Lietuvos institucijos pripažįsta, jog elektromagnetinė spinduliuotė gali turėti poveikį sveikatai

Firmus Medicus -

Keliama vis daugiau klausimų dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio

Didžioji Lietuvos žiniasklaida vis dažniau rašo straipsnius, kuriuose dominuoja teiginiai, kad elektromagnetinė spinduliuotė visiškai nekenkia žmonių sveikatai ir neverta nerimauti dėl 5G judriojo ryšio įdiegimo. Tuo pačiu sėkmingai kuriama ir įstatyminė dirva didesnei spinduliuotei ir 5G ryšio funkcionavimui, nes kovo mėnesį elektromagnetinės spinduliuotės ribos buvo padidintos net 10 kartų.

Apie galimą elektromagnetinės spinduliuotės žalą kalbantys asmenys ar apie tai straipsnius rašantys leidiniai dažnai apšaukiami melagiais. Net ir Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020-2025 m. gairėse[1] bandoma tokį visuomenės susirūpinimą paversti tik per menku kritikuotojų išmanymu ar jų dirbimu nedraugiškoms šalims, siekiant sukelti konfliktą:

Lietuvos žiniasklaidoje ir užsienio šalių informacijos šaltiniuose skelbiamoje informacijoje apie 5G ryšio plėtrą pastebimas neigiamas požiūris į 5G ryšio plėtrą, kurį, tikėtina, lemia objektyvios ir kompetentingų institucijų ar organizacijų parengtos informacijos trūkumas. Taip pat pastebėtina, kad yra iniciatyvų, taip pat ir Lietuvai nedraugiškų valstybių valdomuose informacijos šaltiniuose, kuriomis siekiama įaudrinti visuomenę.

Tuo tarpu įvairiose šalyse atliekami moksliniai tyrimai, kurių metu pastebimas galimas žalingas spinduliuotės poveikis, o mokslininkai ragina pirmiausia atlikti kuo daugiau ilgalaikių studijų ir tik tada griebtis 5G. Negana to, net ir Lietuvos institucijos, tokios kaip Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pateikia informaciją, jog mikrobangos gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus ir rekomenduoja imtis tam tikrų atsargumo priemonių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras: elektromagnetinė spinduliuotė gali turėti neigiamą įtaką sveikatai

Vis aršėjant diskusijoms dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio, žmonėms darosi sudėtinga nuspręsti kuriais straipsniais ar diskusijų dalyviais verta tikėti. Tačiau iš tiesų žalingo poveikio egzistavimą pripažįsta net ir oficialios institucijos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašo:[2]

Priklausomai nuo spinduliavimo intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ar lėtiniai organizmo pakenkimai. Žmonėms, kurie yra nuolat veikiami elektromagnetinės spinduliuotės, gali išsivystyti širdies kraujagyslių, imuninės bei kvėpavimo sistemų funkciniai pakitimai.

Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja atsargiai elgtis su buityje naudojamais elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiančiais prietaisais – ypač tiems, kurie turi įstatytus elektrostimuliatorius. Visiems žmonėms ne tik rekomenduojama sėdėti mažiausiai 50-60 cm atstumu nuo televizorių, bet ir šalia veikiančių buitinių prietaisų be priežiūros nepalikti vaikų, miegamajame turėti tik būtiniausius prietaisus ir nepamiršti visada juos išjungus ištraukti iš elektros lizdų. Tai būtina, nes, kaip teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos,[2] „dauguma  buitinių elektros įrengimų generuoja elektromagnetinius laukus net ir tada, kada jie išjungti, nes elektronai juose pastoviai juda“. 

Akivaizdu, jog nebūtų pateikiamos tokios rekomendacijos ir neegzistuotų jokių galimą žalą patvirtinančių mokslinių tyrimų, jei elektromagnetinė spinduliuotė iš tiesų būtų visiškai nekenksminga.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras: į elektromagnetinę spinduliuotę gali ypač jautriai sureaguoti vaikai ir paaugliai

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pripažįsta, jog „Mobilusis ryšys laikomas įvairių sveikatos sutrikimų priežastimi – nuo nemigos iki vėžinių susirgimų“. Be to, centras atkreipia dėmesį, jog mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė labiausiai gali paveikti vaikus ir paauglius. Šio centro mobiliųjų telefonų saugaus naudojimo tarp vaikų rekomendacijose rašoma:[3]

Mokslininkai sutaria, kad vaikai ir paaugliai, kurių organizmas nesusiformavęs ir dar vystosi, gali ypač jautriai reaguoti į elektromagnetinių laukų poveikį.

