Nutylėta skaitmeninės tapatybės ID2020 pusė

Firmus Medicus -

ID2020 skaitmeninė tapatybė: nuo gimimo liudijimo kiekvienam vaikui iki skaitmeninio piliečio

Skaitmeninė tapatybė visam pasauliui
Planuojama, jog iki 2030 metų skaitmeninę tapatybę turės viso pasaulio žmonės.

2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų valstybės narės vieningai priėmė „darnaus vystymosi tikslus (2015-2030 metams)“. Viename iš jų šalys priėmė įsipareigojimą iki 2030 m. „suteikti visiems teisiškai patvirtintą asmens tapatybę, įskaitant ir gimimo liudijimą“[1].

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 6 straipsnis nusako, kad „kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu”. Žmonės privalės pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą, kad galėtų balsuoti, naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, bei visomis kitomis socialinės paramos programomis.

Anot projekto šalininkų, asmens tapatybės skaitmeninė prieiga turėtų atverti platesnius tiek viešųjų paslaugų, tiek ir ekonominių sandorių sudarymo instrumentus. Šiuo metu, daugiau nei 2,5 milijardo suaugusiųjų neturi banko sąskaitos ir nesinaudoja oficialiomis finansinėmis paslaugomis, taip apsunkindami skurdo mažinimą ir ekonomiškai sunkių laikotarpių sprendimą. Norint suburti žmones prie skaitmeninių finansinių įrankių ir paslaugų, reikia prieinamų, saugių ir patikimų skaitmeninės asmens tapatybės sistemų.

Naujosios technologijos, įskaitant „blockchain“ (technologija, kuri slepiasi už kriptovaliutų), bus naudojamos kartu su kitomis laiko patikrintomis technologijomis, kaip biometrija ir tai suteiks visiems žmonėms galimybę naudotis saugia, pastovia ir patikima asmens tapatybės patvirtinimo forma.

Skaitmeninės tapatybės projektu sunteresuoti pasaulio gigantai 

Jungtinių Tautų numatytiems globaliems tikslams, reikalingi globalūs sprendimai. Nei viena atskira valstybė, kaip ir jokia atskira įmonė, negalėtų įgyvendinti tokių plačių, visą pasaulį apimančių siekių. Šiam tikslui įgyvendinti susibūrė keletas partnerių. Juos vienijanti vizija tapatybė yra žmogaus teisė ir kiekvienas žmogus turi ją turėti kaip savo „nuosavybę“.

Taip atsirado ID2020 projektas,[2] į vieną sąjungą įtraukęs pasaulio gigantus: „Microsoft“, „IDEO“, „Accenture“, Rockfelerio fondą bei „GAVI“. ID2020 projektas koordinuoja finansavimą skaitmeninei asmens tapatybei, nukreipdamas šias lėšas į didelį poveikį darančius projektus ir atveria kelią veiksmingam ir atsakingam jo įgyvendinimo mastui. 2018 m. ID2020 sąjungos partneriai, dirbdami su Jungtinių Tautų Vyriausiais Pabėgėlių Komisarais (UNHCR), parengė oficialų raštą, išreikšdami savo poziciją į etinius klausimus dėl skaitmeninės tapatybės. Sąjungos tikslas – sudaryti principus ir atskaitos taškus ateičiai, kuriais remiantis skaitmeninė tapatybė bus pritaikyta visame pasaulyje.

Sąjungos manifestas[3] sudarytas iš šių punktų:

  1. Gebėjimas įrodyti savo tapatybę yra pagrindinė ir visuotinė žmogaus teisė.
  2. Gyvename skaitmeninėje eroje. Žmonėms reikalingas patikimas ir patikrinamas būdas įrodyti savo tapatybę tiek fiziškai, tiek internete.
  3. Virš 1 milijardo žmonių jokiais dabartiniais būdais negali patvirtinti savo tapatybės. Todėl jų nesaugo įstatymai. Jie negali naudotis pagrindinėmis visuomeninėmis paslaugomis, dalyvauti kaip piliečiai rinkimuose, ar atlikti šiuolaikiškus ekonominius sandorius. Dauguma jų yra vaikai ir paaugliai. Daugelis  – pabėgėliai ir priverstinai perkelti asmenys, o kartais tiesiog – žmonės be pilietybės.
  4. Kai kurie žmonės, įskaitant pabėgėlius be pilietybės ir kitas socialiai atskirtas grupes, negali remtis nacionalinėmis identifikavimo sistemomis. Taip nutinka dėl to, kad jų turimi tapatybę nustatantys dokumentai nėra plačiai pripažįstami. Nors sąjunga palaiko pastangas išplėsti prieigą prie nacionalinių tapatybės programų, manoma, kad tokias pastangas yra būtina papildyti suteikiant alternatyvą tiems, kas neturi saugios ir patikimos prieigos prie valstybinių sistemų.
  5. Sąjunga mano, kad žmonės turi valdyti savo skaitmeninę tapatybę, įskaitant tai, kaip kaupiami, naudojami ir perleidžiami asmens duomenys. Kiekvienas žmogus visada turi sugebėti patvirtinti savo tapatybę kertant valstybines sienas. Privatumas, mobilumas ir atkaklumas yra būtini skaitmeninei tapatybei tam, kad apsaugotų ir suteik reikšmingus įgaliojimus.
  6. Skaitmeninė tapatybė kelia didelę riziką, jei ji nėra tinkamai apgalvota ir kruopščiai įgyvendinta. Sąjunga nenuvertina netinkamo duomenų panaudojimo ir piktnaudžiavimo rizikos, ypač kai skaitmeninės tapatybės sistemos yra projektuojamos kaip didelės centralizuotos duomenų bazės.
  7. Techniniai dalykai gali sumažinti skaitmeninės tapatybės pavojus. Atsirandančios technologijos, pavyzdžiui, kriptografiškai saugios, decentralizuotos sistemos galėtų užtikrinti didesnį vartotojų privatumą, kartu užtikrinant saugų duomenų perdavimą ir tikrinimą. Tačiau norint, kad decentralizuotos skaitmeninės tapatybės būtų patikimos ir pripažintos, reikalingas platus susitarimas dėl principų, standartų, techninio projekto modeliavimo ir sąveikos.
  8. Šis „geresnis skaitmeninės tapatybės modelis“ neatsiras spontaniškai. Tam, kad skaitmeninė tapatybė būtų plačiai pripažinta ir patikima yra reikalingas tvirtas ir skaidrus bendradarbiavimas tarp šią politiką palaikančių ir reguliuojančių sistemų, kurios bus suderintos bendraisiais principais
  9. ID2020 sąjungos partneriai nustato funkcinius reikalavimus, kurie daro įtaką techninių naujovių eigai ir suteikia kelią techninei sąveikai, o visa tai pereina į pasitikėjimą ir pripažinimą.
  10. Sąjunga pripažįsta, kad norint įgyvendinti šias idėjas reikia tvirtų įrodymų, kurie informuotų apie politiką ir jos palaikymą.

ID2020 Sąjungos steigiamieji partneriai:

  • „Accenture“[4] – pasaulinė paslaugų valdymo ir konsultacijų įmonė, jungianti įvairių sričių profesionalus. 
  • „GAVI“ sąjunga[5] – pasaulinė viešo ir privataus sveikatos sektoriaus organizacijų partnerystė, kurios tikslas – „imunizacija visiems“.
  • Rockefeller fondas[6] – jo tikslas – skatinti žmonijos gerovę visame pasaulyje. Šiandien fondas žengia į priekį kartu su mokslo, duomenų, politikos ir inovacijų naujovėmis, taip spręsdamas globalius sveikatos, maisto, galių ir ekonominio mobilumo iššūkius.
  • „Microsoft“[7] – tarptautinė JAV technologijų įmonė, įsikūrusi Redmonde, Vašingtone. Įmonė kuria, gamina, licenzijuoja, palaiko ir parduoda kompiuterinę programinę įrangą, plataus naudojimo elektronikos prietaisus, asmeninius kompiuterius ir teikia su jais susijusias paslaugas.
  • „IDEO“[8] – kūrimo ir konsultavimo įmonė, turinti biurus JAV, Vokietijoje, Japonijoje ir Kinijoje. Bendrovė taiko naujus mąstymo metodus, kuriant produktus, paslaugas, aplinką ir skaitmeninę patirtį.

Priešininkai teigia: skaitmeninė tapatybė – glaustesnė žmogaus biografijos forma 

Teksase, Ostino mieste[9] ID2020 ir keli kiti partneriai, tarp kurių Dell medicinos mokykla bei miesto inovacijų centras, bendradarbiavo su benamiais ir jiems paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kad sukurtų „blockchain“ palaikančią skaitmeninės tapatybės platformą, vadinamą „MyPass“, kuri leidžia benamiams sukurti asmens tapatybės duomenis.

Oficialiai teigiama, kad renkami duomenys ypatingai saugūs ir jautrūs, o patys žmonės gali spręsti kiek duomenų jie sutinka atskleisti. Tuo pačiu daroma prielaida, kad „MyPass“ suteiks ja besinaudojantiems žmonėms įvairias prieigas, padės rasti darbą, namus ir pakeis žmonių kasdienybę.

Kitaip sakant, žmonės būtų skatinami kuo plačiau naudotis ID2020 galimybėmis, siekdami gauti sau vienokios ar kitokios naudos. Naujienų portalo „Medium“[10] teigimu, „MyPass“ projektas buvo finansuojamas iš jau minėto Robert Wood Johnson paramos fondo. 

JAV humanitarinės ne pelno siekiančios organizacijos „iRespond“ viceprezidentas Larry S. Dohrs praneša[11] apie projektus Tailande ir Mianmare, dirbant su pabėgėliais, imigrantais, žmonėmis be pilietybės, ligoniais ir nuskriaustaisiais.

2019m vykusiame ID2020 sąjungos suvažiavime iškilmingai pranešta, kad su Bangladešo vyriausybės pritarimu, skaitmeninė tapatybė gali buti panaudota vakcinavimo apimčių didinimui šioje šalyje. Šiuo atveju kiekvienas Bangladešo pilietis, turintis skaitmeninę tapatybę, tuo pačiu turėtų joje įrašus apie gautas vakcinas.

Anksčiau straipsnyje minėtos „GAVI“ organizacijos vadovas pasidžiaugė, kad Bangladešas toli gražu nebūtų vienintelė tokia šalis. Sėkmingos praktikos atveju, organizacija „GAVI“ norėtų plėstis į daugybę savo įtakos sferoje esančių šalių, taip mažinant nevakcinuotų žmonių skaičių. Teigiama, kad net 89 proc. tapatybės neturinčių vaikų ir paauglių gyvena organizacijai pasiekiamose vietovėse, o jų vakcinavimo būsenos nežinojimas prilyginimas tapatybės trūkumui. 

ID2020 projekto narės – organizacijos, siekiančios kuo platesnės vakcinacijos

Giliau pažvelgus į Robert Wood Johnson fondo veiklą, greitai galime pastebėti, kad ši organizacija skiria milžiniškas sumas vakcinacijai ir panašiems, su ja susijusiems projektams. 

Pavyzdžiui, 2002 m. Nacionalinis Imunizacijos Informacinis Tinklas[12] (NNi) paskelbė, kad bendra parama komunikacijos ir švietimo programoms iš Roberto Wood Johnson fondo yra 850 000–750 000 JAV dolerių . 2013 m. Tarptautinei AIDS Vakcinų Iniciatyvai[13] (IAVI) iš šio fondo skirta 378 000 JAV dolerių dotacija, kad būtų sušaukti tarptautiniai mokslininkai ir visuomenės sveikatos ekspertai, išnagrinėsiantys projekto sukūrimą, kuriame būtų skatinama technologinė pažanga ir paspartinamas naujų vakcinų kūrimas.

Iš tiesų labai įdomu ir tai, kad „GAVI“ organizacija jungia Pasaulio banką, „Unicef“ ir kitus B. Gates asmeninius fondus, kurie ragina mažinti „skiepijimo nelygybę“.[14] O Rockefeller fondo (RF) iniciatyva[15] nuo 1985 m. vykdomos vaikų skiepijimo kampanijos visame pasaulyje. 

Kodėl visos šios organizacijos, kurių pagrindinis tikslas yra vakcinacija ir didesnės skiepijimo apimtys, buriasi vienam globaliam projektui, „ID2020 skaitmeninė tapatybė“? Visai nekaltai ir labai teigiamai pateikiama skaitmeninės tapatybės idėja tuo pačiu turėtų rinkti duomenis apie vakcinaciją. Tapatybę įgijantys asmenys turėtų įrašus apie vakcinavimo istoriją, o plačiai deklaruojamas tikslas „didinti vakcinavimo apimtis“ būtų lygiagrečiai įgyvendinamas mažinant vakcinų prieinamumo spragas. 

Skaitmeninė ID2020 tapatybė rinks ir kaups visą informaciją apie žmogų

BBC straipsnyje[16] teigiama, kad „Accenture“, bendradarbiaudama su „Microsoft“, suprojektavo skaitmeninį ID tinklą, veikiantį „blockchain“ technologijos pagrindu. Pirmieji pavyzdžiai apjungia viešuosius ir komercinius duomenis, kad žmonės juos galėtų pasiekti iš bet kurios vietos. Jungtinės Tautos nori, kad visi žmonės iki 2030 m. turėtų teisėtas tapatybes.

„Blockchain“ skaitmeninis ID tinklas sukurs unikalų „štampą“ tarp pabėgėlio ir duomenų serverio, o šis tinklas kiekvienai paslaugai su patvirtinimu suteiks prieigą. Pasinaudojus sveikatos paslaugomis, tokiomis kaip vakcinos, duodamas „štampas“. Jeigu kokia kita įstaiga patvirtina išsilavinimą ar gimimo liudijimą, tai tampa taip pat „štampu“.

Galiausiai sukaupiamas albumas su antspaudais, kuriuos galima pateikti valstybinėms institucijoms arba paslaugų tiekėjams, norint patvirtinti savo tapatybę, nesijaudinant, kad iš kažkurių paslaugų tiekėjų trūks duomenų. Panašu, kad ID2020 sąjunga suinteresuota apie žmogų kaupti kuo daugiau informacijos, todėl skaitmeninė tapatybė nėra baigtinis „štampų“ sąrašas ir keičiantis situacijai galėtų būti nuolat pildomas papildomais faktais. 

„Blockchain“ – tai duomenų kaupimo metodas – skaitmeninių sandorių žurnalas, susitarimai, kontraktai. Visi duomenys formuoja blokus, kurie užšifruojami naudojant sudėtingus matematinius algoritmus. Visiems, kurie yra registruoti tinkle, duomenys atnaujinami vienu metu, šių duomenų negalima sukeisti ar sugadinti, tik papildyti. Visas žmogaus gyvenimas atskirais tarpsniais būtų fiksuojamas konkrečiame jo tapatybės dokumente.

Priklausomai nuo situacijos šiame dokumente galėtų matytis ne tik mums įprasti „paso“ duomenys. Remiantis ID2020 steigėjų užmojais, atskirais pareiškimais ir vykdoma veikla, galima daryti prielaidas, kad šiame dokumente taip pat matysime ir savo sveikatos istoriją su svarbesniais įvykiais ir ypatingai akcentuota vakcinavimo dalimi. Kadangi vakcinavimo apimčių didinimas skiriamas kaip vienas iš prioritetų, reikia manyti, kad ateities skaitmeninis pasas gali pats mums (ar atitinkamoms institucijoms) priminti, kada laikas pasirūpinti savo sveikata.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai