Patrick Wood: daiktų internetas leis sekti kiekvieną mūsų žingsnį realiuoju laiku

Firmus Medicus -

Technokratijos atsiradimo istorija

Patrick Wood
Patrick Wood – ekspertas, besigilinantis į istorinės technokratijos, darnaus vystymosi ir ekologiškos ekonomikos temas.

Josh del Sol yra dokumentinio filmo „Take Back Your Power“ kūrėjas ir iš jo gimusio judėjimo vadovas.[1] Šis judėjimas, kaip ir filmas, aiškinasi ir viešina išmaniųjų technologijų galimos žalos ir pinigais pagrįstos veiklos mastą. Be to, jis yra „5G Crisis: Awareness & Accountability Summit“[2] sumanytojas, pakalbinęs 40 garsiausių pasaulio daktarų, teisės ekspertų, tyrėjų ir visuomenės saugumo gynėjų. 5G technologijai vis sparčiau skinantis kelią į šiandieninį pasaulį, „Firmus Medicus“ komanda kviečia paskaityti Josh del Sol atliktą interviu su Patrick Wood – ekspertu, kuris įsigilinęs į šią temą kur kas labiau nei dauguma žmonių.

Josh del Sol plačiau pristatė savo pašnekovą:

Patrick yra pagrindinis ir kritiškas darnaus vystymosi, ekologiškos ekonomikos, Jungtinių Tautų „Darbotvarkės 21“, „Darbotvarkės 2030“ ir istorinės technokratijos ekspertas. Tai iš esmės reiškia, kad jis yra vienas geriausių tyrinėtojų, kuris pastaraisiais dešimtmečiais tikrai padėjo įsigilinti į šias temas ir kaip viskas vyksta užkulisiuose. Jis yra „Technocracy Rising“ autorius ir „Trilaterals Over Washington“ 1 ir 2 tomų bendraautorius (kartu su velioniu Anthony C. Sutton). P. Woods išlieka pagrindiniu elitinės Trišalės komisijos ekspertu, jų politikos ir pasiekimų klausimais bei sukūrė jų pačių paskelbtą Naująją tarptautinę ekonominę tvarką, kuri yra darnaus vystymosi esmė pasauliniu mastu.

Josh: Taigi, šiandien mes gilinsimės būtent į tai. Mes tarsi atskirsime tiesą nuo melo ir iš tikrųjų paaiškinsime tam tikrus jungiamuosius taškus. Mes aptarsime galimus sprendimus. Kalbėdami apie technokratiją mes suvoksime platesnį vaizdą. Technokratija yra žodis, kurį jūs, Patrick, tikrai padedate įnešti į mūsų leksiką; suprasti, kaip technologija yra apgalvotai naudojama kaip naujas mūsų visuomenės valdymo mechanizmas. Taigi, papasakokite savo perspektyvą. Kas yra 5G? Kas yra daiktų internetas ir kaip jie susikerta? Koks viso to tikslas?

Patrick: Taip, teisingai. Tiesiog reikia šiek tiek papasakoti istorinius faktus. Pagal kilmę, technokratija buvo sumanyta 1932 m. Kolumbijos universitete. Sumanytojai buvo išvaryti, visa grupė buvo pašalinta iš Kolumbijos dėl poros priežasčių. Bet jie pradėjo komercinę operaciją „Technocracy Incorporated“, kur buvo narystė, žmonės mokėjo rinkliavas ir mokėjo už narystės korteles. Tai buvo labai populiaru Amerikoje. Vienu metu jie galėjo pasigirti iki 600 000 korteles turinčių narių kiekiu. Tai buvo gana didelis dalykas. Jis beveik išblėso ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje.

