Iš vabzdžių verdamas karminas (E120) gali sukelti alergijas ir vaikų hiperaktyvumą

Dažiklis E120 naudojamas įvairiems maisto produktams, tačiau jis gali daryti žalą sveikatai

Karminas gali sukelti alergines reakcijas. Christine Isakzhanovos/Unsplash nuotrauka

Ryškios ne tik įpakavimo, bet ir paties maisto produkto spalvos greitai patraukia pirkėjų dėmesį. Tokie ryškiaspalviai produktai atrodo skanesni ir turi didesnę tikimybę būti nupirkti, jei lyginsime juos su natūraliais maisto produktais, kurie nepasižymi ryškia spalva. Tačiau tam, kad būtų nudažyti įvairūs patiekalai, gėrimai ar kiti maisto produktai, jų gamintojai dažniausiai naudoja sintetinius dažiklius, kurie yra siejami su įvairiomis sveikatos problemomis.

Karminas arba tiesiog E120 dažiklis yra vienas iš tokių medžiagų, dėl kurių saugumo diskusijos netyla jau ne vienerius metus. Iš pradžių karminas buvo naudojamas kaip natūralus dažiklis Pietų ir Centrinėje Amerikoje, o į Europą atkeliavo maždaug XVI amžiuje. Tuomet jis buvo populiarus pasirinkimas norint nudažyti tekstilę ir įvairius prabangos daiktus, tokius kaip kilimus ar gobelenus.

Į maisto pramonę karminas atkeliavo tik XIX amžiuje, kai buvo nuspręsta, kad jis saugus net ir beriant karminą į maistą. Per šį laiką jį itin pamėgta dėti į mėsos gaminius, tačiau iš tiesų jis naudojamas kone visur. Tokie maisto produktai kaip dešrelės, guminukai, pramoniniai pyragaičiai, uogienės, saldumynai, sirupai, konservuotos daržovės, ledai, įvairūs raudonos ar rožinės spalvos pieno produktai (pvz., braškių ar raudonųjų vaisių jogurtai), vaisių sultys ir energetiniai gėrimai neretai būna papildyti šiuo dažikliu^[1].

Per ilgus jo naudojimo metus, skirtingose vietovėse karminas gavo kitokius pavadinimus, tad etiketėse iš skirtingų valstybių galima rasti tokius pavadinimus:

• karminas
• E120
• 120
• košenilis (nepainioti su dirbtiniais dažikliais karmoisinu 122 arba indigokarminu 132)
• košenilio karminas
• karmino rūgštis
• CI 75470

Tačiau nepaisant jo populiarumo, šio dažiklio visgi reikėtų vengti, kadangi yra abejonių, ar E120 nekenkia žmonėms. Be to, šis dažiklis susiduria ir su etinėmis problemomis, kadangi jo gamybai pasitelkiami vabzdžiai.

E120 dažiklio žala: gali sukelti alergijas, hiperaktyvumą ar net anafilaksinį šoką

Maistiniai dažikliai naudojami suteikti ryškias spalvas. Marinos Grynykhos/Unsplash nuotrauka

Jau seniai netyla kalbos apie karmino galimą žalą žmogaus organizmui. 2012 metais Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė ataskaitą^[2], kurioje teigiama, kad E120 naudojimas maisto produktuose gali kelti pavojų vartotojų sveikatai dėl nedidelio kiekio toksinių medžiagų, tokių kaip švinas ir arsenas. Ataskaitoje buvo raginama griežtinti karmino naudojimo Europos Sąjungoje reglamentus, kad vartotojams netektų patirti įvairių sveikatos problemų.

E120 siejamas su įvairiais neigiamais poveikiais žmogui, įskaitant alergines reakcijas, astmą ir anafilaksinį šoką^[3]. Retais atvejais buvo pastebėtos nepageidaujamos odos reakcijos, užfiksuotas veido patinimas, švokštimas. Žmonėms, kurie dirba karminą gaminančiose gamyklose, kai kuriais atvejais pasireiškia profesinė astma. Šie maistiniai dažai sulaiko kenksmingus sutraiškytų vabzdžių baltymus, galinčius pakenkti žarnyno sveikatai^[4].

Kai kurie tyrimai atskleidė ryšį tarp E120 dažiklio vartojimo ir vaikų hiperaktyvumo. Manoma, kad šis dažiklis daug dažniau sukelia problemų būtent vaikams nei suaugusiems^[5], tad tėvams svarbu išlikti budriems ir pasistengti, kad atžalos gautų kuo mažiau produktų su E120.

E120 netinkamas veganams, nes karminas gaminamas iš vabzdžių

Dažikliai naudojami ne tik maistui, bet ir gėrimams dažyti. Igorio Stepanovo/Unsplash nuotrauka

Visgi, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į sveikatos problemas, kurias gali sukelti šis dažiklis. Taip pat svarbu paminėti, kad jis ne šiaip sau kartais vadinamas košeniliu. Košeniliai yra Meksikoje ir Pietų Amerikoje gyvenančių vabzdžių rūšis, kuri ir yra naudojama tam, kad būtų sukurtas natūralus karminas. O dėl šios priežasties natūralus karminas tikrai nėra tinkamas veganų mitybai.

Čia reikėtų pagalvoti apie vartotojų informavimo klausimą, mat daugelis vartotojų nežino, kad E120 yra gaunamas iš vabzdžių. Tikriausiai daugelis žmonių, kurie sužinotų apie tikrąją karmino istoriją, atsisakytų pirkti produktus su šiuo dažikliu. Tai įrodo ir su „Starbucks“ nutikusi istorija. Bendrovė buvo kaltinama prisidedanti prie natūralios košenilio vabzdžio buveinės naikinimo. „Starbucks“ galiausiai paskelbė, kad pereis prie alternatyvaus natūralaus dažiklio ir nebenaudos karmino^[6].

E120 dažiklio gamybai košelinių vabzdžių patelės renkamos dar prieš tai, kai padeda kiaušinėlius. Tai svarbu, nes būtent tada jų spalva pasidaro raudona. Vėliau vabzdžių kiautai valomi iš vidaus, jie išdžiovinami, verdami vandenyje ir taip susidaro karmino rūgšties tirpalas. Gautas skaidrus tirpalas apdorojamas kalio bitartratu, alavo dichloridu, alūnu ar kalio hidrogenoksalatu, o tada medžiagos nusodinamos, taip sukuriant galutinį produktą.

Tiesa, šiuolaikinio karmino gamyba gali skirtis priklausomai nuo to, kokie metodai naudojami. Pavyzdžiui, kartais į tirpalą dedama ir žuvies klijų, želatinos ar kiaušinio baltymo. O tai ypač svarbu alergiškiems žmonėms, galima patirti alerginę reakciją ne tik dėl paties karmino, bet ir jame esančių priemaišų

Kadangi vienam kilogramui natūralaus košenilio pagaminti reikia apie 70 000 vabzdžių, gamtos mylėtojai kritikuoja karmino gamybą ir mano, jog tai nepateisinama. Be to, košenilio vabzdžiai dažnai auginami prastomis sąlygomis.

Taigi, svarbu įsidėmėti, kad nepaisant to, jog E120 buvo plačiai naudojamas jau ne vieną dešimtmetį, tačiau jis siejamas su galima žala žmonių organizmui, o jo gamyba kelia rimtą nerimą kalbant iš vabzdžių ir tvarumo pusės. Vietoj E120 būtų galima naudoti įvairias kitas dažomąsias priemones. Pavyzdžiui, tam, kad būtų išgauta rausva ar raudona spalva, tiktų burokėlių sultys, paprika ir kiti augalinės kilmės dažikliai. Deja, gamintojai vis dar neretai mieliau renkasi karminą, o ne ieško sveikesnių pakaitalų.