Oro tarša smarkiai didina plaučių vėžio tikimybę net ir niekada nerūkiusiems

Kietosios dalelės gali sukelti kvėpavimo takų ląstelių pokyčius

Jei kietųjų dalelių kiekis viršija normas, reikėtų imtis saugumo priemonių. Danieliaus Moqvisto/Unsplash nuotrauka

Apie įvairias su tarša susijusias problemas mokslininkai kalba jau ne vienerius metus. Kaip viena iš galimų rizikų įvardijama ir padidėjusi tikimybė susirgti plaučių vėžiu. O naujausi tyrimai patvirtino, jog oro užterštumas gali sukelti plaučių vėžį net ir niekada nerūkiusiems asmenims. Pasirodo, jog dėl to kaltos kai kurios oro teršalų dalelės, galinčios paskatinti pokyčius kvėpavimo takų ląstelėse.

Londono Franciso Cricko instituto ir kitų pasaulio institucijų mokslininkų atliktame tyrime išaiškėjo, jog didelį poveikį žmogaus sveikatai daro ore sklindančios kietosios dalelės, kurių skersmuo yra 2,5 mikrometro ar dar mažesnis. Šios dalelės gali sukelti greitus pokyčius kvėpavimo takų ląstelėse, turinčiose EGFR geno mutacijas. EGFR mutacijos nustatomos maždaug pusei žmonių, kurie serga plaučių vėžiu, tačiau niekada nerūkė. Be to, buvo pastebėtas ryšys tarp kietųjų dalelių ir geno KRAS, kuris irgi susijęs su plaučių vėžiu.

Tyrėjai nustatė, jog EGFR ir KRAS genų mutacijos, dažniausiai aptinkamos sergant plaučių vėžiu, taip pat egzistuoja ir normaliame plaučių audinyje, nes veikiausiai yra senėjimo pasekmė. Bet Franciso Cricko instituto mokslininkas ir vyriausiasis vėžio tyrimų klinikos gydytojas Charlesas Swantonas sako:^[1]

„Mūsų tyrime vien šios mutacijos laboratoriniuose modeliuose tik silpnai sustiprino vėžio tikimybę. Tačiau kai plaučių ląsteles su šiomis mutacijomis paveikė oro teršalai, pastebėjome daugiau vėžio atvejų ir jie atsirado greičiau nei tada, kai plaučių ląstelės su šiomis mutacijomis nebuvo veikiamos teršalų. O tai rodo, kad oro tarša skatina plaučių vėžio atsiradimą ląstelėse, kuriose yra esminės genų mutacijos.“

Tam, kad tyrėjai suvoktų, koks yra ryšys tarp oro užterštumo ir vėžio rizikos, jie išanalizavo 463 679 žmonių duomenis. Be to, jie atliko eksperimentus su pelėmis ir nustatė, kad oro taršos poveikis pelėms ir žmonėms sukelia uždegimą, kuris keičia ląsteles ir galiausiai vystosi vėžys. Tad tos pačios dalelės, kurios gilina klimato kaitos problemas, drauge daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai. Ch. Swantonas teigia:

„Rizika susirgti plaučių vėžiu dėl oro taršos yra mažesnė nei dėl rūkymo, bet mes negalime kontroliuoti, kuo visi kvėpuojame. Pasauliniu mastu daugiau žmonių susiduria su nesaugiu oro taršos lygiu nei su cigarečių dūmuose esančiomis nuodingomis cheminėmis medžiagomis <…>.“

Užterštumas itin padidėja šildymo sezonu, vykstant intensyvioms statyboms, prasidėjus vasaros kaitrai

Kietosios dalelės neigiamai veikia žmogaus organizmą. Maximo Tolchinskiy’o/Unsplash nuotrauka

Kietosios dalelės – tai ore esančių skysčio lašelių ir dalelių mišinys. Jame yra tokių neigiamai žmogaus organizmą veikiančių komponentų kaip rūgštys, metalai, dirvožemio dalelės, suodžiai, nitratai, sulfatai, dulkės, įvairūs biologiniai komponentai ir organiniai junginiai.

Šios dalelės atsiranda dėl įvairių priežasčių: kaitriomis ar šaltomis dienomis, kai dėl vėjo trūkumo nesisklaido ir kaupiasi dulkės, nešvarumai ir pan., kūrenimo sezono metu, dėl žemės ūkio veiklos, automobilių gausos, vykstančių statybų, neasfaltuotų kelių ir kitų šaltinių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) aiškina:^[2]

„Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą. Dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje. Pavyzdžiui, dėl suodžiuose esančių poli aromatinių angliavandenių, suodžių KD2,5 yra toksiškos ir kancerogeninės. Mokslo šaltiniuose nurodoma, tomis dienomis, kai išauga kietųjų dalelių koncentracija ore, padidėja mirtingumas.“

Oro užterštumo problema yra itin opi, nes dėl prastos aplinkos būklės sukeltų ligų Europoje miršta net 15–20 proc. visų mirštančiųjų.^[3] Be to, daliai žmonių tenka prisitaikyti gyventi su negalia vėlgi dėl tos pačios priežasties – prastos aplinkos kokybės.

Kaip elgtis, jei kietųjų dalelių kiekis ore viršija normas?

Oro tarša gali paskatinti plaučių vėžį. Ellos Ivanescu/Unsplash nuotrauka

Kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore neretai padidėja dėl nepalankių oro sąlygų, intensyvaus šildymo sezono ar gyvenant netoli įvairių gamyklų, kitų statinių, kurie labiau teršia aplinką. Apie pavojingai suprastėjusį orą Lietuvos gyventojus visada informuoja NVSC. Be to, oro kokybę ir kietųjų dalelių kiekio normas bet kada galima stebėti internetu, oficialioje Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje paspaudus „Oro kokybės rodikliai“ skiltį.

Tam, kad oro užterštumas nepakenktų sveikatai, rekomenduojama imtis atsargumo priemonių, vos tik kietųjų dalelių kiekis peržengia normalų lygį. Rekomenduojamos atsargumo priemonės yra gan paprastos:

• sportuojantys ir dirbantys turėtų pasistengti riboti fizinį aktyvumą lauke ir laikytis atokiau nuo judrių gatvių bei kitų aplinkos oro taršos šaltinių,
• jei dėl darbo ar kitų priežasčių negalima išvengti ilgo buvimo užterštose vietose, reikėtų dėvėti apsaugines kaukes ar respiratorius,
• sergantiems lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, astma, širdies ar plaučių ligomis) rekomenduojama likti namuose,
• pasijutus blogai reikėtų nedelsti ir iš karto kreiptis į gydytoją,
• rekomenduojama naudotis viešuoju transportu ir nors kuriam laikui atsisakyti asmeninio automobilio,
• soduose ir priemiesčiuose reikėtų nekurti laužų, nedeginti atliekų, be to, jei tik įmanoma – vengti šildyti patalpas kietu kuru.

Smarkiai padidėjus oro taršai geriausia ne tik likti namuose, bet ir nedarinėti langų, kad drauge su šviežio oro gūsiu į vidų nepatektų ir visi teršalai. O kad ateityje oro kokybė būtų kuo geresnė, prie to turėtų prisidėti visi ir įvairiame lygyje: nuo šiukšlių rūšiavimo ir asmeninio automobilio iškeitimo į viešąjį transportą iki atsisakymo kūrenti gamyklas kietuoju kuru, įgyvendinant gamtai palankaus verslo sprendimus ir panašiai.