Melas: „Homeopatiniai vaistai neveikia - tai tik cukrus“

Tiesa: „Laboratoriniai eksperimentai rodo, kad homeopatiniai preparatai nėra tik cukraus piliulės“


Dar vienas mitas, susijęs su homeopatija – tai tik cukraus piliulės

Homeopatijos kritikai megsta paminėti, kad homeopatiniai vaistai yra taip stipriai atskiesti, kad juose aktyvios medžiagos, kuri galėtų daryti poveikį žmogaus organizmui, nebelikę.

Dauguma nesusipratimų kyla dėl to, kad skysčiai, kurie yra naudojami homeopatinių vaistų gamyboje, yra skiedžiami virš ribos, vadinamos Avogadro numeriu (skiedimas10-23). Tai reiškia, kad skysčiai yra skiedžiami taip stipriai, kad galutiniame produkte nereikėtų tikėtis rasti jokių pradinės medžiagos molekulių.

Būtent itin dideli skiedimai (homeopatiniai vaistai, viršijantys 12C arba 24X potenciją) yra tai, kas sukelia prieštaravimus. Akivaizdu, kad homeopatiniai vaistai negali veikti tokiu pačiu principu, kokiu veikia įprasti medikamentai.

Homeopatinių medikamentų veikimas grindžiamas fizika, ne chemija

Mokslininkai visame pasaulyje tiria homeopatijos veikimo mechanizmą, kuris yra labiau pagrindžiamas fizika, ne chemija. Daugelis laboratorinių tyrimų patvirtina labai didelio skiedimo homeopatinių vaistų poveikį, kurio nebūtų, jei tai būtų „tiesiog vanduo“, arba „tiesiog cukrus“.

Homeopatinio histamino pridėjimas į bazofilus (baltuosius kraujo kūnelius) gali paskatinti juos išskirti histaminą

Žmonės, kurie atliko homeopatinio histamino pridėjimo į bazofilus eksperimentą, aiškina: ”Kai žmogaus polimorfonukleariniai bazofilai, tam tikras baltųjų kraujo kūnelių su imunoglobulino antikūnais E (IgE) tipas, susiduria su anti-IgE antikūnais, jie iš tarpląstelinių granulių išskiria histaminą ir keičia savo savybes. Pastarajį galima įrodyti atliekant anti-IgE skiedimus intervale nuo 10-2 iki 10-120.

Taip pat, buvo rasta sėkmingų basofilų degranuliacijos procesų, siekiančių nuo 40% iki 60%, nepaisant to, kad aukštos potencijos skiedimų paskaičiavimuose nerandama jokių anti-IgE molekulių.

  • 28 moksliniai tyrimai šia tema išspausdinti mokslinėse publikacijose.
  • 23 rezultatai patvirtinti kaip teigiami.
  • 11-oje mokslinių publikacijų buvo patvirtinta aukšta kokybė, iš kurių 8 patvirtina teigiamą rezultatą.[1]

Vienas iš anktyvųjų tyrimų parodė itin didelio molekulinio skiedimo anti-IgE degranuliacijos slopinimą.[2] Vis dėlto, šie pradiniai eksperimentai pasirodė esą neatkartojami.[3][4] Modifikavus metodą, vėlesni itin didelio molekulinio skiedimo histamino tyrimai parodė teigiamus rezultatus. Šie rezultatai buvo atkartoti keliose nepriklausomose laboratorijose[5][6] ir daugiafunkcinių centrų eksperimentų serijose.[7]

Hormonas tiroksinas amfibijose stimuliuoja metamorfozę. Daugiau nei 20 metų, mokslininkai atliko tyrimus, matuojančius homeopatinio tiroksino skiedimo poveikį varlėms, pridedant jo į vandenį, kuriame buvo laikomi buožgalviai.

Nepriklausoma tyrimų meta-analizė parodė 22 ekperimentinius tyrimus, iš kurių 15 atliko Austrijos mokslininkai ir 5 – nepriklausomi mokslininkai.[8]

Visi 22 eksperimentai nustatė tą pačią tendenciją – homeopatinis tiroksinas 30X, atskiestas už Avogadro ribos naudojant homeopatinį gamybos procesą, slopina metamorfozę, nors ir gauti rezultatai kiek skyrėsi. Šis poveikis pastebėtas 7 Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Nyderlandų mokslininkų.

Melagingų teiginių paneigimas mokslinėmis studijomis

Eksperimentų rezultatai yra tik „blogo mokslo“ padariniai. Netiesa!

Aukštų metodologinių standartų eksperimentai pademonstravo itin didelių skiedimų (aukštos potencijos) poveikį.[1]

Mokslininkai nepripažįsta tokių eksperimentų rezultatų. Netiesa!

Iki šiol, teigiami tyrimo rezultatai nebuvo pakankamai stabilūs, kad kaskart visiems tyrėjams pavyktų atkartoti tuos pačius rezultatus. Apie 75% in vitro eksperimentų, naudojant itin didelio skiedimo homeopatinę medžiagą, parodė, kad ji poveikį turi. Tuo tarpu, beveik 75% bandymų atkartoti eksperimentus – pavyko.[1]

Mokslininkai įgauna vis daugiau patirties tirdami ir eksperimentuodami su didelės potencijos (aukšto skiepdimo) tirpalais. Po truputį atsranda supratimas, kokie faktoriai daro įtaką rezultatams, kas sąlygoja geresnius atkartojamus rezultatus.[9] Experimentai su bazofilais ir varlėmis yra labiausiai atkartojami ir ir gaunami rezultatai atsikartoja labiausiai.

Ši sritis išliks prieštaringa tol, kol bus pasiektas eksperimentas, kuriame kiekviena tiriamųjų komanda, kiekvieną kartą atlikdama tyrimą, gaus tą patį rezultatą. Tai nuolatinis iššūkis mokslininkams tirinatiems homeopatiją.

Homeopatinių vaistų poveikio paslaptis slypi gamybos procese

Homeopatiniai vaistai yra gaminami iš augalų, cheminių medžiagų, mineralų arba gyvūninės kilmės šaltinių. Atskiedus pradinę medžiagą, ji yra energingai plakama. Tam dažniausiai yra naudojama aparatūra, plakanti tirpalą atkartojant aštuoneto formą. Nuo atskiedimų ir plakimų kartojimo skaičiaus priklauso vaisto stiprumas arba, kitaip sakant, „potencija“.

Pavyzdžiui, 6C potencijos vaistui pagaminti, medžiaga turi būti atskiedžiama santykiu 1 prie 100 ir suplakta. Skiedimus ir plakimus reikia kartoti šešis kartus. Žinoma, kai medžiaga skiedžiama ir skiedžiama daugybę kartų, galiausiai aktyvios medžiagos mėginyje nelieka arba kitaip sakant lieka „tik vanduo“. Plakimas, kurio metu išsiskiria energija, keičianti tirpalo savybes, ir kuris vyksta kiekviename žingsnyje po skiedimo, ir yra tai, kas palieka pirminės medžiagos informaciją vandenyje arba tirpale, kuriame jis buvo skiedžiamas.

Ši idėja buvo įrodyta eksperimentais, kurie patvirtina, jog nemaišyta skiedžiamoji medžiaga yra neaktyvi. Vis dėlto, ta pati medžiaga, plakta tam tikrą laiką atkartojant aštuoneto formą, gali turėti biologinį efektą žmogaus organizmui. Tai rodo, kad šis gamybos proceso aspektas yra labai svarbus kuriant homeopatinius vaistus.[10]

Būtent tai, kokius fizikinius ir cheminius pokyčius sukelia energija, išsiskirianti plakant tirpalą, ir kaip ta informacija išlieka vandenyje ir yra sudėtingi klausimai, į kuriuos mokslininkai vis dar ieško atsakymų.

Mokslininkams supratus, kokia informacija išlieka vandenyje, atsirado ir būdai ją išmatuoti. Pokytis išmatuojamas dažniu, vibracija. Išmokus jį nuskaityti, atsirado ir kiti homeopatinių vaistų gamybos būdai, kuriems nebereikalingi skiedimo ir plakimo procesai. Plačiau tai nagrinėja Radionikos mokslas.

Šaltiniai