Bet tai buvo gaivinta septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo dešimtmečio pradžioje, įsteigiant Trišalę komisiją, ypač 1973 m., kartu su David Rockefeller ir Zbigniew Brzeziński. Beje, Z. Brzeziński parašė knygą, būdamas Kolumbijos universitete, pavadinimu „Tarp dviejų amžių: Amerikos vaidmuo technotroninėje epochoje“. Štai kas pradėjo šiuolaikinį technokratijos kartojimą. Galėtume tai vadinti neo-technokratija. Aš tiesiog pasirinkau jos neišskirti, nes vis tiek niekas nežino, kas yra technokratija, tad aš neprivalau atskirti pirmųjų technokratijos apraiškų nuo naujųjų.

Tačiau Trišalė komisija 1992 m., remdama tvarų vystymąsi, Jungtinėms Tautoms perdavė technokratijos doktriną. Šiandien tai girdime visur: tvaru tai, tvaru anai, darnus vystymasis. Tai yra ištekliais pagrįsta ekonominė sistema, kuri priklauso nuo išteklių paskirstymo. Ne paskirstymas pagal kainomis paremtą ekonominę sistemą, kaip mes suprantame šiandien, bet tiesioginis išteklių paskirstymas tų išteklių „valdytojų“. Ir dabar JT tarsi sugalvojo šią idėją, sukurti visuotinį bendrą pasitikėjimą, kur ištekliai bus perduoti jiems. Jie valdys išteklių paskirstymą, licencijavimą ir panašiai, o jūs ir aš iš esmės būsime neįtraukti.

Programa visiškai sunaikina, uždraudžia privačią nuosavybę. Jungtinės Tautos prisiekė, kad jos išraus kapitalizmą su šaknimis ir išlaisvins verslą, kad pakeistų jį tvariu vystymusi. Visa tai yra pradiniai dalykai ir visa tai aprašiau savo knygoje, todėl plačiau apie tai nekalbėsiu; bet tai yra tarytum sutrumpinta istorijos versija. Originali taip vadinama technokratijos Biblija buvo „Technokratijos studijų kursas“, kurį parašė M. King Hubbert. Beje, tai tas pats vyrukas, kuris 1954 m. pradėjo naftos piko teoriją. Apie tai taip pat daug girdėjome.

Tačiau Hubbert buvo vienas iš  „Technocracy Incorporated“ organizacijos įkūrėjų. O organizacijoje jie apibūdino kriterijus, kurie buvo būtini technokratijos įsitvirtinimui. Pagal tuos kriterijus energijos valdymas buvo svarbiausias. Jie norėjo sekti kiekvieną ekonominės sistemos naudojamą galią. Antra, jie norėjo sekti ir stebėti viską visuomenėje: visą vartojimą, visą produkciją, kur buvo žmonės, ką jie veikė ir pan. Tuomet jie neturėjo tam tinkamų technologijų, bet jas turime šiandien.

Ir aš tikiu, kad jie nujautė, kada ateis technologijos. Nemanau, jog dėl kažkokios kitos priežasties, būdami Kolumbijoje, jie buvo apgyvendinti kartu toje pačioje zonoje, kaip ir ankstyva „IBM“ kompanijos užuomazga. Tada toji kompanija gamino pirmąjį „Hollerith“ kompiuterį – tabuliatorių. Vėliau jis buvo naudojamas Vokietijoje ir Europoje statistikai ir tokiems dalykams kaip koncentracijos stovyklos, tokiems bjauriems dalykams, sekti. Na, šiaip ar taip, jie trynėsi pečiais su vizionieriais ir vis tiek laikė save vizionieriais, nes juk jie buvo su Kolumbijos universitetu.

Taigi, tokia ta istorija. Nuo 1973 m. technologija dabar labai subrendo. Šiandien turime dalykų, kurie tuo metu buvo sunkiai įsivaizduojami. Pavyzdžiui, tobulėjant kompiuteriams, tobulėjant programinės įrangos technologijai, dabar mes turime dirbtinį intelektą. 1973 m. tai iš tikrųjų išvis nebuvo disciplina. O dabar mes galime perduoti duomenis tokiu būdu, kokio mes niekada neįsivaizdavome 1973 m. – naudodami belaidę technologiją. Šis naujas kūrinys, ši naujausia technologija dabar naudojama siekiant įgyvendinti pirminius technokratijos tikslus.

Mūsų laukia realiuoju laiku veikianti technologija, kuri rinks duomenis iš visų prie daiktų interneto prijungtų įrenginių

Daiktų internetas ir duomenys
5G leis veikti daiktų internetui, prie kurio prijungti daiktai rinks visą informaciją ir perduos ją centriniams kompiuteriams realiuoju laiku.

Tai mano požiūris į visą šį dalyką. Technologija pažengė į priekį. Kai kurie žmonės pasakytų: „Na, galų gale tai – tik žmonės, išrandantys daiktus“, ir tam tikra prasme tai tikriausiai yra tiesa. Bet kai tik kažkas išrandama, technologiją užgrobia ši technokratų grupė, pakeičia ją, paverčia ginklu ir panaudoja prieš žmones, kuriuos siekia valdyti. Štai kur mes esame šiandien. Mes kalbame apie 5G. Aš tiesiog mestelėsiu tai – 5G yra ne apie mobiliuosius telefonus. Ši technologija tiesiog taip parduodama. „Jūsų mobilieji telefonai bus daug greitesni“. Galite įsigyti naujausią ir geriausią naują „iPhone“, už kurį sumokėsite bet kokią sumą. Tikriausiai iki to laiko, kai pasirodys, sumokėsite 2 000 USD už išmanųjį telefoną, kuris veiks su 5G. Ir jūs galėsite atsisiųsti savo filmus per tris sekundes, o ne per tris minutes. Jie sako: „Oho, koks pranašumas!“

Tai ne apie mobiliojo telefono greitinimą. Klausiausi „Verizon“, „T Mobile“, „AT&T“ generalinių direktorių kalbų ir galima nuolat matyti, kaip jie seilėjasi. Jie seilėjasi ne dėl balso komunikacijų ar žmonių bendravimo mobiliaisias telefonais, o dėl daiktų interneto (ang. internet of things). Ir šitai yra tai, apie ką jie nepaliaujamai kalba. Tas 5G įjungs daiktų internetą, kuris leis rinkti visus duomenis. Visi įrenginiai, kuriuos bus galima prijungti prie interneto, visus tuos duomenis surinks realiuoju laiku. Ir kai sakau realiuoju laiku, daugumai žmonių sunku suprasti, ką tai reiškia.

Naujausia belaidė technologija – 4G – be jokios abejonės yra greita. Bet 5G perkelia technologiją į visiškai kitą lygį. Ne tik duomenų perdavimo greitis yra žymiai didesnis, bet ir kitas interneto ryšių veiksnys, vadinamas latenciniu laikotarpiu. Latencija susijusi su tuo, kiek laiko užtrunka tas pirmas mažas žingsnelis pirmyn ir atgal, sakantis: „aš pasiruošęs siųsti“, o kitas atsako: „aš pasiruošęs priimti“. Ir todėl jie turi visą laiką eiti pirmyn ir atgal, nusprendžiant „Ar esate pasirengęs tai gauti? Ar esate pasirengęs tai išsiųsti?“

Dabar visa tai skamba kaip menkas dalykas. Paprastai buitinėse situacijose, kai turite WiFi maršrutizatorių, jūsų latencinis laikas gali būti maždaug 20–30 milisekundžių ir mes sakome: „O, tai tikrai greita“. Taip ir yra, bet tai nėra realusis laikas. Dėl 5G technologijos latencijos laikotarpis sumažėjo iki vienos milisekundės ar mažiau. Tai yra neįtikėtina, tai yra visiškai revoliucioninga. Tai reiškia, kad mieste įmontuoti jutikliai galės realiu laiku siųsti duomenis atgal į centrinį kompiuterį. Kur dirbtinis intelektas lauks, kad juos analizuotų, modeliuotų, iš jų išgautų visą naudingą informaciją. Būtent dėl šito seilėjasi didžiausios kompanijos. Jos nori tų duomenų.

8-ajame dešimtmetyje mes sakydavome: „sek pinigus, sek valdžią“. Tam tikru mastu tai vis dar teisinga. Na, žinoma, kad yra teisinga. Atrodo, kad pinigai visada kažkur į tai patenka. Bet šiandien, kalbant apie technokratiją, štai kaip reikia į tai žiūrėti: „sek duomenis, sek valdžią“. Eikite ten, kur yra duomenys. Ieškokite duomenų srauto. Ieškokite, kas jį gauna… kas pirmiausia surenka duomenis. O tada ieškokite, kas juos gauna. Ir ką jie daro su tais duomenimis? Visi šių dienų duomenų pasaulio žmonės tvirtina, kad duomenys yra naujoji XXI amžiaus nafta. Ir jie visiškai teisūs. Šiandien pinigai ir vertė, pajamų srautas yra duomenyse, kuriuos šie technokratai sugeba išgauti iš visuomenės.

Taigi kai jūs kalbate apie išmanųjį miestą, visų šių jutiklių įgyvendinimą aplinkui. Nesvarbu, ar tai būtų gatvės žibintai su mikrofonais ir kameromis, ir 5G siųstuvais. Nesvarbu, ar tai būtų jutikliai liftuose ir pastatuose, ir termostatai, ar išmanieji skaitikliai namuose bei versle, ir išmanieji vandens ir dujų skaitikliai – visi tie dalykai. Autonominės transporto priemonės, važiuojančios mieste ir panašiai; visi šie dalykai bus sujungti per daiktų internetą. Tuo metu, kai jie 100 proc. užbaigs išmaniųjų miestų technologijos diegimą tam tikrame plote, pakankamai išteklių turintis kompiuteris galės tiesiogine ta žodžio prasme modeliuoti miestą realiuoju laiku. Ir pasukti jį bei pažvelgti į jo skirtingas zonas, į kurias jie nori pažvelgti. Tai niekada nebuvo įmanoma.

Daiktų internetas leis sėkmingai vykdyti visišką socialinę kontrolę

Socialinė kontrolė
Naujosios technologijos leis realiu laiku sekti kiekvieną žmonijos žingsnį ir sėkmingai vykdyti socialinę kontrolę.

Josh: Koks gali būti viso to pritaikomumas? Ir prieš jums atsakant, aš tiesiog pasakysiu, kad turiu gerą draugą, kuris sugalvojo posakį: „Mes gąsdiname, nes mums rūpi“. Taigi mes pažvelgsime į šias, taip sakant, potencialiai bauginančias sritis, kad iš tikrųjų panagrinėtume, kokia ši technologija yra ir kur galėtų būti naudojama. Tam, kad galėtume išspręsti šį klausimą, tai, kas iš tikrųjų vyksta, turime stumti pokalbį į priekį ir sąmoningai bei kolektyviai pakeisti kursą. Būtent apie tai mes čia ir kalbame, tiesa? Mes kalbame apie tam tikrą laikotarpį, per kurį mes susitaikome su šia realybe. Mes tiriame išeitis. Ir mes žiūrime į tai apgalvotai. Bet tiesiog imkime ir pažiūrėkime į tai, Patrick. Dėl ko esate labiausiai susirūpinęs? Kaip įsivaizduojate šios technologijos pritaikymą dabar ir ateityje?

Patrick: Visa tiesa, apie kurią mes čia kalbame, yra susijusi su socialine kontrole. Štai kas buvo technokratija nuo pat pradžių. Štai ką reiškia tvarus vystymasis šiandien, Jungtinių Tautų „Darbotvarkėje 21“, „Darbotvarkėje 2030“ ir „Naujoje miestų darbotvarkėje“ bei pan. Visa tai yra apie socialinę kontrolę. Štai ką su „Naujuoju žaliuoju pasiūlymu“ (ang. Green New Deal) AOC pristatė mūsų šaliai. Dabar visi apie tai kalba. Kalbama apie socialinę kontrolę; priversti jus daryti tai, ką jie nori, jog darytumėte. Tai atima asmeninį pasirinkimą, atima piliečių pasirinkimą, visiškai pašalina piliečių susirūpinimą ir sako, kad iš esmės… tai yra tokia ego kelionė: „Mes žinome, kas jums geriausia. Turėtumėte pasitikėti mumis, jog priimsime visus sprendimus vietoj jūsų“.

Jūsų pirkimo sprendimai, medicininiai sprendimai, kelionių sprendimai, vartojimo sprendimai ir sprendimai, kiek turėti vaikų. Viskas, ką tik įmanoma dabar įsivaizduoti, yra ant jų stalo, kad galėtų praktikuotis su jūsų ir mano socialine kontrole. Ir tai nėra kažkas, kas atsirado tiesiog per klaidą ar netyčia. Taip buvo nuo pat pradžių. Dabar mes iš tiesų jaučiame įkandimą, matome problemą. Pažvelk į Kiniją. Kinija įdiegė socialinio kredito taškų sistemą, kuri paveikė kiekvieną jų šalies gyventoją. Visi 1,4 milijardo žmonių buvo įtraukti į socialinio kredito sistemą su savo nuotraukomis, su biometriniais duomenimis – visais duomenimis. Jie žino viską, kas nutinka; valdžia žino.

Jie dabar naudoja dirbtinį intelektą, kad reitinguotų ir vertintų bei rūšiuotų visus šalies žmones. Pašaliniai, kurie kelia problemų, pavyzdžiui, tokie kaip jūs ir aš… jie tiesiog pašalinami iš sistemos; jie yra atstumti. Šiuo metu Kinijoje yra 13 milijonų žmonių, įtrauktų į juodąjį sąrašą, kurie buvo pažeminti į antrosios klasės piliečius. Jie negali keliauti taip, kaip tą daro kiti žmonės. Jie negali lankyti tų pačių mokyklų, į kurias nori eiti kiti žmonės. Jie negali gyventi tose vietose, kur nori gyventi kiti žmonės. Jie negali nusipirkti tų pačių daiktų, kuriuos nori pirkti kiti žmonės. Tai taip distopiška. Tai žemiau distopijos. Štai kas atkeliauja į Ameriką, nes tai yra technokratijos širdis. Tai yra socialinės kontrolės širdis.

Pasitelkiant stebėjimo technologijas bus vykdoma nusikaltimų prevencija, kuri nėra 100 proc. tiksli

Nusikaltimų prevencijos klaidos

Josh: Oho. Aš atsimenu, kad rašėte apie tokius dalykus kaip nusikaltimų prevencija (ang. pre-crime; sistema, sustabdanti nusikaltimą prieš jam įvykstant); kaip tame filme, „Minority Report“, kurį tikriausiai žino daugelis žmonių. Ar norite pakalbėti šia tema ir apie kitus konkrečius būdus, apie kuriuos pranešėte savo interneto svetainėje „Technocracy News“? Apie kitus konkrečius būdus, kuriais siekiama įgyvendinti šią technologiją?

Patrick: Na, pataikėte – nusikaltimų prevencija yra gana geras pavyzdys. Šiandien mūsų šalyje, Amerikoje, bandoma įdiegti stebėjimo technologijas, kurios yra labai panašios, jei ne identiškos, toms, kurios naudojamos Kinijoje. Nors dabar amerikiečių kompanijos turi šią technologiją ir parduoda ją policijos padaliniams visoje Amerikoje. Lygiai tokia pati programinės įrangos koncepcija ir funkcionalumas naudojama Kinijoje, kad būtų galima identifikuoti žmones, einančius gatve, naudojant viešąsias kameras. Stebėti žmones pagal vardą, na žinote – maža dėžutė, balionas ar bet kas kita virš galvos, sakantis: „eina Josh del Sol. Jis eina nusipirkti kavos į savo mėgstamiausią kavinę“ ar panašiai.

Šiuo metu tokia technologija parduodama policijos departamentams visoje Amerikoje. Ją pardavinėja agresyvūs, stilingais kostiumais apsirėdę asmenys. Na, žinote – ne „IBM“ pardavėjas, o tas vaizdas, kurį pamatote, kai sutinkate profesionalius pardavimų žmones. Jie vaikšto po policijos departamentus pardavinėdami šią programinę stebėjimo įrangą. Policijos departamentai ją šluoja neįtikėtinu greičiu. Ir daug žmonių sakys: „tai neteisėta“ arba „tai neteisinga“, arba „mes nenorime to čia“. Tačiau policijos departamentai žino, jog nėra jokio federalinio reglamento, net vieno vienintelio federalinio reglamento ar įstatymo, kuris užkirstų kelią vietos policijos departamentui įgyvendinti šią visur plintančią programinę stebėjimo įrangą. Ir jie įdiegs bet kokią dirbtinio intelekto programinę įrangą, skirtą nusikaltimų prevencijos analizei, kuri tik pateks į jų rankas.

Tai tik pinigų klausimas. Dabar policijos departamentai neturi daug pinigų. Taigi, mažėjant šios programinės įrangos kainai, vis daugiau ir daugiau policijos departamentų sako: „Mes galime sau tai leisti. Na, mes galime atsikratyti gal pusšimčio patrulių, kurių mums nebereikia, o jų atlyginimus panaudosime susimokėjimui už tokią technologiją“. Štai ką jie padarė. Taigi dabar technologija šluojama Amerikoje. Amerikiečiai kiekvienas atskirai dar nesusivokė, kas vyksta su policija visoje šalyje. Bet kai policija pradės naudoti šią nusikaltimų prevencijos techniką bandydami nuspėti, kur įvyks nusikaltimas, kada tai įvyks ir kas tai padarys, visi atsidurs itin pavojingoje vietoje.

Nes technokratiškam protui visiškai priimtina būti tiksliam 90 proc. Jei jie gali gauti tai, kas tikslu maždaug 90 proc., tuomet jie būna sujaudinti: „Tai nuostabu. Mes atlikome nusikaltimų prevencijos analizę ir dabar galime išeiti ir padaryti visa tai realybėje.“ Bet štai ką jie tiesiog ignoruoja – o kaip likę 10%? O kaip dėl 10% tų, kurie bus sužlugdyti dėl to, su kuo neturėjo nieko bendro? Tai toks pavojingas, utopiškas mąstymas, jog amerikiečiai dar nesusimąstė. „90% yra pakankamai gerai“ – nėra būdas, kuriuo kada nors veikė Amerika. Mūsų teisinė sistema, teisinės valstybės principai. Gerai, ji nėra tobula, nes galbūt kartais žmonės nėra tobuli, bet įstatymų viršenybė taikė tuos pačius įstatymus visiems vienodai.

Ne taip, kaip nusikaltimų prevencijos analizės programinė įranga ar bet koks kitas panašus dalykas, kuris veikia su dirbtiniu intelektu. Ši technologija nebus taikoma vienodai. Įrodyta, kad ji gali būti šališka, kitaip tariant, buvo pastebėta, kad programuotojo šališkumas atsispindi programinėje įrangoje. Ir 90 proc. tikslumas palieka kitus 10 proc. neteisingai apkaltintais viskuo, ką kažkas susigalvojo. Ir net jei galiausiai bus įrodyta, jog jie nekalti, jų gyvenimai jau bus sužlugdyti proceso metu, vien dėl kaltinimų, jog kažką padarė.

Josh: Taip, labai ačiū už konkretų paaiškinimą, nes tai akivaizdžiai baisu, jog pereinama nuo teisinės valstybės principo prie dirbtinio intelekto sistemos, darysiančios prielaidas, turinčias įtakos žmonių teisėms. Štai apie ką mes kalbame. Tai yra technokratija. Tai – potencialus chaosas. Tai gali būti visiška bei absoliuti priklausomybė nuo sistemos ir individualių teisių bei bendrosios tvarkos praradimas.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai