi savo vartotojus, tačiau juos stebi ne tik „Facebook'e“, bet ir visame internete. „Centra“ stebi skirtingus profilius, pranešimus, susietas paskyras, puslapius. Visame internete, kur yra integruoti „Facebook“ mygtukai. Taip pat naudojamas elgsenos stebėjimas kaupiant duomenimis apie naudotojų paskyras, net jei jos yra užregistruojamos kitu pavadinimu.

M. Zuckebergo teigimu, „Facebook“ darbuotojams yra įprasta bendrauti su savo kolegomis iš kitų technologijų kompanijų. Tai, esą, reikalinga siekiant išvengti terorizmo, pastebėti vaizdus su vaikų išnaudojimu ir išvengti kišimosi į užsienio šalių rinkimus. Tačiau, anot M. Zuckenbergo, tai nėra laikytina turinio moderavimu. Senatorius J. Hawley socialiniame tinkle „Twitter“ rašo:

Ar kada susimąstėte, kaip užblokavus ar apribojus naudotojo paskyrą vienoje platformoje, labai greitai ji būna užblokuojama ir apribojama kitose? Taip yra todėl, kad „Facebook“ koordinuoja savo vidinę valdymo sistemos cenzūrą kartu su „Twitter“ ir „Google“. Pranešėjo teigimu, „Twitter“ ir „Google“ reguliariai siūlo cenzūruoti tam tikras temas pagal grotažymes, žmones ir internetinius puslapius. „Facebook“ visą šią informaciją registruoja ir tolesnėms užduotims vykdyti, tačiau M. Zuckenbergas atsisako pateikti jų sąrašą.

Nepatogi informacija slepiama, blogi vartotojai – blokuojami

Informatorius atskleidė, jog daugybės vartotojų asmens duomenys buvo renkami be jų žinios. NeONBRAND/Unsplash nuotrauka

Dėl informacijos kaupimo apie naudotojus iš socialinio tinklo „Facebook“, atgarsių pasirodo kiekvienais metais. Vienas tokių įdomesnių įvykių yra save informatoriumi^[6] paskelbęs 28 metų Christopheris Wylie. Jis atskleidė stebėtiną būdą, kaip duomenų analizės įmonė „Cambridge Analytica“ be naudotojų žinios, pasitelkiant „Facebook“, surinko daugiau nei 50 milijonų Amerikos žmonių asmens duomenis. Būdamas „Cambridge Analytica“ darbuotojas, C. Wylie pasinaudojo savo kodavimo ir duomenų mokslų patirtimi. Jis teigia, kad buvo kaupiama asmeninė JAV piliečių informacija ir nukreipiama į asmeninius politinius skelbimus.

Sklinda kalbos, kad C. Wylie gali būti vienas iš garsiausių šimtmečio pranešėjų, lyginamą ir su Nacionalinės saugumo agentūros informatoriumi Edwardu Snowdenu. Įvairiuose šaltiniuose šis klausimas yra svarstymo ir diskusijų etape. C. Wylie teigimu, socialiniuose tinkluose žmonės vienoje vietoje pateikia labai daug informacijos apie save ir tai, kas jie yra. Taigi, kad ir kur einate ar ką mėgstate, jūs visada duodate užuominą, koks esate žmogus, todėl visa tai galima labai lengvai užfiksuoti ir paleisti per atitinkamą algoritmą. Taip nustatoma viskas – pasaulėžiūra, vertybės ir t. t.

Dėl tokio elgesio „Facebook“ nusprendė sustabdyti C. Wylie paskyrą socialiniame tinkle. Argumentuojama tuo, kad C. Wylie tinkamai neištrynė apie dešimtis milijonų sukauptų naudotojų duomenų. Tokios pat bausmės jis susilaukė ir iš bendradarbiaujančių kompanijų – „Instagram“ ir „WhatsApp“.  Atsidūręs tokioje padėtyje, kuri leido C. Wylie pasinaudoti precedento neturinčiu duomenų kiekiu, jis visiems duoda patarimą:

Nenoriu sakyti, kad niekuo nepasitikiu. Einu per gyvenimą su sveika skepticizmo doze ir manau, kad ta sveika skepticizmo dozė, t. y., tai ką matai, ką girdi ir su kuo kalbi, yra geriausias būdas eiti per gyvenimą.

Belieka tik priminti, kad žodžio laisvė yra vienas svarbiausių ir kertinių demokratijos principų. Šiuo atveju valdžios užsimanęs, niekieno nerinktas elitas bando tarsi primesti viršenybės principą. Tą mes puikiai prisimename ir kuomet vyko JAV prezidento D. Trumpo rinkimų kampanija, kurios metu jo „Twitter“ ir „Facebook“ paskyros buvo nepaliaujamai apribojamos, kartais net blokuojamos. Šiuo metu jis jau yra visiems laikas užblokuotas papuliariausiuose socialiniuose tinkluose, be jokios galimybės į juos sugrįžti. Tai – įrodymas, kad turint nepopuliarią nuomonę, einant prieš sistemą, gali būti visiškai užblokuotas, kad ir kas bebūtum. Pats D. Trumpas po tokio akibrokšto net nusprendė sukurti atskirą socialinį tinką, kad galėtų toliau dalintis savo mintimis.

Demokratija yra valdymo forma, kuri nesiremia jėga ir privalo ginti žmones nuo agresyvaus elito. Jeigu nėra žodžio laisvės, kaip tuomet visuomenė gali būti laisva? Būtina sąlyga – dialogo principas. Tačiau silpnų argumentų tvirtovė nemėgsta dialogo. Juk lengviausias būdas susidoroti – nutildyti ir ignoruoti. O pateikiami faktai, jog socialinio tinklo gigantas netgi siekia užtildyti pagrįstą kritiką ir pastebėjimus apie vakcinaciją, kelia itin didelį nerimą ne tik demokratijos, bet ir sveikatos klausimais.