Melas: „Mokslininkai sako, kad homeopatija neveikia“
Tiesa: „Daug mokslininkų ir gydytojų pasisako už teigiamą homeopatijos poveikį organizmui“
Žiniasklaidoje nuolat skleidžiamas populiarus mitas apie homeopatiją – ji neveikia. Tokio melo patvirtinimui, dažnai yra pasirenkami įspūdį sudarantys žodžių junginiai, tokie kaip „Mokslininkai sako“, „Ekspertai teigia“ ir pan. Šiame straipsnyje mes paneigsime šį mitą.
Ne visi mokslininkai mano, kad homeopatija neveiksni
Nors daugelyje homeopatiją paneigiančių straipsnių yra teigiama, jog taip mano visi mokslininkai, tai toli gražu nėra tiesa. Pavyzdžiui, profesorius Luc Montagnier, kuris 2008 metais laimėjo Nobelio premiją už savo vaidmenį atrandant ŽIV, teigia, kad homeopatai yra teisūs naudodami didelius skiedimus.
Interviu mokslo žurnalui metu jis buvo paklaustas:
Ar manote, kad yra už ko užsikabinti homeopatijoje?
Jo atsakymas nuskambėjo taip:
Ką aš galiu dabar pasakyti, tai kad dideli skiedimai yra teisinga teorija. Dideli tam tikros medžiagos skiedimai nėra niekas. Yra vandens struktūros, kurios atkartoja originalias molekules.[1]
Prof. Luc Montagnier yra prancūzų virologas. Dabartiniai jo tyrimai yra sukoncentruoti į biologinių medžiagų elektromagnetines savybes naudojant tokius pačius homeopatinius gamybos procesus, kaip ir homeopatinėje medicinoje. 2011 metų interviu jis diskutavo apie savo darbus ir motyvus persikelti į Kiniją sulaukus 78 metų, kuriu pagrindinis buvo sklandančios baimės šia tema Europoje.
Mokslas yra nuolat besikeičianti sritis: ką mokslininkai deklaruoja kaip „neįmanoma“ vienoje eroje, kaip faktas pasitvirtina kitoje
Prisiminkime vieną garsų pavyzdį, kuris 1982 metais apvertė medicinos bendruomenę ir paneigė tuo metu plačiai žinomą mitą. Tais metais, Dr. Barry Marshall ir Dr. Robin Warren pirmieji paskleidė teoriją, kad skrandžio opos yra sukeliamos bakterinės infekcijos ir buvo išjuokti.[2] Mokslininkai teigė, kad faktas, jog bakterija išgyvena ir vystosi rūgštinėje terpėje skrandyje, yra nerealus.
Vis dėlto, vėliau Dr. Barry Marshall ir Dr. Robin Warren buvo reabilituoti ir galiausiai pripažinta viešai, kad jie buvo teisūs – Helicobacter pylori infekcija yra viena iš dažniausių skrandžio opų priežasčių. 2005 m. jie buvo apdovanoti Nobelio premija fiziologijos srityje ir aukštinami dėl jų „tvirtumo ir noro mesti iššūkį vyraujančioms dogmoms“.
Homeopatinių vaistų biologinis poveikis vis dar tiriamas, tačiau paneigtas niekada nebuvo
Kol mokslininkai bando išsiaiškinti homeopatinių vaistų biologinį poveikį, galbūt, žvelgiant į bet kurį medicinos aspektą, reikėtų būti atsargesniems prieš teigiant „neįmanoma“:
Pagrindinė homeopatijos idėja ir jos prieštaringiausias teiginys yra susijęs su ultra-molekulinio skiedimo savybėmis.
Avogadro konstantas, dalelių (atomų ar molekulių) kiekis gramo molyje yra maždaug 1023. Homeopatinėje terminologijoje, 1023 atitinka 23X, arba maždaug 12C, skiedimą. Homeopatiniai preparatai, kurių skiedimai mažesni negu nurodytuose kiekiuose, sudėtyje turi esminius pradinės medžiagos pėdsakus.
Labiausiai paplitusi hipotezė, kuri paaiškina homeopatinių skiedimų mechanizmus, remiasi į vandens atminties efektą. Esant tinkamoms aplinkybėms, vanduo išsaugo informaciją apie medžiagas, su kuriomis jis anksčiau buvo susidūręs ir gali perduoti šią informaciją biosistemoms.
- Standartinės fizikinės ir cheminės technikos.[3][4]
- Termoluminescencija.[5][6]
- Raman sklaidos UV – VIS spektroskopija.[7][8]
- Vanduo turi didelių fizikinių ir cheminių savybių pokyčių kurios priklauso nuo vandens sąvybės kaupti informaciją/atmintį.[9]
- In vivo tyrimuose yra įrodyta, kad tokie pokyčiai vyksta ir daro įtaką homeopatiniams vaistams.[10]
Molekuliniai klasteriai ir kitos teorijos
Molekulinės klasterizacijos tyrimai vandens tirpaluose parodė, kad kuo labiau tirpalas yra skiedžiamas, tuo stabilesnė, didesnė medžiagos koncentracija susikuria praskiestuose tirpaluose, lyginant su stipriai koncentruotais tirpalais.[11] Tai reiškia, kad pradinių molekulinių klasterių medžiagos gali likti homeopatinio tirpalo galutiniame gamybos procese.
Medžiagų „suplakimas“ (kaip homeopatijos vaistų ruošimo būdas) sukuria labai mažus burbulus (vadinamus nanoburbulus), kuriuose gali būti deguonies, azoto, anglies dioksido ir homeopatinių medžiagių.[7]
Aukštos potencijos preparatų poveikis biologiniams eksperimentams
Atlikta metaanalizė įvertino 75 mokslines publikacijas su 67 in vitro eksperimentais ir nustatė, kad beveik 75% visų pakartotinių tyrimų pranešė apie aukštos potencijos efektą. Vis dėlto, teigiami rezultatai nebuvo pakankamai tvirti, kad tuos pačius rezultatus galėtų atkurti visi tyrėjai.[12]
Vienas iš homeopatijos in vitro eksperimentų pavyzdys yra alerginio atsako į antikūnus modelis, naudojant žmogaus bazofilo degranuliacijos testą. Tyrimas parodė degranuliacijos slopinimą su anti-IgE ultragarsu.[13] Šių eksperimentų nepavyko atkartoti.[14][15]
Tolimesni tyrimai, naudojant mišrų metodą ultramolekuliniuose histamino skiediniuose, parodė teigiamus rezultatus. Šios išvados buvo atkartotos keliose nepriklausomose laboratorijose[16][17] ir multi-centrų bandymuose.[18]
- ^ Martin Enserink. French Nobelist Escapes "Intellectual Terror" to Pursue Radical Ideas in China. Science Mag.
- ^ Nobel Prize winners Robin Warren and Barry Marshall. The lancet.
- ^ Elia V, Niccoli M.. Thermodynamics of extremely diluted aqueous solutions. . Annals of the New York Academy of Sciences. 1999; 879: 241–248..
- ^ Elia V, Napoli E, Germano R.. The “memory of water”: an almost deciphered enigma. Dissipative structures in extremely dilute aqueous solutions. Homeopathy, 2007; 96: 163–169.
- ^ Rey L. . Thermoluminescence of ultra-high dilutions of lithium chloride and sodium chloride. Physica A, 2003; 323: 67–74..
- ^ Rey L.. Can low temperature thermoluminescence cast light on the nature of ultra-high dilutions? . Homeopathy, 2007; 96: 170–174..
- ^ Rao ML, Roy R, Bell IR, Hoover R.. The defining role of structure (including epitaxy) in the plausibility of homeopathy. Homeopathy, 2007; 96: 175–182..
- ^ Roy R, Tiller WA, Bell IR, Hoover MR. The structure of liquid water; novel insights from materials research; potential relevance to homeopathy. Materials Research Innovations, 2005; 9-4: 577–608..
- ^ Vybíral B, Voráček P. . Long term structural effects in water: Autothixotropy of water and its hysteresis. Homeopathy, 2007; 96: 183–188..
- ^ Chaplin M.. The Memory of Water: an overview.. Homeopathy, 2007; 96: 143–150..
- ^ Samal S, Geckeler KE.. Unexpected solute aggregation in water on dilution. Chem Commun, 2001; 21: 2224–2225..
- ^ Witt CM, Bluth M, Albrecht H.. The in vitro evidence for an effect of high homeopathic potencies – A systematic review of the literature. Complementary Therapies in Medicine, 2007; 15: 128–138..
- ^ Davenas E, Beauvais F, Amara J.. Human basophil de-granulation triggered by very dilute antiserum against IgE. Nature, 1988; 333: 816–818..
- ^ Ovelgönne JH, Bol AW, Hop WC, van Wijk R. Mechanical agitation of very dilute antiserum against IgE has no effect on basophil staining properties. Experientia, 1992; 48: 504–508..
- ^ Hirst SJ, Hayes NA, Burridge J. Human basophil degranulation is not triggered by very dilute antiserum against human IgE. Nature, 1993; 366: 525–527..
- ^ Belon P, Cumps J, Ennis M. Inhibition of human basophil degranulation by successive histamine dilutions: results of a European multi-centre trial. Inflammation Research, 1999; 48 (Suppl 1): S17–S18..
- ^ Lorenz I, Schneider EM, Stolz P. Sensitive flow cytometric method to test basophil activation influenced by homeopathic histamine dilution. Forschende Komplementärmedizin, 2003; 10: 316–324..
- ^ Belon P, Cumps J, Ennis M. Histamine dilutions modulate basophil activation. Inflammation Research, 2004; 53: 181–188..