Galvos skausmas: kas jį sukelia ir kaip to atsikratyti be vaistų?

Galvos skausmo priežastys gali būti labai skirtingos

Galvos skausmo priežastys yra labai įvairios. Sanderio Sammy/Unsplash nuotrauka

Galvos skausmas yra viena tų problemų, su kuria nors retkarčiais susiduria daugybė viso pasaulio žmonių. Tiesa, galvos skausmo formos būna įvairios, tad ir kenčiama gan skirtingai. Vieni kankinasi vos kelias minutes, o kiti net kelias dienas^[1], vieni tokį laikotarpį pralaukia lengvai, o kitus tai itin išsekina ir sunku užsiimti įprasta veikla.

Būtina suprasti, kad vieno atsakymo į klausimą, kodėl skauda galvą, tiesiog nėra. Galvos smegenys neturi skausmo receptorių, tad iš tiesų skausmas gali kilti dėl tam tikrų sveikatos problemų. Pavyzdžiui, to priežastimi gali tapti patinę sinusai, galvos traumos ar mažas cukraus kiekis kraujyje^[2].

Be to, labai dažnai galvos skausmo priežastis glūdi visiškai kitoje vietoje. Nors tai skamba itin keistai, tačiau toks skausmas tiesiog perspėja apie kitas kūno problemas, kurias būtina tvarkyti, jog atsikratytumėte nemalonaus pojūčio galvoje. Taip nutinka ne tik su galvos skausmu. Pavyzdžiui, dėl disko išvaržos nugaroje gali skaudėti koją, o dėl vieno danties – visą žandą.

Tad jei jaučiate galvos skausmą, dėl to gali būti kaltos labai įvairios kitos kūno vietos. Galbūt kiaurą dieną buvote įtempę kaklą bei pečius ir būtent tai sukėlė skausmą raumenyse ir nervuose? O galbūt turite per daug suspaustą žandikaulį ir tiesiog reikėtų jį sąmoningai atpalaiduoti?

Kai kuriais atvejais nemalonius pojūčius sukelia net ir medikamentinis galvos skausmas. Tokiu atveju reikėtų susimąstyti apie vartojamus vaistus ir pagalvoti, ar tikrai jų neperdozavote. Deja, su vaistais susiję skausmai pasitaiko vis dažniau.

Galvos skausmą sukelia įtampa ir stresas, tad padės meditacija

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tikina, jog galvos skausmą dažniausiai sukelia anaiptol ne fizinės problemos. Labiausiai paplitęs pasikartojančio skausmo tipas atsiranda dėl įtampos ir patiriamo streso. Tokiu atveju žmonės skundžiasi galvos skausmu, pasireiškiančiu viršugalvyje, kaktos srityje ir/arba raumenų skausmu kakle. Raumenų įtampa, stresas, išsiplėtusios kraujagyslės vaidina svarbų vaidmenį skausmo sukėlimo procesuose, todėl labai svarbu vengti stresinių situacijų ar bent jau išmokti atsipalaiduoti ir nuraminti įsitempusį kūną.

Beje, į streso ir įsitempimo sąvokas reikėtų įrašyti ne tik didelį nervinimąsi. Galvos skausmų sukėlėjai yra ir didelis protinis ir fizinis krūvis, nepakankamas miegas, per dažnas elektroninių prietaisų naudojimas ir net alkis. Be to, nemažai žmonių pradeda jausti galvos skausmą, jeigu pernelyg intensyviai ir ilgai mąsto, tad svarbu suvokti, jog tiesiog reikia nepersitempti.

Kaip išvengti arba kaip sumažinti galvos skausmą mums gali pasufleruoti paprasčiausia meditacija. Tikrai nebūtina spausti galvos tarp rankų ar iš karto griebtis vaistų nuo skausmo, nes meditacija gali būti išties veiksminga, norint išspręsti šią problemą. Iš tiesų, ji laikoma viena iš efektyviausių priemonių, norint įveikti įtampą ir stresą. Kiti meditacijos privalumai^[3]:

• Palengvina stresą, kuris yra galvos skausmo veiksnys.
• Gerina kraujotaką galvos srityje, sustabdant galvos skausmą.
• Suteikia poilsį imuninei ir nervų sistemai, kuriai kenkia pakartotinis elektroninių prietaisų naudojimas. 
• Atpalaiduoja visą kūną, mažina veido raumenų, žandikaulio ir kaklo įtampą.
• Padeda pašalinti toksinus iš organizmo.
• Padeda geriau suprasti ryšį tarp dietos ir fizinės bei psichinės sveikatos, užtikrinant, kad kūne nebūtų disbalanso.
• Gerina miego kokybę.
• Padeda išlikti dabarties akimirkoje, dėl ko protas nėra perkrautas minčių.

Be to, meditacija yra daug geriau už bet kokius vaistus, nes neturi nepageidaujamo šalutinio poveikio. O ir nereikia didelių žinių, sugebėjimų ar lėšų, kad galėtumėte medituoti. Tiesiog atsisėskite ramioje vietoje, užsimerkite ir pasistenkite palikti įšorinį pasaulį bei jo problemas, vietoj to įžengdami į vidinį pasaulį.

Vos 20 minučių meditacijos gali itin teigiamai paveikti savijautą, tad rekomenduojama medituoti kasdien. Tokiu būdu tikėtina, jog ne tik užmiršite galvos skausmus, bet ir pagerinsite atmintį, koncentraciją, bendrą savijautą ir padidinsite pasitikėjimą savimi.

Migreną reikia gydyti kuo anksčiau, nes taip pasiekiami geriausi rezultatai

Migrena yra neurologinis sutrikimas, kuris taip pat priskiriamas prie galvos skausmo tipų. Migreninis galvos skausmas gali pasireikšti įvairiose vietose ir įvairiais būdais. Pavyzdžiui, tai gali būti gilus skausmas, paviršinis skausmas; pakaušis, kairė arba dešinė galvos pusė; skausmas akių srityje.

Migrena gali kamuoti ilgą laiką. Ivano Aleksico/Unsplash nuotrauka

Tiesa, migreninis skausmas yra stipresnis nei paprasti galvos skausmai, o ir dažniausiai trunka kur kas ilgiau. Be to, šis sutrikimas dažnai yra genetinis ir sukelia papildomus nemalonius simptomus. Pavyzdžiui, drauge su migrena pasireiškia ir pykinimas.

Tačiau specialistai vis dar negali drąsiai atsakyti į klausimą, kokios yra pagrindinės migrenos priežastys. Kai kuriose teorijose aiškinama, jog toks skausmas susijęs su trišakiu nervu – galvos ir veido jutiminiu nervu bei apsauginiu smegenų sluoksniu, kuriame kraujagyslės plečiasi ir susitraukia.

Kitaip tariant, manoma, jog viena iš migrenos skausmo priežasčių gali būti smegenyse duotas signalas, kuris stimuliuoja trišakio nervo takus ir sukelia uždegiminę reakciją. Toks uždegimas tuomet plinta per kraujagysles, o trišakio nervo skaidulos siunčia signalus atgal į smegenų kamieną. Galiausiai uždegimas plinta į skausmui jautrius smegenų dangalus – apsauginį audinį aplink smegenis – sukeldamas galvos skausmą, kuris neretai trunka ilgiau nei paprastas galvos skausmas ir yra būna stipresnis.

Ši sudirgusių kraujagyslių ir nervų kaskada iš esmės yra nekontroliuojama ir žmogui tenka kęsti nemalonius pojūčius. Dėl to migrenos gydymo būnai veikia geriau, jei jie naudojami anksčiau arba/ir reguliariai.

Visgi, jei stiprių skausmų šalinimu susidomima kiek vėliau, migrena vis tiek gali būti apmalšinta ar įveikiama. Tam gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, joga, nereceptiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ir aspirinas bei receptiniai vaistai nuo sunkesnių galvos skausmo sutrikimų. Žinoma, mėginant atsikratyti migrenos reikėtų konsultuotis su savo gydytoju, jog jis pasiūlytų geriausius problemos sprendimo būdus ir padėtų lengviau kovoti su tokiais nemaloniais pojūčiais.