Lektinai: išgalvotas pavojus

Firmus Medicus -

Lektinai – augalų baltymai, melagingai apkaltinti nutukimo, smegenų rūko ir autoimuninių ligų sukėlimu


Tariamai neigiamas lektinų poveikis žmonių sveikatai nepagrįstai skatina atsisakyti sveikiausių produktų

Lektinai yra tam tikros rūšies augalų baltymai. Egzistuoja tūkstančiai lektinų rūšių, kurie buvo apkaltinti blogo virškinimo, nutukimo, smegenų rūko ir kai kurių autoimuninių ligų sukėlimu. Tačiau didžioji dalis augalų, kuriuose yra lektinų, gali būti vieni iš sveikiausių maisto produktų šiuolaikinėje mityboje. Taigi, kaip yra iš tiesų? Ar turėtume juos valgyti, ar ne?

Jeigu galvojote perskaityti knygos „Biochemija, 5-asis leidimas“[1] vienuoliktą skyrių, šis straipsnis sutaupys jums laiko. Lektinai apibūdinami[2] kaip baltymai, kurie jungiasi prie angliavandenių. Jie randami visoje gamtoje – augaluose, gyvūnuose ir įvairių rūšių mikroorganizmuose. Egzistuoja tūkstančiai lektinų rūšių ir, nors jie patys neturi jokios maistinės vertės, jie randami maisto produktuose, turinčiuose kitokios maistinės naudos.  

Pagal vieną knygos skyrių, žodis lektinas kilęs[3] iš lotynų kalbos „legere“, reiškiančio „pasirinkti“. Lektinai pasirenka angliavandenius, prie kurių prisijungia. Norint supaprastinti metaforą, lektinai šiek tiek primena „Lego“ blokelių iškilimus ir skylutes, kurie greičiausiai visiškai nesusiję su lotynišku žodžiu „legere“, nors būtų puiku, jeigu taip būtų.

Apie lektinus plačiau papasakojo Ocean Robbins[4] – „Food Revolution Network“ vadovas ir įkūrėjas, knygos „31 diena maisto revoliucijos: Išgydyk savo kūną, jauskis gerai ir pakeisk pasaulį“ autorius. Jis buvo Chapman universiteto profesorius, gavęs daugybę apdovanojimų, įskaitant nacionalinį Jeffersono apdovanojimą už puikią visuomeninę veiklą ir „Laisvės liepsnos“ apdovanojimą.

Medžiagos randamos sveikiausiuose maisto produktuose

Lektinai randami daugelyje tiek gyvūlinės, tiek ir augalinės kilmės maisto produktuose. Apie 30% mūsų kasdienio suvalgomo maisto turi lektinų.[5] 

Maisto produktai, kuriuose randami dideli kiekiai lektinų:

  • Pupelės
  • Žemės riešutai
  • Lęšiai
  • Pomidorai
  • Bulvės
  • Žirniai
  • Soja
  • Miežiai
  • Baklažanai
  • Vaisiai
  • Kviečiai
  • Ryžiai 

Maisto produktai, turintys didžiausius lektinų kiekius, gali būti skirstomi į tokias kategorijas: ankštiniai, riešutai, grūdai, vaisiai ir bulvinės daržovės. 

Apsauginis veiksnys, sukėlęs ginčus dėl lektinų

Kai kurie mokslininkai mano, kad lektinai turėjo evoliucinę paskirtį,[6] kad augalai galėtų apsiginti nuo kenkėjų ir patogenų. Šis apsauginis veiksnys panašus į kitų fitochemikalų, kaip flavonoidai, kurie suteikia natūralią apsaugą augalams ir yra ypatingai naudingi mūsų racione. 

Pagrindinė priežastis, dėl kurios šiandien nesutariama dėl lektinų valdymo yra perkamiausia knyga „Augalų paradoksas“, kurią parašė dr. Steven Gundry. Ši knyga buvo išleista 2017 m. ir skatina mitybą be lektinų.

Autorius teigia,[7] kad lektinai neigiamai veikia žarnyno florą – bakterijas, kurios gyvena virškinimo sistemoje – o tai gali sukelti daugybę nepageidaujamų padarinių. Autorius teigia, kad daugybė žmonių kenčia nuo jautrumo arba netolerancijos lektinams, o simptomai, kuriuos jis išskiria – besikaupiančios dujos, pilvo pūtimas, pykinimas, viduriavimas, nuovargis, sąnarių skausmas ir netgi po valgio pasireiškiančios alergines reakcijas.