Tačiau vietoj to, kad vaikai liktų kuo smarkiau apsaugoti nuo elektromagnetinės spinduliuotės, jos vis daugėja ir dažnai tėvai neturi galimybės tam paprieštarauti. Belaides technologijas, ypač po 5G įvedimo, sutiksime visur: darželiuose, mokyklose, gatvėje, netoli savo namų, ant valstybinių pastatų stogų ir t. t. Net jei galime nakčiai išjungti savo telefonus ar riboti vaikų praleidžiamą laiką prie WiFi prijungtų kompiuterių, vis tiek netoliese stovės mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškai, o mokyklose pusę dienos praleidžiantys vaikai bus nuolat veikiami elektromagnetinės spinduliuotės. Kiek ir kaip dar nesusiformavęs vaikų organizmas sureaguos į ilgalaikį dar didesnį radiobangų spinduliavimą taip ir lieka neaišku.

Negana to, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atkreipia dėmesį ir į kitą svarbų faktą – mobiliųjų telefonų naudojimo trukmę. Tam, kad būtų suvoktas tikrasis elektromagnetinės spinduliuotės poveikis, būtina tirti mikrobangas ne metus ar penkis, o keliasdešimt metų. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos skyrius rašo:[3]

niekas negali įrodyti ir to, kad mobilusis telefonas yra visiškai nekenksmingas. Mobiliaisiais telefonais naudojamasi vos daugiau nei 20 metų, todėl ilgalaikio naudojimosi pasekmės gali išryškėti daug vėliau. Dabar yra žinoma, kad kalbant telefonu yra veikiamos mūsų galvos smegenys, tačiau kol kas negalime tiksliai pasakyti, ar tai gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą. Tikėtina, kad ilgainiui tokių įrodymų atsiras.

Taigi, kol kas visi tarytum dalyvaujame didžiuliame eksperimente, kuris dar labiau suintensyvės, kai prie esamų radijo bangų bus prijungti ir 5G ryšio dažniai. Ar technologinė sparta iš tiesų verta tokio pasiaukojimo?

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija: reikia didinti normas, nes Lietuvos normos – mažiausios Europoje

  Marius Urbonas teigė, jog elektromagnetinės spinduliuotės ribas reikia padidinti, nes jos smarkiai skiriasi nuo likusios Europos. (LRT laidos „Laba diena, Lietuva“ kadras)

Marius Urbonas, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovas, buvo dar spalį kalbinamas LRT „Laba diena, Lietuva“ laidoje elektromagnetinės spinduliuotės klausimais.[4] Pašnekovas kaip pagrindinę spinduliuotės normų švelninimo priežastį įvardijo dabartinių normų griežtumą. Pasak jo, Lietuva turi suvienodinti elektromagnetinės spinduliuotės normas, nes jos smarkiai skiriasi nuo likusios Europos ir tokius griežtus apribojimus išlaikė tik Slovėnija. Visgi, tai nėra visiškai teisinga, nes už Europos institucijų siūlomas normas griežtesnes vis dar turi ne tik Slovėnija, bet ir Bulgarija, Kroatija, Graikija, Italija, Lenkija. Į šį sąrašą galima įtraukti ir ne Europos valstybes, t. y. Rusiją, Kiniją, Indiją.

Laidos vedėjui paklausus, ar tikrai nėra jokio pavojaus sveikatai dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio, Marius Urbonas, po trumpos tylos, patikino:[4]

Mes peržiūrėjome visus tyrimus. Ir ankstesnius, ir pačius naujausius. 2018 metų projektą, kaip atrodytų ribinės vertės. Šių metų Europos Komisijos ataskaitą, kur matosi tos pačios ribinės vertės, bus paliktos tame diapazone, kuris gyventojus neramina. Kur ateityje atsiras 5G technologijos ir bus tas signalas mobilaus ryšio, bus perduodamas atitinkamu didesniu dažniu negu dabar. <…> Lietuvai nėra argumentų, nes mes vadovaujamės tais pačiais moksliniais tyrimais. Ir Europos Komisijai pranešti, kad ką mes tokio esame atlikę moksliškai, kokius tyrimus, kad siūlytume palikti griežtesnius reglamentavimus. Tai kol kas pagrindo nėra.

Kitaip tariant, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovas nuleido negirdomis klausimą, ar elektromagnetinė spinduliuotė tikrai visiškai nekenkia sveikatai. Vietoj to, Marius Urbonas tiesiog pripažino, jog Lietuvoje normos didinamos tam, jog klusniai įvykdytų Europos Komisijos ir kitų europinių institucijų nurodymus. Remiamasi tik tuo, jog keli Europos Komisijos pasiūlyti tyrimai nedavė pagrindo nesutikti su ribų išplėtimu. Bet ar nereikėtų vietoj skuboto pavestų nurodymų vykdymo, pirmiausia reikalauti atlikti papildomus ilgalaikius tyrimus? Ar naujų technologijų instaliavimas į rinką, prieš tai dorai neįsitikinus jų kenksmingumo mastais, nėra pernelyg neapdairus ir pastatantis į pavojų kiekvieno iš mūsų sveikatą?

Negana to, Marius Urbonas pripažino, jog nors ir švelnina ribojimus, nors ir siūlo nustoti nerimauti dėl didesnės spinduliuotės bei 5G technologijos, tačiau patys Lietuvos specialistai yra visiškoje nežinioje, kai kalba pasisuka link naujojo penktosios kartos ryšio. Jie nežino nei kaip veiks 5G ryšys, nei kiek naujų bokštų bei antenų bus įrengta Lietuvoje, kad 5G technologija sėkmingai veiktų. Marius Urbonas laidoje sakė:[4]

Svarstyti tai galėčiau teoriškai <…>. Tai pasakyti kiek, ar tikrai reikia ir kiek naujų, kokių bokštų reikia dar derinama su kitom valstybėm (Rusija, Baltarusija, Latvija, Lenkija). Tas praeis tam tikras periodas.

O Mariaus Urbono atstovaujama Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija viešai rašo:[5]

Lietuvoje tyrimų dėl 5G technologijų poveikio sveikatai nebuvo atlikti, šios technlogijos čia bus įdiegtos artimiausioje ateityje.

Paradoksaklu, kad net ir pripažįstant, jog 5G ryšio poveikio sveikatai Lietuvoje niekas neištyrė, pranešama ne apie tai, jog artimiausiu metu bus pradėti moksliniai tyrimai Lietuvoje, o tiesiog konstatuojamas faktas, jog technologijos bus įdiegtos. Ar taip turėtų elgtis atsakingos, apie gyventojų sveikatą mąstančios institucijos?

Tiesa, laidoje[4] Marius Urbonas taip pat bandė tvirtinti: „Tai iš tiesų sakyčiau, kad normatyvų peržiūra nėra tiesiogiai susijusi su naujų technologijų atėjimu.“ Tačiau atidžiau panagrinėjus Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020-2025 m. gaires,[1] galima rasti aiškias sąsajas tarp normų švelninimo ir 5G technologijos, kadangi vienas iš 5G plėtros punktų, skirtų 5G ryšio tinklų diegimo techninių sąlygų sudarymui, skamba taip:

Pakeisti Lietuvos higienos normą HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro, kuriame nustatytos leistinos elektromagnetinės spinduliuotės ribinės vertės būtų suvienodintos su rekomenduojamomis Europos Sąjungos.

Taigi, galima teigti, jog įstatymai keičiami būtent tam, kad palengvintų ir pagreitintų 5G ryšio atėjimą į Lietuvos rinką.

Nors pripažįstama, jog egzistuoja reali žalos galimybė, tačiau spinduliuotės normos vis tiek buvo padidintos

Kai kurie moksliniai tyrimai patvirtino, jog mobilieji telefonai gali padidinti smegenų vėžio riziką – ypač vaikams ir paaugliams, kurių kaulai plonesni, todėl ir elektromagnetinės bangos lengviau įsiskverbia į smegenis.

