Panikos atakos – visuomenėje vis labiau auganti, bet įveikiama problema

Moterys dvigubai dažniau kenčia nuo panikos priepuolių

Nors sykį panikos priepuolį patyrė didelė žmonių dalis. Taro Chernuso/Unsplash nuotrauka

Tikriausiai visi yra nors sykį patyrę dižiulę baimę. Juk tai – visiškai natūrali reakcija į įvairius gyvenimo įvykius. Tačiau taip pat egzistuoja ir daug rimtesnė su nerimu bei baimėmis susijusi problema. Panikos priepuoliai – tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, kuri pasireiškia itin nemaloniais bei stipriais jausmais, sukeltais didžiulio nerimo ir baimės.

Panikos atakos yra pakankamai dažnas ir vis augantis reiškinys visuomenėje. Kai kurių šaltinių teigimu, per gyvenimą net 5 proc. žmonių yra patyrę ar patirs panikos priepuolius, kurių simptomai gali būti labai įvairūs. O 1-3 proc. visuomenės su tokia problema susiduria reguliariai.

Šie priepuoliai dažnai užklumpa visiškai įprastose, kasdienėse situacijose, kuriose iš tiesų nėra realaus pavojaus žmogui ar konkrečios priežasties, kuri galėtų išprovokuoti itin didelį baimės jausmą. Panikos atakas išgyvenantis žmogus dažnai net negali paaiškinti, ko bijo.

Tačiau pastebėta, kad tokia didžiulė baimė ir nesuvaldomas nerimas dažniausiai pasireiškia viešose erdvėse, o ne namuose. Ji trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, o retais atvejais gali užsitęsti ir iki valandos. Negana to, panikos atakos gali kartotis net kelis kartus per parą, todėl jos gali rimtai sutrikdyti įprastą žmogaus gyvenimą, gebėjimą dirbti ar net išlaikyti gerus asmeninius santykius su kitais asmenimis.

Toks sutrikimas dažniausiai prasideda sulaukus 20-40 metų. Taip pat buvo pastebėta, jog nuo panikos priepuolių dažniau kenčia moterys, nors aiškių priežasčių, kodėl taip yra, kol kas nerandama.

Tačiau yra žinoma, jog daugybė žmonių visame pasaulyje kenčia šį sutrikimą taip ir nežinodami, kas vyksta ar kaip sau padėti. Iš tiesų panikos priepuolius galima gan lengvai įveikti su psichologo pagalba ir pačiam imantis veiksmų, kurie atpalaiduotų ir mažintų stresą.

Panikos atakos požymiai verčia žmones jaustis lyg tuoj uždus ar išprotės

Panikos atakos dažniau užklumpa moteris, o ne vyrus. Simranos Sood/Unsplash nuotrauka

Panikos sutrikimą gali išprovokuoti skirtingos priežastys – tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės. Iš psichologinių faktorių labiausiai atkreiptinas dėmesys į įvairius sunkius išgyvenimus, nes jų kaupimasis gyvenime dažnu atveju priveda iki panikos priepuolio. Juk tokie skaudūs įvykiai kaip artimojo netektis, skyrybos, išdavystė ar tiesiog gyvenamosios aplinkos ar darbo pakeitimas išties kelia nerimą, įtampą, baimę, o tai ilgainiui gali peraugti į paniką.

Žinoma, tokia nepavydėtina būsena gali išsivystyti ne tik dėl dabarties, bet ir vaikystės patirčių. Pavyzdžiui, panikos priepuolių atsiradimui gali turėti įtakos pernelyg valdingi tėvai ar kiti artimieji, kurie stokojo jausmų ir per kuriuos pats vaikas buvo linkęs slėpti savo jausmus, nebendrauti, nepasitikėti savimi.

Ir nors didžiajai daliai žmonių gali atrodyti, jog dėl tokių priepuolių kalti tik psichologiniai faktoriai, tačiau tai yra mitas. Paprasčiausias paveldimumas ar smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai taip pat gali lemti panikos priepuolių išsivystymą.

Iš esmės, priežasčių, dėl kurių žmonės patiria tokius priepuolius, gali būti daugybė. Tam įtakos turi netgi pasikeitusi rutina, depresija, ilgai besitęsiantis stresas, fizinės sveikatos (pvz. širdies) problemos, dažnas alkoholio, nikotino ar kofeino vartojimas, kai kurių medikamentų vartojimas.

Šio sutrikimo požymių irgi yra daugybė. Patys pagrindiniai panikos atakų simptomai^[1]:

• prakaitavimas,
• intensyvus ir dažnas širdies plakimas,
• oro trūkumo pojūtis,
• drebulys,
• dusulys,
• pykinimas,
• diskomfortas ar skausmas krūtinėje,
• galvos svaigimas, nestabilumas,
• baimė prarasti kontrolę, išprotėti,
• alpimas
• nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis kūne,
• mirties baimė,
• odos paraudimas.

Deja, vieną sykį su panikos priepuoliu susidūrę žmonės neretai ima smarkiai nerimauti, jog tokia būsena gali pasikartoti, o tokia stresą kelianti baimė iš tiesų gali iššaukti kitą priepuolį. Taip galiausiai pavienis priepuolis gali išsivystyti į reguliariai pasitaikančias panikos atakas.

Priepuolių gydymui pasitelkiama psichoterapija

Užtenka vos keturių ar daugiau priepuolių per keturias savaites, kad specialistai diagnozuotų pacientui panikos sutrikimą ir nuspręstų, jog reikia taikyti specialų gydymą. Žinoma, reikėtų suvokti, kad kaip ir patys priepuoliai neišsivysto per vieną dieną, taip ir jų gydymas gali būti netrumpas ir reikalaujantis pakankamai kantrybės.

Pacientui atėjus pas gydytoją ir skundžiantis tokiais simptomais kaip skausmas krūtinės srityje ar oro trūkumas, pirmiausiai bus atliekami specialūs tyrimai. Tik po to, kai nebus rasta somatinės ligos, bus svarstoma, kaip priepuoliai yra susiję su nervine sistema. Tačiau kad ir kokios būtų panikos atakų priežastys, patyrę specialistai gali padėti jų atsikratyti daug efektyviau ir lengviau, todėl susidūrus su šia būsena itin svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos.

Be to, laiku nesikreipiant į sveikatos priežiūros specialistus, panikos priepuoliai gali stiprėti ar net peraugti į psichikos sutrikimus. Statistika iš tiesų kelia nerimą^[2]:

Maždaug 70 proc. ligonių išsivysto depresinė simptomatika ir nors šie ligoniai nelinkę išsakyti grėsmę keliančių minčių, savižudybės rizika gana aukšta. Penktadalis pacientų pradeda piktnaudžiauti įvairiais medikamentais, alkoholiu ar narkotikais. Pasidaro sunku dirbti, mokytis, pablogėja santykiai šeimoje. Daliai pacientų gali išsivystyti obsesinis-kompulsinis ar hipochondrinis sutrikimas.

Panikos priepuolių įmanoma atsikratyti, tačiau svarbu kreiptis pagalbos, suvokus, jog pačiam su tuo susitvarkyti nebeišeina. Andrey Metelevo/Unsplash nuotrauka

Panikos priepuolius galima gydyti dvejopai – medikamentiniu ir psichologiniu būdu. Geriausia vienu metu suderinti abu metodus, kadangi jie abu turi savo pliusų ir minusų. Medikamentai įprastai skiriami pačioje gydymo pradžioje, kai pacientą kankina dažnos ir intensyvios atakos. Jei ligonį ištinka panikos priepuolis, jam skiriami benzodiazepinai, o priepuoliams intensyvėjant pasiūloma pereiti prie antidepresantų. Tačiau medikamentai tiesiog padeda slopinti simptomus, o priepuolių priežastys taip ir lieka nepaliestos.

Tuo tarpu psichologinis gydymo metodas, kaip jau galima spėti iš pavadinimo, atsigręžia į paciento psichologinę būklę. Psichoterapijos metu bandoma suprasti ir rasti panikos atakų priežastis, stengiamasi pamažu padėti įveikti vis pasikartojančius priepuolius.

Žinoma, svarbu nepamiršti ne tik lankytis pas psichoterapeutą ar psichologą, bet ir padėti sau kitais būdais. Kuo daugiau gerų emocijų ir kuo mažiau nerimo bei streso patiria žmogus, tuo mažėja tikimybė, jog jam pasikartos prieš tai pasireiškę panikos priepuoliai. Todėl specialistai siūlo užsiimti atpalaiduojančia mėgstama veikla, stengtis išsimiegoti ir tinkamai maitintis.

Streso mažinimui bei tinkamos nervų sistemos veiklos palaikymui taip pat gali padėti ir sportas. Įvairios atsipalaidavimo technikos irgi yra itin naudingos, mėginant kovoti su stresu. Tam puikiai tinka meditacija, joga, progresyvi raumenų relaksacija ir panašūs užsiėmimai.

Reikėtų atsisakyti ar kuo labiau vengti alkoholio, nikotino ir kofeino, nes tai – medžiagos, galinčios išprovokuoti panikos atakas jautriems žmonėms^[3]. Dalis specialistų taip pat siūlo kasdien paskirti pusvalandį specialiai apmąstant savo baimes ir tai, kas kelia didžiausią nerimą. Tiesa, reikėtų ne kelti sau baimę, o ramiai apmąstyti baimių priežastis, pagrįstumą ir kaip tas priežastis būtų galima pašalinti ar sušvelninti.

Gudrybės, kaip nusiraminti panikos priepuolio metu

Jei visgi nutinka taip, kad suvaldyti savo minčių bei kūno nepavyksta ir vis tiek pasikartoja panikos priepuolis, reikia mėginti sau padėti, jog jis truktų kuo trumpiau ir būtų kuo lengvesnis. Geriausia iš anksto pasidomėti apie tokius priepuolius, jog suprastumėte, kad panikos atakos metu pasireiškiantys pojūčiai ir jausmai yra normalūs ir tikrai neinate iš proto. Žinodami kas vyksta, daug lengviau suvaldysite emocijas ir atsikratysite nepagrįstų mitų, susijusių su savo būkle.

Panikos atakos metu žmonės patiria įvairius nemalonius pojūčius, o pagrindiniai iš jų – didžiulė baimė, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys. Marvino Zi/Unsplash nuotrauka

Daugelis žmonių panikos priepuolio metu patiria hiperventiliaciją – dažną, per gilų kvėpavimą, dėl kurio atsiranda tokie pojūčiai kaip oro trūkumas, pykinimas, galvos svaigimas. Jei išmoksite giliai, tolygiai kvėpuoti, tai padės palengvinti simptomus, normalizuos širdies ritmą ir tikėtina, jog patiriami nemalonūs pojūčiai dings daug greičiau nei prieš tai.

O dar geriau – užkirsti priepuoliui kelią, vos tik pradedate justi pirmuosius požymius. Pavyzdžiui, galima nukreipti dėmesį paskambinant draugui ar šeimos nariui, tvarkantis namus ar užsiimant kita malonumą teikiančia ir nerimą mažinančia veikla.

Kai kurie prasidėjus panikos atakai bando susikaupti ir nepaisyti nerimastingų minčių ramiai skaičiuodami nuo 100, vis atimdami iš gauto skaičiaus po tris: 100, 97, 94, 91 ir t. t. Dar kiti pasitelkia 5-4-3-2-1 metodą^[4]:

Pradėdami atgal nuo 5, panaudokite visus savo pojūčius norėdami išvardyti dalykus, kuriuos pastebite aplink. Galite pradėti išvardydami 5 dalykus, kuriuos matote, tada pamėginkite atskirti 4 skirtingus dalykus, kuriuos girdite. Po to palieskite 3 dalykus ir atkreipkite dėmesį į jų tekstūrą, kuo ji skiriasi. Toliau reikėtų atkreipti dėmesį į 2 dalykus, kuriuos galite užuosti. Galiausiai, susitelkite į 1 dalyko skonį, galite atkreipti dėmesį, koks skonis yra jūsų burnoje arba pamėginkite į burną įsidėti saldainį ir sutelkite dėmesį į jo skonį.

Tiesa, jei panikos ataka trunka ilgiau nei 20 minučių, o jos požymiai ne silpnėja, o stiprėja, būtina skambinti pagalbos numeriu. Iškviesti medikus taip pat reikėtų, jei spaudimas krūtinėje trunka ilgiau nei minutę ar dvi arba, jei oro trūkumas niekaip nesumažėja. Apie rimtas problemas išduoda ir krūtinės skausmas, kai juntamas ne dūrimas, o spaudžiantis skausmas, keliaujantis link rankų ir pečių.

Kai kuriems žmonėms užtenka patekti į gydytojų rankas, kad priepuolis praeitų, tačiau reikia suprasti, kad tai anaiptol nereiškia, jog panikos ataka nebuvo rimta. Visuomenėje įprasta tikėti, kad staiga praėjęs priepuolis buvo perdėtas paties paciento, bet tai – tik mitas, skleidžiamas apie tokias problemas pakankamai nepasidomėjusių žmonių. LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė aiškina^[5]:

Kartais tenka girdėti iš paciento, kad tik atvažiavus GMP ir dar nepradėjus teikti pagalbos, panikos ataka „išsikvepia“. Kodėl taip atsitinka? Tiesiog padidėja saugumo jausmas, o tai sumažina nerimą – panikos ataka gesta. Kai kurie žmonės moka „nukreipti“ dėmesį į kitus dalykus. Teko girdėti apie sėkmingus ar nelabai sėkmingus bandymus įverti siūlą į adatą ar panašius dalykus.

Jei patys priepuoliai nėra tokie stiprūs, kad prireiktų medikų, tačiau jie vis tiek kartojasi gan dažnai ar trukdo mėgautis kasdiene veikla, tai yra aiškus signalas, kad derėtų kreiptis į psichologą ir pradėti gydymą su specialistų pagalba.