Išvengti dažniausių ligų gali padėti reguliari sveikatos patikra ir rūpinimasis savimi

Firmus Medicus -

Lietuviams būdingiausios ligos dažnėja su amžiumi

Lietuvoje pačios dažniausios sveikatos problemos ženkliai padažnėja sulaukus vyresnio amžiaus. Online Marketing/Unsplash nuotrauka

Remiantis naujausiais Lietuvos higienos instituto tyrimais, buvo pastebėta, kokios dažniausios ligos kamuoja šalies gyventojus. Šiuo metu dažniausiai pasitaiko kraujotakos, endokrininės, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligos. O rečiau fiksuojamos onkologinės, raumenų ir kaulų ligos. Dažniausi negalavimai pasireiškia ne tik dėl genetinos ir paveldimumo, bet ir dėl gyvenimo būdo, nuolatinių įpročių ar nenoro laiku pasirūpinti savo sveikata.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra tokios dažnos, jog Lietuvoje jomis serga beveik 37 žmonės iš 100-to. Pagrindiniai jų nusiskundimai – padidėjęs kraujo spaudimas ir širdies nepakankamumas. Tačiau nemažai pacientų yra patyrę miokardo infarktą ar insultą. Be to, kraujotakos ligos būdingos tiek moterims, tiek vyrams, o su amžiumi jos ženkliai dažnėja. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Aušra Rudinskienė sako[1]:

„Klinikiniai tyrimai rodo, kad šio pobūdžio ligos vyrams išsivysto beveik 10 metų anksčiau nei moterims, tačiau peržengus 50-ies metų slenkstį, šis skirtumas išsilygina. Pagrindiniai rizikos veiksniai, darantys įtaką kraujotakos ligoms, yra padidėjęs kraujo spaudimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, pakitęs riebalų kiekis kraujyje, viršsvoris ar nutukimas, taip pat cukrinis diabetas.“

Viršsvoris ir nutukimas gali privesti prie didelių sveikatos problemų

Specialistė pabrėžia, jog gyvenimo įpročiai yra itin svarbūs, norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę ar bent jau jas atitolinti, mat viršsvoris ar nutukimas smarkiai prisideda prie ligų.

Fizinio aktyvumo stoka ir drauge su tuo atsirandantys papildomi nereikalingi kilogramai skatina arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesą, vadinamą ateroskleroze. Tokios problemos taip pat keičia riebalų bei angliavandenių apytaką organizme, taip skatinant cukrinio diabeto bei riebalų kiekio pokyčių susidarymą.

Cukrinis diabetas yra dažna Lietuvos gyventojų problema, kurios kai kuriais atvejais tikrai įmanoma išvengti. Žinoma, taip yra ne visada. Pavyzdžiui, I tipo cukriniu diabetu dažniau sergama vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje dėl autoimuninio kasos pažeidimo, lemiančio insulino stygių. Bet tuo tarpu II tipo cukrinis diabetas būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, dažnai turintiems viršsvorio, tad iš esmės jo buvo galima išvengti. Gydytoja A. Rudinskienė sako:

„Jiems diabetas vystosi dėl audinių atsparumo insulinui, kuris natūraliai ilgainiui lemia insulino trūkumą, kai kasa nepagamina šio elemento tiek, kiek reikalauja organizmas.“

Viršsvoris gali smarkiai prisidėti prie įvairių ligų atsiradimo. Towfiqu Barbhuiyos/Unsplash nuotrauka

Cukrinis diabetas daugmaž vienodai dažnas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Tuo tarpu skydliaukės funkcijos sutrikimai dažniau nustatomi moterims. Bet vyrams skydliaukės ligos pasireiškia sunkesnėmis formomis, jos netgi siejamos su onkologiniais susirgimais, todėl vyrai turėtų nepamiršti laiku tikrintis sveikatą, jei pastebi, jog jaučiasi blogiau.

Pasak gydytojos, skydliaukės hormonai yra itin svarbūs, nes yra atsakingi už daug organizmo procesų.

Sutrikus skydliaukės veiklai, žmogus gali skųstis sutrikusia medžiagų apykaita, nuotaika, širdies veikla, darbingumu, kūno temperatūra, augimu. Tokie nusiskundimai leidžia gydytojams spėti, jog yra skydliaukės sutrikimų. Tačiau galutinai patvirtinti problemą galima tik padarius reikiamus tyrimus laboratorijoje ir atlikus skydliaukės echoskopiją.

Pacientai neskuba tirti sveikatos, nors dalis tyrimų yra nemokami

Kalbant apie tyrimus, dažnu atveju žmonės nežino, kokie tyrimai jiems prieinami nemokamai arba tiesiog nemato reikalo profilaktiškai atlikti net pačią paprasčiausią profilaktinę sveikatos patikrą. Tačiau iš tiesų kurie tyrimai ir procedūros, kurių metu tiriama paciento sveikatos būklė ir ieškoma galimų ligų, yra nemokami ir daugeliui prieinami kasmet ar kas kelis metus.

Už pirminio lygio tyrimų atlikimą yra atsakingos šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Šeimos gydytojas nusprendžia, ar pacientui tikrai reikalingas tam tikras tyrimas. Jei jį skiria, tuomet tyrimas bus apmokėtas privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Žinoma, tam pacientas privalo būti draustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Šeimos gydytojas gali paskirti tik tuos tyrimus, kurie reikalingi diagnozuoti šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamus sveikatos sutrikimus, ligas ir būkles. Jis taip pat vertina tyrimų rezultatus, pagrindžia diagnozę, koreguoja gydymą ir panašiai. Šeimos gydytojas, jei mato tam reikalą, nemokamai gali skirti tokius tyrimus[2]:

  • bendras kraujo tyrimas profilaktiškai atliekamas vieną kartą per dvejus metus;
  • gliukozės kiekio kraujyje nustatymo ir bendras šlapimo tyrimas profilaktiškai atliekami vieną kartą per dvejus metus, nuo 65 m. – vieną kartą per metus;
  • gliukozės tolerancijos testas;
  • albumino / kreatinino santykis šlapime;
  • C reaktyvus baltymas ir ENG (uždegimo rodikliai);
  • biocheminiai kraujo tyrimai: kreatininas, kalis, natris, ALAT, ASAT, ŠF, bilirubinas, TTH,  šlapimo rūgštis; lipidų apykaitos tyrimas (lipidograma);
  • cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo tyrimas suaugusiems pacientams profilaktiškai atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
  • PSA (pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo);
  • pulsoksimetrija, spirometrija;
  • koprograma, enterobiozės tyrimas;
  • ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio;
  • elektrokardiograma (EKG) profilaktiškai suaugusiems pacientams atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų.

Jei pacientui paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum), jam 12 kartų per metus nemokamai atliekamas kraujo krešumo tyrimas. O sergantiesiems cukriniu diabetu 4 kartus per metus priklauso glikozilinto hemoglobino tyrimas. Jis atliekamas kas 3 mėnesius, kad būtų išvengta komplikacijų.

Be to, ligonių kasų lėšomis apmokami ir tie kraujo tyrimai, kuriuos reikia atliekti prieš planinę operaciją: protrombino laiko (PL) ir tarptautinio normalizacijos santykio (TNS) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas, kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus priklausomybės faktoriaus nustatymas.

Kitas būdas gauti papildomų nemokamų tyrimų – dalyvauti ligonių kasos lėšomis apmokamose prevencinėse programose. Jų yra ne viena: krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Kiekvienam pacientui priklauso nemokama kasmetinė sveikatos patikra. Profilaktinės patikros metu gydytojas pamatuoja kraujo spaudimą, svorį, ūgį. Jis taip pat turėtų paskirti elektrokardiogramą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti burnos apžiūrą, pamatuoti akispūdį. Profilaktiškai tikrinant sveikatą moterims atliekama krūtų apčiuopa ir apžiūra.

Reguliariai tikrinantis sveikatą ir propaguojant sveiką gyvenseną įmanoma ženkliai sumažinti ligų tikimybę. Myriam Zilles/Unsplash nuotrauka

Suaugusiesiems kartą per dvejus metus priklauso profilaktinis bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. O pasiekus 65 metus, pacientams tokie profilaktiniai tyrimai atliekami jau kasmet.

Kiekvienas asmuo turėtų laiku užsiregistruoti profilaktinei patikrai ir prašyti bent jau pačių elementariausių tyrimų, kadangi jie gali padėti laiku pastebėti įvairias ligas arba užkirsti joms kelią. Pavyzdžiui, vien akispūdžio matavimas gali padėti pastebėti glaukomos pradžią, nes apie ją signalizuoja akispūdžio padidėjimas. Laiku pradėjus gydymą ligą įmanoma kontroliuoti, o patys vaistai yra kompensuojami. Tuo tarpu nesigydant, gresia regėjimo netekimas.

Moterims ypač aktuali gimdos kaklelio patikra irgi gali išgelbėti gyvybes ar laiku užkirsti kelią didelėms problemoms. A. Rudinskienė sako:

„Tarkime, gimdos kaklelio patikra leidžia išvengti net 85 proc. mirčių nuo gimdos kaklelio vėžinių susirgimų ir išsaugo moters galimybes pastoti.“

Svarbiausia ne tik rūpintis savimi maitinantis sveikai ar sportuojant, bet ir nebijoti reikalauti priklausančių tyrimų, pranešti savo šeimos gydytojui apie įvairius sveikatos pokyčius ir baimes. Jei vien šeimos gydytojo atliekamų tyrimų ir kompetencijų nepakanka, pacientai yra siunčiami pas konkrečių sričių specialistus ir tiriami dar nuodugniau.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e