Deja, nepaisant galimo neigiamo elektromagnetinės spinduliuotės poveikio sveikatai, kovo mėnesį spinduliuotės normos Lietuvoje buvo padidintos. Prieš tai Lietuva galėjo pasigirti vienomis griežčiausių normų Europoje, o dabar jos buvo pritaikytos prie kitų valstybių, atsižvelgiant į Europos institucijų rekomendacijas. Dėl šių pakeitimų elektromagnetinės spinduliuotės ribinės vertės gyvenamojoje aplinkoje padidėjo iki 10 kartų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija normų sušvelninimą grindžia neva mokslinių įrodymų neegzistavimu:[6]

Pakeitimus, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, jog leistino lygio rekomendacijų neviršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių, judriojo (mobiliojo) ryšio bazinių stočių ir kitų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai, parengė tarpinstitucinė darbo grupė.

Tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos visgi pripažįsta elektromagnetinės spinduliuotės galimą žalą, todėl institucijų teiginiai tarytum prieštarauja vieni kitiems. NVSC rašo:[7]

Tuo tarpu kai kurie moksliniai tyrimai pripažino, kad mobiliojo telefono naudojimas gali padidinti riziką susirgti smegenų vėžiu, kadangi telefonas įprastai laikomas prie ausies. Tai ypač aktualu jaunimui, kadangi vaikų ir paauglių kaulai yra plonesni, todėl mobiliųjų telefonų ir kitos įrangos skleidžiamos elektromagnetinės bangos lengviau ir giliau įsiskverbia į jų smegenis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vardija ir daugiau įvairių galimų sveikatos sutrikimų, dėl kurių gali būti kalta radijo dažnio spinduliuotė. Tarp negalavimų gali pasitaikyti miego kokybės pablogėjimas, galvos skausmai, susikaupimo trūkumas.

Planuose – mažos aprėpties prisijungimo taškų įrengimas visoje Lietuvoje, pradedant gatvių stulpais ir baigiant pastatų stogais

Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020-2025 m. gairėse nurodoma, jog tikslas – sėkmingai užtikrinti 5G technologijos plėtrą Lietuvoje iki 2025 metų. Pirmieji žingsniai link tokio plano įgyvendinimo vykdomi jau dabar. Pagal šias gaires, iki 2021 m. VI ketvirčio Lietuvos teritorijoje bus pastatyta apie 140 bendro naudojimo ryšio bokštų, skirtų sėkmingam 5G įdiegimui. Negana to, tam, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas 5G ryšio veikimas visoje Lietuvoje, planuojama, jog judriojo ryšio infrastruktūra bus įdiegiama visur, kur tik įmanoma. Pavyzdžiui, gairėse minima:[1]

Numatoma, kad 5G ryšio plėtra bus vykdoma įrengiant ant įvairių visuomeninės paskirties objektų, valstybės institucijų ir įstaigų, taip pat savivaldybių kontroliuojamos fizinės infrastruktūros, įskaitant gatvių apšvietimo stulpus, kelio ženklus, šviesoforus, informacinius stendus, autobusų stoteles ir kitą tinkamą fizinę infrastruktūrą, mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus (angl. small cell‘s), kuriais numatoma tankinti ryšių tinklus.

Bus neapsieita ir be 5G ryšio taškų įvedimo viadukuose, tuneliuose, tiltuose, aikštėse, keliuose, geležinkelio linijose. Taigi, mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų nepavyks išvengti niekur – nei vaikštant gatvėje, nei vaikams besimokant mokykloje, nei būnant savo kiemuose. Technologija, kurios tinkamai dar niekas neištyrė, nuolat veiks visus gyventojus, lyg būtume tik bandomieji pasaulinio eksperimento triušiai, pirma įdiegiant naują technologiją ir tik paskui galvojant apie ilgalaikio jos naudojimo pasekmes.

O kad ilgalaikio naudojimo žala yra visiškai reali, tik dar neaiškus jos tikrasis mastas, galima spręsti iš jau atliktų mokslinių tyrimų. Pavyzdžiui, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija rašo:[5]

Neseniai publikuoto mokslinio tyrimo duomenimis, žmonės, kurie mobiliuoju telefonu kalba ilgiau nei 15 valandų per mėnesį, ir tai tęsiasi ilgiau nei penkerius metus, 2–3 kartus labiau rizikuoja, kad jiems susiformuos smegenų auglys.[8]

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai