Neramių kojų sindromas gali būti įveiktas pakeitus įpročius ir mitybą

Nemiga kankina didžiąją dalį žmonių, susiduriančių su šia liga

Neramių kojų sindromas vargina daugybę žmonių. Danny G./Unsplash nuotrauka

Neramių kojų sindromas – tai ypatingai varginanti lėtinė jutiminė – motorinė liga. Ji pasireiškia nemaloniais ar net skausmingais pojūčiais kojose ramybės būsenoje ir nenugalimu noru jas judinti. Tiesa, šie pojūčiai gali apimti ne tik kojas, bet ir pereiti į rankas, krūtinę ir veidą. Didžioji dalis su sindromu susidūrusių žmonių patiria naktinę nemigą, o dieną – mieguistumą,^[1] dėl ko sulėtėja jų reakcija, gebėjimas dirbti ir panašiai. Jei vakare ramiai atsigulus į lovą jums vis trūkčioja, dilgčioja, maudžia kojas, pasireiškia skausmingas mėšlungis ir norisi jas judinti, kad nors trumpam atsikratytumėte nemalonių jausmų, didelė tikimybė, jog taip pat sergate šiuo sindromu. 

Tokia diagnozė yra pakankamai dažna. Tiesa, ji labiau būdinga vyresniems žmonėms, tačiau gali pasireikšti ir jaunuoliams ar net vaikams. Tarp vyresnių nei 18 metų amžiaus asmenų neramių kojų sindromas pasitaiko 6–15 % pacientų, o tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus – jau net 25 %.

Susirgti neramių kojų sindromu didesnę tikimybę turi tie, kurių šeimoje jau būta tokių atvejų.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytoja, medicinos mokslų daktarė neurologė Rūta Kaladytė Lokominienė, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jog yra pirminis ir antrinis neramių kojų sindromas^[2]. Antrinis atsiranda dėl kitų ligų, todėl simptomai pagerėja ar išnyksta gydant pagrindinę priežastį, o pirminis gydomas nemedikamentinėmis priemonėmis arba vaistais.

Pasireiškus ir vis neišnykstant neramių kojų sindromo požymiams, reikėtų kreiptis į neurologą, kuris diagnozuos ligą, išsiaiškins jos priežastis ir skirs reikalingą gydymą. Medikamentinį gydymą gali skirti tik gydytojas, kuris parenka tinkamiausius vaistus.

Tuo tarpu nemedikamentinis gydymas gali susidėti iš gydomosios gimnastikos pratimų kojoms, kojų masažo, šiltos ar šaltos vonios prieš miegą, fizioterapinių procedūrų, vibracinių priemonių, subalansuotos mitybos ir kt.

Priežasčių gali būti daugybė, o kai kuriais atvejais jos taip ir lieka neaiškios

Yra daugybė skirtingų priežasčių, kodėl susergama neramių kojų sindromu. Imani Bahati/Unsplash nuotrauka

Neramių kojų sindromas gali pasireikšti dėl daugybės priežasčių, o daugeliu atvejų išvis nėra aišku, kodėl taip nutinka. Kai kurie neurologai mano, jog šio sindromo simptomai gali būti susiję su tuo, kaip organizmas elgiasi su chemine medžiaga, vadinama dopaminu^[3]. Ši medžiaga padeda smegenims reguliuoti ir koordinuoti judesius. Tačiau jei nervinės ląstelės yra pažeidžiamos, smegenyse sumažėja dopamino kiekis, o tai sukelia nevalingą kojų krutėjimą ir raumenų spazmus.

Dopamino kiekis natūraliai mažėja dienos pabaigoje, o tai paaiškina, kodėl neramių kojų sindromo simptomai dažniausiai pablogėja vakare ir naktį.

Be to, buvo pastebėtas ryšys tarp nėštumo ir neramių kojų sindromui būdingų požymių. Maždaug 1 iš 5 nėščiųjų paskutinius 3 nėštumo mėnesius jaučia dilgčiojimą, mėšlungį ir norą judinti kojas ramybės būsenoje. Tiesa, kol kas gydytojai negali paaiškinti, kodėl taip nutinka, bet tokiais atvejais sindromas dažniausiai išnyksta moteriai pagimdžius.

Neramių kojų sindromas gali išsivystyti sergant anemija dėl geležies stokos kraujyje ar sergant kai kuriais kitais susirgimais. Pavyzdžiui, šis sindromas siejamas su diabetu, lėtine inkstų liga, reumatoidiniu artritu, Parkinsono liga, fibromialgija, nepakankama skydliaukės veikla. Tokiu atveju nemalonūs pojūčiai kojose susilpnėja arba išnyksta gydant pagrindinę ligą.

Ekspertai pažymi, jog yra keletas veiksnių, kurie gali pabloginti neramių kojų sindromo simptomus. Tai susiję su vartojamais vaistais ir kitais su gyvenimo būdu ar kūno būkle susijusiais dalykais. Pavyzdžiui:

• vartojami antidepresantai, kai kurie antipsichoziniai vaistai, litis, antihistamininiai vaistai,
• vartojamas per didelis kofeino ar alkoholio kiekis,
• rūkymas,
• antsvoris ar nutukimas,
• patiriamas didelis stresas.

Taip pat neramių kojų sindromas gali būti siejamas su tam tikrų medžiagų trūkumu organizme. Dėl to gali būti kaltas kalio, magnio, vitamino B1 trūkumas. Tad lengvas neramių kojų sindromas, nesusijęs su rimtomis ilgalaikėmis ligomis, gali būti valdomas vos keliais gyvenimo būdo pakeitimais.

Sau padėti įmanoma pakeitus mitybą, reguliariai mankštinantis, išbandant masažą ar voneles

Kai organizme yra per mažai kalio, raumenys nebegali atsipalaiduoti ir todėl prasideda nemalonūs pojūčiai kojose. Tam, jog netrūktų šio itin svarbaus elemento, reikia valgyti bananus, džiovintus abrikosus, brokolius, saldžiąsias bulves, lęšius. Trūkstant magnio, reikėtų valgyti špinatus, pupeles, ruduosius ryžius, migdolus. Tuo tarpu vitamino B1 gausu saulėgrąžų sėklose, lęšiuose, maistinėse mielėse.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas ragina pirmiausia subalansuoti mitybą, o ne iš karto griebtis tablečių^[4]:

„Mes įpratę matyti daugybę reklamų – suvalgyk piliulę su vitaminu ar mineralu ir tai išspręs visas problemas. Kuo toliau, tuo tampa aiškiau, kad ne viskas taip paprasta. Gamtoje procesai yra daug sudėtingesni.“

Sergantiems neramių kojų sindromų dažnai tenka susidurti ir su nemiga. Harsho Guptos/Unsplash nuotrauka

Jam antrina ir Vilniaus universiteto Santaros klinikų gydytoja neurologė, miego sutrikimų specialistė Raminta Masaitienė, kuri sako^[5]:

„Palengvinti simptomus gali ne tik vaistai. Padeda reguliarus fizinis aktyvumas, vandens procedūros, svarbus miego režimas. <…>. Simptomų malšinimui siūlomos kontrastinės vonelės. Kai kam padeda šiltos, tačiau galima keisti šaltą į šiltą ir taip numalšinti pojūčius. Padeda masažas, ypač vibracinis.“

Manoma, jog palengvinti neramių kojų sindromo simptomus gali ir keletas kitų gyvenimo būdo pokyčių^[6].

Pirmos dienos pusėje ar bent jau kelios valandos iki miego rekomenduojama mankštintis. Taip pat reikėtų vengti vartoti vaistus, kurie sukelia nemalonius simptomus arba juos dar labiau blogina; žinoma, dėl vaistų keitimo į kitus, reikia pasitarti su savo gydytoju.

Be to, vakare svarbu vengti tokių stimuliatorių vartojimo kaip kofeinas, tabakas ar alkoholis. Reikėtų įprasti prie gerų miego įpročių: kasdien eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, nesnausti vidury dienos, prieš miegą skirti laiko atsipalaidavimui ir panašiai. Svarbu sukurti raminančią atmosferą ir užmiršti prieš miegą griebtis tokių dalykų kaip ilgas naršymas telefone, energetiniai gėrimai ir panašiai.

Jei kol kas nepavyksta pilnai atsikratyti neramių kojų sindromo simptomų, kelios paprastos priemonės gali palengvinti simptomus užklupusio nemalonaus epizodo metu. Specialistai rekomenduoja masažuoti kojas, uždėti karštą kompresą ant kojų raumenų, atlikti jogos ar kokius nors kitus atsipalaidavimo pratimus, vaikščioti ir daryti kojų tempimo pratimus. Jei to nepakanka, taip pat galima pamėginti užsiimti veikla, kuri atitrauktų mintis nuo kojų (pavyzdžiui, skaitymas) arba galima išsimaudyti karštoje vonioje.

Svarbiausia suprasti, kad nepaisant to, jog neramių kojų sindromas sutrikdo miegą ir dažnu atveju tiesiog norisi griebtis migdomųjų vaistų, tačiau tai nėra pati geriausia išeitis. Tokie vaistai paprastai siūlomi nebent trumpalaikiam naudojimui, o juos geriant dažnai, vis tiek skundžiamasi mieguistumu ir jėgų neturėjimu. Tad geriausia, ką galite padaryti – mėginti keisti savo įpročius į geresnius, o esant rimtesniam sindromo atvejui kreiptis į neurologą dėl konkretaus medikamentinio gydymo.