Naminiai gyvūnėliai padeda mažinti kraujospūdį, mesti svorį ir geriau reaguoti į stresą

Firmus Medicus -

Draugas namuose – lyg natūralus vaistas nuo daugybės bėdų

Naminių gyvūnėlių naudaAugintinio turėjimas gali turėti teigiamos įtakos sveikatai. Jamie Streeto/Unsplash nuotrauka

Naminius gyvūnėlius laiko daug žmonių. Vieni renkasi šunis, kiti kates, treti – triušius, jūrų kiaulytes ar kitus gyvūnėlius. Dažniausiai jie atkeliauja į namus dėl elemantaraus noro turėti ištikimą draugą, kuris neštų džiaugsmą. Tačiau naminiai gyvūnai ne tik suteikia daug laimės, bet ir daro teigiamą įtaką mūsų sveikatai.

Pavyzdžiui, ar žinojote, jog šuns, katės ar kito gyvūno priežiūra gali padėti sumažinti nerimą, stresą, depresiją ir net pagerinti širdies būklę? Jie netgi gali padėti numesti svorio, įpūsti didesnį pasitikėjimą savimi ar užmiršti vienišumą. Apie nenuginčijamą gyvūnų naudą žmonėms kalbama jau ne vienerius metus, o įvairūs specialistai jau ne sykį įrodė, kad tokios kalbos nėra iš piršto laužtos.

Dauguma naminių gyvūnėlių savininkų puikiai žino apie tiesioginius džiaugsmus, kuriuos patiria dalindamiesi savo gyvenimu su gyvūnėliais. Tačiau daugelis vis dar nenutuokia apie realią fizinę bei psichologinę naudą, kurią taip pat suteikia galimybė priglausti prie savęs pūkuotą draugą. Žinoma, palyginus gan neseniai buvo pradėta moksliškai tirti žmogaus ryšio su gyvūnu naudą, tad tai pernelyg nestebina.

Naminiai gyvūnai evoliucionavo taip, kad geba prisitaikyti prie žmonių ir mūsų elgesio bei emocijų. Pavyzdžiui, šunys gali suprasti daugelį mūsų vartojamų žodžių, tačiau jie dar geriau supranta mūsų balso toną, kūno kalbą ir gestus. Ir kaip bet kuris geras draugas, ištikimas šuo taip pat pažvelgs į jūsų akis, kad įvertintų jūsų emocinę būseną ir bandytų suprasti, ką galvojate ir kaip jaučiatės (ir, žinoma, kad išsiaiškintų, kada ateis kitas pasivaikščiojimas ar skanėstas).

Gyvūnai, ypač šunys ir katės, gali sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, palengvinti vienatvę, paskatinti mankštintis ir elgtis žaismingai ir netgi pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Rūpinimasis gyvūnu gali padėti vaikams augti besijaučiant saugiau ir norint aktyvesnės veiklos. Gyvūnai taip pat yra vertinga draugija vyresnio amžiaus žmonėms. O bene svarbiausia, kad augintinis jūsų gyvenimui gali suteikti tikro džiaugsmo ir besąlygiškos meilės.

Gyvūnai vaidina svarbų vaidmenį daugelio žmonių gyvenime. Be akliesiems skirtų šunų ir šunų, kuriuos galima išmokyti atpažinti priepuolius, gyvūnai taip pat gali būti naudojami ergoterapijai, kalbos terapijai ar fizinei reabilitacijai, siekiant padėti pacientams atsigauti.[1] Ir kuo daugiau palaipsniui suprantame apie gyvūnų ir žmonių ryšį, tuo labiau galime tvirtai sakyti, kad naminiai gyvūnai – puikus pasirinkimas dėl daugybės skirtingų priežasčių.

Teigiamą įtaką daro ne tik katės ar šunys

Nors tiesa, kad žmonės, turintys naminių gyvūnėlių, dažnai patiria didesnę naudą sveikatai nei tie, kurie jų neturi, augintinis nebūtinai turi būti šuo ar katė. Triušis gali būti idealus, jei esate alergiškas kitiems gyvūnams arba turite ribotą erdvę, bet vis tiek norite pūkuoto draugo, prie kurio būtų galima prisiglausti. Paukščiai gali paskatinti socialinę sąveiką ir padėti išlaikyti jūsų protą aštrų, jei esate vyresnis žmogus. Gyvatės, driežai ir kiti ropliai gali tapti egzotiškais kompanionais. Net žuvų stebėjimas akvariume gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir sumažinti pulso dažnį.

Naminiai gyvūnėliaiTeigiamus pokyčius sukelia ne tik šunys ir katęs, bet ir kiti augintiniai. Pablo Martinezo/Unsplash nuotrauka

Išsamūs augintinių tyrimai parodė, kad:

  • Gyvūnų savininkai rečiau serga depresija nei tie, kurie neturi augintinių.
  • Žmonėms, turintiems augintinių, kraujospūdis stresinėse situacijose yra mažesnis nei neturintiems augintinių.
  • Žaidžiant su šunimi, kate ar kitu augintiniu gali padidėti serotonino ir dopamino kiekis, kurie ramina ir atpalaiduoja.
  • Naminių gyvūnėlių savininkai turi mažesnį trigliceridų ir cholesterolio kiekį (širdies ligų rodiklius) nei tie, kurie neturi augintinių.
  • Širdies priepuolį patyrę pacientai su augintiniais išgyvena ilgiau nei jų neturintys.
  • Vyresni nei 65 metų augintinių savininkai pas gydytojus lankosi 30 procentų rečiau nei tie, kurie neturi gyvūnų.

Viena iš šio terapinio poveikio priežasčių yra ta, kad augintiniai patenkina pagrindinį žmogaus poreikį – prisilietimus. Netgi užkietėję nusikaltėliai kalėjime rodo ilgalaikius elgesio pokyčius po bendravimo su augintiniais, daugelis iš jų abipusę meilę patiria pirmą kartą. Mylinčio gyvūno glostymas, apkabinimas ar kitoks prisilietimas gali greitai paguosti ir nuraminti, kai jaučiate stresą ar nerimą.

Naminio gyvūno draugystė taip pat gali palengvinti vienatvę, o dauguma šunų yra puikus stimulas sveikai mankštintis, o tai gali žymiai pagerinti jūsų nuotaiką ir palengvinti depresiją. Sveikos gyvensenos pokyčiai vaidina svarbų vaidmenį palengvinant depresijos, nerimo, streso, bipolinio sutrikimo ir PTSS simptomus. Rūpinimasis augintiniu gali padėti pakeisti gyvenimo būdą į sveikesnį, net keliais skirtingais aspektais:

  • Didinant mankštinimąsi. Pasivaikščiojimas, žygis ar bėgimas su šunimi yra smagus ir naudingas būdas įtraukti sveiką kasdienę mankštą į savo tvarkaraštį. Tyrimai parodė, kad šunų savininkai daug dažniau tenkina savo kasdienius mankštos poreikius, o kasdien mankštintis naudinga ir gyvūnui. Tai sustiprins jūsų tarpusavio ryšį, pašalins daugumą šunų elgesio problemų, o jūsų augintinis bus stiprus ir sveikas.
  • Suteikiant draugystę. Draugystė gali padėti išvengti ligų ir netgi prailginti jūsų gyvenimą, o izoliacija ir vienatvė gali sukelti depresijos simptomus. Rūpinimasis gyvūnu gali padėti jaustis reikalingam bei norimam ir nukreipti dėmesį nuo problemų, ypač jei gyvenate vienas. Dauguma šunų ir kačių savininkų kalbasi su savo augintiniais, kai kurie netgi naudojasi jais mėgindami spręsti savo bėdas. Ir niekas taip nenuveja šalin vienatvės, kaip grįžus į namus išvysti murkiančią katę ar uodegą vizginantį šunį.
  • Padedant susipažinti su naujais žmonėmis. Naminiai gyvūnai gali būti puikus socialinis variklis jų šeimininkams, padedantis užmegzti ir palaikyti naujas draugystes. Šunų savininkai dažnai sustoja ir kalbasi vieni su kitais pasivaikščiojimų, žygių metu ar šunų parke. Gyvūnų savininkai taip pat sutinka naujų žmonių naminių gyvūnėlių parduotuvėse, klubuose ir dresūros mokyklose.
  • Mažinant nerimą. Gyvūno draugystė gali paguosti, padėti sumažinti nerimą ir sustiprinti pasitikėjimą savimi žmonėms, nerimaujantiems dėl išėjimo į pasaulį. Kadangi augintiniai linkę gyventi šia akimirka – jie nesijaudina dėl to, kas nutiko vakar ar dėl to, kas gali nutikti rytoj – jie gali padėti jums tapti dėmesingesniems ir įvertinti dabarties džiaugsmą.
  • Suteikiant jūsų dienai struktūrą ir rutiną. Daugeliui augintinių, ypač šunims, reikalingas reguliarus šėrimas ir mankšta. Nuosekli rutina leidžia išlaikyti gyvūno pusiausvyrą ir ramybę – tai gali būti naudinga ir jums. Nesvarbu, kokia jūsų nuotaika – prislėgta, nerimastinga ar įtempta – vienas piktas jūsų augintinio žvilgsnis ir jums teks pakilti iš lovos, kad galėtumėte jį pamaitinti, pamankštinti ir prižiūrėti.
  • Sumažinant stresą. Prisilietimas ir judėjimas yra du sveiki būdai greitai valdyti stresą. Šuns, katės ar kito gyvūno glostymas gali sumažinti kraujospūdį ir padėti greitai jaustis ramesniems bei mažiau įsitempusiems.

Be to, yra ir daug kitų aspektų. Pavyzdžiui, jei norite lengviau numesti svorį – pasikliaukite keturkoju draugu. Daugybė tyrimų sieja šuns auginimą su sėkmingu svorio metimu. Metus trukęs Čikagos tyrimas Sveikatos institute Šiaurės vakarų Memorialinėje ligoninėje atskleidė, kad antsvorio turinčio šuns vedžiojimas padėjo gyvūnams ir jų šeimininkams atsikratyti nereikalingų kilogramų.[2] Tyrėjai išsiaiškino, kad šunys teikė paramą panašiai kaip ir žmogiškas mankštinimosi bičiulis, tačiau nuosekliau ir be jokios neigiamos įtakos.

JAV Žmonių ir gyvūnų sąveikos tyrimų centro atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai, kurie penkias dienas per savaitę iki 20 minučių vedžiojo terapinius šunis, per metus numetė vidutiniškai 6,5 kg, net nepakeitę savo mitybos.[3] O kitas tyrimas, kurį atliko šunų maisto gamintojas Mars Petcare, parodė, kad žmonės su šunimi per savaitę vaikščiojo 30 minučių daugiau nei prieš įsigydami šunį.[4]

Augintiniai naudingi įvairaus amžiaus žmonėms

Gyvūnų naudaSenyvo amžiaus žmonėms gyvūnai gali padėti užmiršti vienišumą. Eriko-Jano Leusinko/Unsplash nuotrauka

Be gyvybiškai svarbios draugystės, augintinio turėjimas gali atlikti svarbų vaidmenį sveikam senėjimui, nes padeda:

  • Rasti gyvenimo prasmę ir džiaugsmą. Senstant prarasite dalykus, kurie anksčiau užėmė jūsų gyvenimo laiką ir suteikė jūsų gyvenimui tikslą. Galite pasitraukti iš savo darbo arba jūsų vaikai gali išvykti toli. Rūpinimasis augintiniu gali teikti malonumą ir padėti sustiprinti jūsų moralę, optimizmą ir savivertės jausmą. Pasirinkus priglausti naminį gyvūnėlį iš prieglaudos, ypač vyresnio amžiaus, gali padidėti pasitenkinimo jausmas, žinant, kad suteikėte namus augintiniui, kuris kitu atveju galėjo būti nužudytas.
  • Palaikyti ryšį. Prižiūrėti socialinį tinklą ne visada lengva senstant. Išėjimas į pensiją, liga, mirtis ir persikėlimas gyventi kitur gali atimti artimus draugus ir šeimos narius. O susirasti naujų draugų gali būti sunkiau. Naminiai gyvūnai, ypač šunys, yra puikus būdas vyresnio amžiaus žmonėms užmegzti pokalbius ir susipažinti su naujais žmonėmis.
  • Padidinti gyvybingumą. Daugelį fizinių iššūkių, susijusių su senėjimu, galite įveikti tinkamai rūpindamiesi savimi. Šunys, katės ir kiti augintiniai skatina žaismingumą, juoką ir mankštą, o tai gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir padidinti energiją.

Gyvūnai gali pagerinti širdies sveikatą mažindami kraujospūdį ir reguliuodami širdies ritmą stresinėse situacijose. 2002 m. tyrime[5] mokslininkai išmatavo šunį ar katę turėjusių žmonių širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio pokyčius, palyginti su neauginusiais šių naminių gyvūnėlių, kai dalyviai patyrė stresą (atliko matematikos užduotį pagal laiką). Eksperimento pradžioje žmonių, turinčių šunį ar katę, širdies ritmas ramybės būsenoje ir kraujospūdžio matavimai buvo mažesni nei naminių gyvūnėlių savininkų.

Žmonėms, turintiems šunį ar katę, taip pat buvo mažesnė širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio šuolio tikimybė atliekant matematikos užduotį, o jų širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis greičiau normalizavosi. Be to, jie darė mažiau matematinių klaidų, kai jų augintinis buvo patalpoje. Visos šios išvados parodė, kad šuns ar katės turėjimas sumažino širdies ligų riziką, taip pat sumažino stresą, todėl pagerėjo našumas.

Panašus tyrimas parodė, kad šuns buvimas kambaryje sumažino kraujospūdį geriau nei populiaraus kraujospūdį mažinančio vaisto vartojimas, kai buvo patiriamas stresą.[6] Kitas tyrimas parodė, kad paprastas augintinio glostymas gali padėti sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.[7]

Augintiniai yra ypač naudingi ir mažamečiams. Vaikai, augantys su augintiniais, turi ne tik mažesnę alergijos ir astmos riziką, bet ir turėdami šunį ar katę, daugelis mokosi atsakomybės, užuojautos ir empatijos.

Skirtingai nei tėvai ar mokytojai, augintiniai niekada nėra kritiški ir neduoda įsakymų. Jie visada myli ir vien jų buvimas namuose gali padėti vaikams suteikti saugumo jausmą. Nuolatinio augintinio turėjimas gali sumažinti vaikų išsiskyrimo nerimą, kai šalia nėra mamos ir tėčio.

Augintinio meilė ir draugystė gali priversti vaiką jaustis svarbiu ir padėti susidaryti teigiamą savęs įvaizdį. Be to, vaikai, kurie yra emociškai prisirišę prie savo augintinių, gali geriau užmegzti santykius su kitais žmonėmis. Tyrimai taip pat parodė, kad augintiniai gali padėti nuraminti hiperaktyvius ar pernelyg agresyvius vaikus. Žinoma, ir gyvūną, ir vaiką reikia išmokyti tinkamai elgtis vienas su kitu.

Augintiniai gali padėti ugdyti jauną ir besiplečiantį protą, mokydami vaiką empatijos ir supratimo. Vaikai gali kalbėtis su savo augintiniu nebijodami būti atstumti, o tai leidžia jiems sustiprinti pasitikėjimą savimi ir net žodyną.

Gyvūnų poveikis vaikamsGyvūnai teigiamai veikia vaikus. Victoro Grabarczyko/Unsplash nuotrauka

Net ir mažo narve laikomo augintinio, pavyzdžiui, jūrų kiaulytės ar žiurkėno, įsigijimas yra puikus būdas išmokyti vaiką atsakomybės. Kaip ir suaugusiems, vaikams gali būti naudinga žaisti su augintiniu. Tai gali būti ramybės ir atsipalaidavimo šaltinis, taip pat smegenų ir kūno stimuliavimo šaltinis. Žaidimas su augintiniu gali būti net durys į vaiko mokymąsi. Tai gali sužadinti vaiko vaizduotę ir smalsumą. Pavyzdžiui, atlygis išmokius šunį atlikti naują triuką gali išmokyti vaikus atkaklumo svarbos. Rūpinimasis pūkuotu draugu vaikui gali pasiūlyti ir dar vieną naudą: didžiulį džiaugsmą.

Kai kurie vaikai, turintys autizmą ar kitų mokymosi sunkumų, geriau bendrauja su augintiniais nei su žmonėmis. Autistiški vaikai, kaip ir gyvūnai, dažnai pasikliauja neverbaliniais signalais. O mokymasis užmegzti ryšį su augintiniu netgi gali padėti autistiškam vaikui bendrauti su žmonėmis.

Naminiai gyvūnai gali padėti vaikams, turintiems mokymosi sutrikimų, išmokti reguliuoti stresą ir nusiraminti, todėl jie bus geriau pasirengę įveikti savo sutrikimo keliamus iššūkius. Žaidimas ir mankšta su šunimi ar kate gali padėti mokymosi sutrikimų turinčiam vaikui išlikti budriam ir dėmesingam visą dieną. Tai taip pat gali būti puikus priešnuodis nuo streso ir nusivylimo, kurį sukelia mokymosi sutrikimai.

Žinoma, stresą bei nerimą patiria ir visiškai sveiki vaikai, o gyvūnų nauda tokiu atveju taip pat jau seniai įrodyta. Pavyzdžiui, viename tyrime[8] buvo matuojamas kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis ir elgesys sveikiems 3–6 metų vaikams per du skirtingus apsilankymus pas gydytojus įprastiniams fiziniams tyrimams atlikti. Vieno apsilankymo metu kambaryje buvo šuo (nesusijęs su vaiku), o kito apsilankymo metu šuns nebuvo. Kai buvo šuo, vaikų kraujospūdis buvo mažesnis, širdies susitraukimų dažnis buvo mažesnis ir vaikai buvo mažiau įsitempę.

Tad jei jūsų namuose vis dar nėra jokio augintinio, o jau ilgą laiką galvojate, kad jo norite bei turite galimybę jį laikyti – nedvejokite. Neabejotiną džiaugsmą ir naudą patirs visa šeima. Žinoma, prieš įsigyjant gyvūną svarbu apsvarstyti ir visus minusus bei įsitikinti, jog tikrai užteks laiko, lėšų ir noro juo tinkamai rūpintis.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai

Pamėk Mus Facebook'e