Knygoje „Augalų paradoksas“,  nueinama taip toli, jog netgi teigiama, kad lektinai yra didžiausias mitybos pavojus mūsų sveikatai ir netgi gali mus pražudyti. Dr. Steven Gundry perspėja apie pupelių, riešutų, daugelio vaisių ir daržovių valgymą, jis ragina pašalinti lektinus iš mitybos.

Kokia tariama nauda laikantis dietos be lektinų? Pagrindiniai argumentai yra pagerėjęs virškinimas, daugiau energijos, mažiau dujų kaupimosi, mažesnis pilvo pūtimas, geresnė nuotaika ir protinė veikla bei lengvesnis svorio reguliavimas. Tai – drąsūs autoriaus teiginiai, tačiau kame reikalas? Ar šie teiginiai  paremti moksliniais tyrimais? Ar yra tyrimų, kurie iš tikrųjų apibendrintų dietos be lektinų naudą? Atsakant vienu žodžiu – ne.

Lektinų priešvėžinį poveikį bandoma pritaikyti kaip galimą vėžio gydymo būdą

Nors visi turime teisę į savo nuomonę, nereiškia, kad turime teisę kurti savo faktus. „Maisto paradoksas“ knygos teiginiai apie lektinus nėra pagrįsti mokslu.[8] Maistas, kurio Dr. Gundry ragina vengti, iš tiesų didžiąja dalimi yra naudingas. 

Tiesa, kad lektinai jungiasi su angliavandeniais, o tai lėtina jų virškinimą.[2] Bet daugeliu atveju tai yra naudingas dalykas. Vienas iš pavyzdžių ką daro pupelės bei daugelis kitų augalinės kilmės maisto produktų, tai mažina angliavandenių glikeminį indeksą, prisideda prie svorio mažinimo ir antidiabetinio poveikio.

Dr. Gundy žmonėms teigia, jog reikia bijoti tokio maisto kaip pupelės, daugelis vaisių bei daržovių. Tačiau būtent augalinis maistas ir yra vienas iš sveikiausių, kurį galime valgyti. Kuo daugiau tokio maisto suvalgome, tuo mažesnė rizika susirgti širdies lligomis, vėžiu, 2 tipo diabetu ir alzheimeriu.

Pavyzdžiui, pupelės pasižymi dideliu kiekiu priešvėžinių fitochemikalų, todėl nuolat kalbama apie jų ryšį su mažesne rizika susirgti krūties vėžiu. Taip pat tam tikri lektinai randami grybuose,[9] kurie, buvo nustatyta, jog  slopina vėžinių ląstelių augimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl grybai yra dar vieni maisto produktai, suteikiantys stiprią apsaugą nuo vėžio. Pomidorai taip pat turi didelius kiekius lektinų, tačiau taip pat ir likopeno, kuris parodė nepaprastą priešvėžinį poveikį.

Lektinai randami sojos pupelėse, bananuose, grikiuose, grybuose ir kituose augalinės kilmės produktuose, turi tokį stiprų priešvėžinį poveikį, kad kai kurie lektinai yra tiriami,[10] kaip galimi vėžio gydymo būdai. 

Reti toksiškumo atvejai stebimi tik vartojant termiškai neapdorotus produktus

Atsižvelgiant į visą šią neįtikėtiną lektinų turinčių maisto produktų naudą, kokius įrodymus Dr. Gundry pateikia, siekiant patvirtinti savo teiginius, kad lektinai yra kenksmingi baltymai? Iš esmės tai yra Dr. Gundry ir jo nerimtos asociacijos kaltė. Dr. Gundry ir jo bendraminčiai „lektofobai“ mėgsta pabrėžti, kad viena iš lektinų medžiagų, pavadinimu ricinas (randama ricinos pupelėse), yra vienas iš didžiausių kada nors atrastų nuodų. Rusų smogikai mėgdavo suleisti ricinos injekciją į savo aukų kraują (kartais su specialiais spyruokliniais skėtiniais ginklais). Žudikas pabėgdavo, o auka, kuri gaudavo injekciją, mirdavo per 48 valandas.

Tam tikri lektinai gali sukelti daugiau nepageidaujamų reiškinių nei kiti. Pavyzdžiui, termiškai neapdorotose raudonosiose pupelėse yra lektino, vadinimo fitohemagliutininu, kuris valgant sukelia nemalonius simptomus. Kad pajusti simptomus užtenka suvalgyti keturias ar penkias pupeles. O didelėmis dozėmis fitohemagliutininas iš tiesų gali būti toksiškas.[11]

Mokslininkai: vartojant nedideliais kiekiais, lektinai yra naudingi 

Greičiausiai pirma kylantis mintis – „Ne, daugiau tikrai nesinori to dėti į savo kūną! Nuo šiol vengsiu lektinų!“ Iš tiesų, jeigu lektinų evoliucijos paskirtis buvo apsaugoti augalą nuo grobuonių, sukuriant „augalo nuodus“, kodėl reikėtų save nuodyti?

Atsakymas tampa aiškus, kai žiūrima į kitus fitonutrientus: augaluose esantys junginiai, kurie yra labai naudingi (ir dažnai nepakeičiami mūsų sveikatai). Tai iš tikrųjų tik nedidelio kiekio „nuodų“ švelnus stresas, sukeliantis gydomąsias reakcijas kūne. Panašiai kaip stresas, kuris sukeliamas kilnojant didelius svorius ir kuris priverčia suplyšusias raumenų skaidulas prisitaikyti ir tapti stipresnėmis.

„Gerasis“ stresas, kuris priverčia organizmą tapti stipresniu, turi įmantrų pavadinimą „hormesis“.[12] Reguliariomis dozėmis nepatiriant šio proceso „hormesis“ (nedideli, įveikiami iššūkiai), tampama silpnu, negalinčiu klestėti savo aplinkoje. Raktiniai žodžiai yra nedideli ir lengvai įveikiami. Ieškant „hormesis“ mokslinėje literatūroje, pamatysite krūvą diagramų, kurių formos panašios į U arba J, iliustruojančias šio fenomeno dozės ir atsako pobūdį. T. y., nedidelis kiekis toksinų yra naudingas, o didelis – kenksmingas. Ir pakankamai didelė dozė (tokia, kokia būdavo KGB žudiko skėčiuose) nužudo.

Taigi, tai yra paprastas dr. Gundry vadinamojo „Augalų paradokso“ sprendimas. Skirtumas tarp masažo ir muštynių, stiklinės vėsaus vandens ir skendimo. Lektinai, kaip ir kiti fitonutrientai, yra pavojingi tik didelėmis dozėmis, tačiau valgant juos mažais kiekiais, saikingai – naudingi.

Lektinų mažinimas maiste

Dabar nerimą gali kelti klausimas apie lektinų kiekio dozę per dieną. Kaip žinoti, kad negauname jų per daug ir nelendame į KGB teritorijas, per neatsakingai entuziastišką lęšių, baklažanų, miežių vartojimą?

Visa laimė paaiškėjo, kad dauguma lektinų yra visiškai neutralizuojami virimo metu. Taip, suvalgius krūvą termiškai neapdorotų raudonųjų pupelių, sukeliamas apgailėtinas viduriavimas ir vėmimas. Tačiau kam reikia valgyti žalias arba stipriai neapdorotas pupeles? Termiškai neapdorotų pupelių argumentas, kuris yra į naudą lektofobams, tėra neformalus klaidinimas; išvirus pupeles didžiąjai daliai žmonių lektinai tampa visiškai nekenksmingi. Netgi pats didžiausias lektofobas dr. Stephen Gundry sutinka, kad išvirtos pupelės (kaip ir visos pupelės konservuose) yra pakankamai saugios.[13]

Problema yra tame, kad tai vistiek gali suklaidinti žmones ir privesti prie minties, kad ankštiniai produktai yra pavojingi ir todėl turi būti ruošiami atsargiai, lyg tai būtų pusė kilogramo plutonio. Tiesa yra ta, kad pupelės yra kai kurių ilgiausiai gyvenusių žmonių žemėje mitybos pagrindas.[14] Pakankamai užtikrintai galima pasakyti, kad Sardinijos valstiečiai ir Okinavos ūkininkai tikrai neturėjo greitpuodžių tam, kad neutralizuotų lektinus.

Iškreiptas suvokimas gali sukelti reikšmingą medžiagų trūkumą

Atsižvelgiant į tai, kad Dr. Gundry argumentams trūksta mokslinio pagrindo, pati knyga „Augalų paradoksas“ papildomai pila žibalo į degančią ugnį dėl nutukimo, diabeto, širdies ligų, skatinant žmones atsisakyti vienų iš pačių sveikiausių produktų žemėje.

Taip, yra tam tikra dalis žmonių, kurie turėtų apriboti lektinų vartojimą. Tačiau didžioji dauguma turėtų atmesti dr. Gundry teoriją, kaip grožinę fantastikos literatūrą. Tiesa, kad atsisakant maisto produktų, kuriuose yra lektinų, gali atsirasti reikšmingas medžiagų trūkumas.

Dr. Gundry puikiai žino, jog produktai, kuriuos jis šmeižia, aprūpina kritiškai reikalingomis medžiagomis. Tačiau jo sprendimas – brangios sintetinių papildų piliulės ir milteliai. Pavyzdžiui, jis siūlo savo sukurtus papildus, kuriuos vadina „lektinu skydu“, teigdamas, kad jie nukenksmina katastrofišką lektinų poveikį, kurio neįmanoma išvengti. Papildų kaina vienam žmogui mėnesiui kainuoja 79.99 USD, arba apie tūkstantį per metus. Taip pat papildomai yra dar 10 kitų papildų, kuriuos, jo teigimu, „privaloma turėti“. Narystė su jo VIP nuolaidų kortele reklamuojama už 10,000 USD per metus. Skamba kaip pinigų švaistymas neegzistuojančiai problemai išspręsti.

Tyrimai, rodantys teigiamą lektinų poveikį žmogaus organizmui

Nors yra daugybė tyrimų įrodančių, kad maisto produktai turintys lektinų, pvz., grūdai, pupelės, bulvinės daržovės, yra ypatingai naudingos žmogaus sveikatai, tačiau ar yra tyrimų konkrečiai apie lektinus?

Virškinamojo trakto vėžio gydymas

2017 m. „International Journal of Molecular Science“ publikuotoje ataskaitoje[15] buvo ištirta, kaip augalų lektinai naudojami esant stemplės, skrandžio, plonosios ir storosios žarnos, kepenų ir kasos vėžiui. Įdomu tai, kad kai kurie lektinai yra naudojami norint surasti ir diagnozuoti vėžines ląsteles. Kiti lektinai naudojami terapiniams tikslams dėl priešnavikinių savybių ir gebėjimo sukelti vėžinių ląstelių žūtį.

Taip pat lektinai yra naudojami vėžio gydyme, vaistų transportavimui. Kai kurie tradicinės medicinos vaistų transportavimo metodai sudėtingai praeina pro tokius fiziologinius barjerus kaip karštis, fermentai ir organizmo pH, o lektinams tai yra tinkama terpė. Tyrimai apie geriausius lektinų panaudojimo būdus tęsiasi ir iki šiol.

Sveikatos būklės gerinimas ir ligų prevencija

Lektinų turintis maistas, pvz., ankštiniai, riešutai, vaisiai, daržovės ar grūdai (pilno grūdo) yra praturtinti B grupės vitaminais, sveikais riebalais, baltymais, skaidulomis ir mineralais. Įtraukus šiuos maisto produktus į kasdieninę mityba sukuriama geresnė sveikatos būklė, organizmas aprūpinamas svarbiomis maistinėmis medžiagomis, o jos mažina pagrindinių žudikų – širdies ligų, vėžio, II tipo diabeto ir alzheimerio – riziką.

Pagalba žmonėms, negalintiems valgyti ilgą laiko tarpą

Nors tyrimų yra nedaug ir jie pradinėse stadijose, lektinai gali būti naudojami skatinti[2] virškinimo sistemos ląstelių augimą ir vientisumą.[16] Tai gali būti itin naudinga žmonėms, esantiems rizikos grupėse dėl nepilnavertės mitybos, dėl per mažo kiekio maisto, ar ilgo nevalgymo laiko tarpo. Irodyta, kad fitohemagliutininas[17] stimuliuoja virškinimo sistemos ląstelių augimą, užkertant kelią žarnyno suslipnėjimui.

Yra dar keletas atliktų tyrimų su gyvūnais arba in vivo (tyrimas,atliktas gyvame organizme), kurie parodo galimas uždegimo problemas. Pavyzdžiui, 2017 m. „Journal of Immunology“ publikuotas in vivo tyrimas[18] tyrė, kaip lektinai stimuliuoja uždegiminį procesą. Tyrėjai atrado kaip augalų lektinai aktyvuoja NLRP3, uždegimą sukeliantį procesą, kuris gali sąlygoti įvairias kitas ligas. Lektinai ilgą laiką lieka prisijungę prie ląstelių, o tai gali sukelti autoimuninį uždegiminį atsaką[19], pavyzdžiui, reumatoidinį artritą ar I tipo diabetą. Tačiau nors ir tyrimas intriguojantis, jis toli gražu nėra įtikinamas.

Atvejai, kai reikėtų vengti lektinų

Nepaisant potencialios naudos, kai kurie žmonės turėtų vengti lektinų:

  • Žmonės, alergiški lektinų turinčiam maistui
  • Žmonės, kuriu jautri virškinimo sistema, pavyzdžiui turintys dirgliosios žarnos sindromą arba Krono ligą;
  • Galimai žmonės su autoimuniniais sutrikimais.

Kaip ir visur, reikia klausyti savo kūno. Jūs esate vienintelis, unikalus jūs šioje planetoje. Vien tik dėl to, kad dauguma maisto produktų, turinčių lektinų, tyrimuose rodo naudą žmonių sveikatai, tai nebūtinai reiškia, kad jie jums yra tinkami. 

Nedidelis procentas žmonių jautriai reaguoja į lektinus, kaip ir tam tikra dalis žmonių turi vengti kviečių, kukurūzų, vaisių ar riešutų. Tačiau vieno žmogaus riešutų alergija nereiškia, kad kitas žmogus irgi turi susilaikyti nuo jų valgymo.

Jeigu suvalgius maisto produktų, turinčių daug lektinų, pastebimas tam tikras pašalinis poveikis, galimai yra padidėjęs jautrumas tam tikriems lektinams (arba kitiems komponentams tame maiste), todėl vertėtų pasitikrinti ar jie tinkamai paruošti ir jeigu taip – greičiausiai verta nuspręsti sumažinti arba atsisakyti šių produktų. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie nelabai kaip jaučiasi valgydami termiškai neapdorotus pomidorus. Bet dažniausiai jie be problemų gali valgyti apdorotą pomidorų padažą ir įvairiais kitais būdais paruoštus pomidorus.

Nors suvalgius tam tikrus lektinus, tam tikrose situacijose gali pasireikšti nemalonūs pojūčiai, vargu ar daugumos mityba susideda iš blogai paruoštų ar nedavirtų maisto produktų. Taip pat vargu ar pažįstate daug žmonių, kurie raižant pilvą griebia saują termiškai neapdorotų pupelių.

Apibendrinimas

Kaip jau minėjome, tam tikri žmonės turi vengti maisto produktų, kurie turi daug lektinų, tačiau didžioji dalis besimaitindami vaisiais, daržovėmis ir ankštiniais produktais iš to gaus tik naudos. Šie produktai atneša žmonėms didžiulę naudą dėl vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų. Kalbant apie nepageidaujamas reakcijas valgant lektinus, jeigu maistas paruoštas tinkamai, dauguma žmonių nepajaus jokių nemalonumų.

Matant daugybę beprasmybių šių dienų mityboje, papildomai skatinti žmones atsisakyti augalinės kilmės produktų, kaip pupelės, uogos, pomidorai, vien dėl to, kad jie turi lektinų, iš tiesų tėra tik tragiškas patarimas. Esant tokioje situacijoje, kai sparčiai didėjantis lėtinių ligų skaičius susijęs su nepilnaverte mityba, su stipriai perdirbtu maistu, su mažu skaidulų kiekiu, cukrumi, tačiau štai čia papildomai raginama atsisakyti vienų iš sveikiausių maisto produktų žemėje.

Patarimas? Neįkliūti. Nėra jokio tikro „Augalų paradokso“. Daugeliui žmonių mityba, kuri pagrįsta sveiku augaliniu maistu, įskaitant ir tuo, kuris turi daug lektinų, yra puikus būdas kovoti su ligomis ir gerinti sveikatą.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai