Pavasarinį astmos paūmėjimą galima švelninti ir natūraliomis priemonėmis

Firmus Medicus -

Astma sergantys žmonės turėtų būti itin atsargūs, atėjus šiltiems orams

Astma – lėtinė liga, kuri laikoma bene dažniausiai pasitaikanti ir yra viena seniausių medicinos istorijoje. Ji pasireiškia dusulio bei kosulio priepuoliais. Statistiniai duomenys rodo, jog šia varginančia liga pasaulyje serga itin didelis kiekis žmonių – net apie 300 milijonų[1].

Prognozuojama, kad 2025 metais bronchine astma gali sirgti iki 400 milijonų planetos gyventojų. Vaikams ir jaunuoliams šią ligą dažnai sukelia įvairūs alergenai, o nealerginė astma dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms.

Ypač ši liga paaštrėja pavasarį, tačiau gerai bent tai, kad net ir tokia liga sergant, galima sau padėti ir efektyviai veikiančiomis natūraliomis priemonėmis.

Ši liga, kitaip dar vadinama lėtiniu bronchų sienelės uždegimu. Sergant ja bronchų sienelės parausta, sustorėja bei tampa jautrios įvairiems alergenams ar kitiems dirgikliams.

Po kontakto su alerginėmis medžiagomis pablogėja oro tėkmė kvėpavimo takuose, todėl žmogui tampa sunku kvėpuoti, net sakoma, kad kvėpuojama „švokščiant“. Sergančiuosius taip pat vargina sausas kosulys, dusulys[2]

Prasidėjus šiltajam sezonui, pavasarį ir vasarą sergantieji alergine astma turi būti ypatingai atsargūs. Neretai alerginės ir nealerginės astmos simptomai būna panašūs, todėl svarbu šiuos simptomus atskirti ir jų nepainioti.

Alerginę astmą sukelia žiedadulkės, dulkių erkutės, kartais net alergija maistui ar rūkymas.

Gydytojai teigia, kad alerginių ligų išsivystymą gali sukelti ne tik intensyvus rūkymas, kaip vis dar neretai galvojama visuomenėje, tačiau ir cigarečių dūmai ar net buvimas prirūkytose patalpose.

Vis tik tikruosius alergijos veiksnius, kurių reikėtų vengti, gali identifikuoti tik atlikti alergijos tyrimai.

Gali prireikti skubios pagalbos, jei liga bus gydoma netinkamai

Bronchinė astma, pasireiškianti panašiais simptomais – dusulio, kosulio priepuoliais, dažniausiai pasireiškiančiais anksti ryte ar naktį, skiriasi nuo alerginės astmos ligos stadijomis, priepuolių dažnumu[3].

Bronchinės astmos diagnozei patvirtinti atliekami įvairūs medicininiai bei laboratoriniai tyrimai, siekiant atmesti į astmą panašių ligų tikimybę. Patvirtinus diagnozę ir nustačius ligos stadiją, skiriamas atitinkamas gydymas.

Netinkamai gydant šią ligą prastėja plaučių funkcija ir žmogui gali prireikti skubios medikų pagalbos. Tačiau gydytojai tvirtina, kad šiais laikais medicinos, farmacijos mokslas šią ligą leidžia pilnai kontroliuoti, o žmonės, sergantys astma, gali gyventi įprastą pilnavertį gyvenimą[4].

Tačiau nederėtų pamiršti, kad astmos gydymo sėkmingumą lemia ne vien tinkamai parinkti gydymo metodai ar vaistinėje įsigyti brangesni medikamentai. Ir nors astma ir nėra išgydoma liga, šią ligą galima kontroliuoti vieninteliu būdu –  reguliariai ir taisyklingai vartojant paskirtus vaistus.

Sergantieji linkę burtis į klubus

Neretai žmonės, išgirdę, kad jiems patvirtinta astmos diagnozė, išsigąsta, nežino kaip reikės gyventi toliau. Tačiau Lietuvoje veikia įvairūs klubai, asociacijos, vienijančios sergančiuosius šia liga.

Didesniųjų šalies miestų gyventojai, kurių gyvenimą paženklino ši liga, buriasi į sergančiųjų astma klubus ir būdami kartu jaučiasi siejami vieno tikslo ar vienos problemos.

Susibūrimų metu jie dalinasi patirtimi, medicinos naujovėmis, klausosi paskaitų apie sveikatą, padedami į susitikimus kviečiamų medikų ar kitų specialistų, mokosi išvengti ligos paūmėjimų, komplikacijų, mokosi taisyklingai naudotis savikontrolės priemonėmis.

Į būrį susirinkę vieno likimo žmonės bendrauja, semiasi žinių iš liaudies medicinos, išbando priemones, kurios gali padėti palengvinti ligą, mokosi taisyklingo kvėpavimo pratimų, eina į žygius su šiaurietiškomis lazdomis ir netgi mankštinasi.

Dauguma turbūt nustebtų, kaipgi sergantis astma, kamuojamas dusulio žmogus, gali mankštintis? Tuo tarpu gydytojai pulmonologai tvirtina, kad kol astma yra gerai kontroliuojama, šia liga sergantiems mažo aktyvumo mankštos nėra pavojingos.

Pratimai, kurių metu mokomasi tinkamo kvėpavimo technikos, jogos užsiėmimai, streso valdymo metodai netgi yra naudingi.

Į savo treniruočių rutiną specialistai rekomenduoja įtraukti aerobinių, tempimo pratimų, pasipriešinimo treniruočių.

Sergantiems astma svarbu vengti mankštintis šaltame, sausame ore ir prieš pradedant intensyvesnius užsiėmimus bent 10 minučių atliekant mažesnio intensyvumo pratimus[5]. Žinoma, pajutus, kad atliekant fizinio aktyvumo pratimus ligos simptomai ryškėja, savijauta prastėja, derėtų pasitarti su gydytoju.

Dažnas išgirdęs astmos diagnozę nežino, kaip toliau gyventi su liga. Luci/Pexels nuotrauka

Palengvinti astmą galima natūraliomis priemonėmis

Štai liaudies medicinos žinovai rekomenduoja natūralias priemones, kurios palengvina kvėpavimą ir netgi  astmos simptomų intensyvumą. Viena iš paprasčiausių priemonių – kofeinas.

Išgėrus stiprios kavos puodelį, kavoje esantis kofeinas praplečia kvėpavimo takus, tad ir kvėpuoti tampa lengviau.

Patariama daugiau valgyti ryškių spalvų vaisių ir daržovių, mat bioflavonoidai, kurie vaisiams ir daržovėms suteikia ryškią spalvą, turi priešuždegiminių ir antialerginių savybių.

Nebijantiems aštresnių pojūčių vertėtų išbandyti akupunktūrą, kuri plačiai naudojama tradicinėje kinų medicinoje, nors vis labiau populiarėja ir pas mus[6]. Šis gydymo metodas taikomas daugybei ligų gydyti ir taip pat gali padėti palengvinti astmos simptomus.

Šios ligos simptomus padeda sušvelninti ir vaistinių savybių turintys augalai. Nakvišose ar šio augalo aliejuje yra gausu riebalų rūgšties. Ši medžiaga dažniau naudojama odos problemoms gydyti, tačiau gali padėti ir palengvinti kvėpavimą.

Gražuolę lobeliją mes sodiname į savo gėlynus, o tuo tarpu amerikiečiai ją naudoja kvėpavimo sutrikimams ir astmai gydyti. Geltonai žydinti žolė mullein, arba antklodžių žolė yra paprasta piktžolė, tačiau šios žolės antpilą galima vartoti kaip antimikrobinę ir antispazminę arbatą nuo kosulio.

O štai juodoji sėkla turi kone stebuklingų galių. Juodoji sėkla buvo naudojama dar prieš daugiau nei 2000 metų. Šia priemone tuomet gydydavo galvos, dantų skausmus, nosies užgulimą, valydavo žarnyną nuo kirminų. Vėlesniais laikais vaistai iš juodosios sėklos buvo naudojami virškinamojo trakto ir kvėpavimo sistemos, įskaitant astmą, ligoms gydyti.

Dar viena priemonė iš gamtos – tikrinis blizgutis (arba Reichi) grybas, jis veikia kaip bronchus plečiantis vaistas, atveriantis susiaurėjusius kvėpavimo takus, tačiau gali sukelti ir pašalinį poveikį – padažnėjusį širdies plakimą ir (arba) dirglumą. Todėl šį grybą reikėtų vartoti tik mažomis dozėmis ir prižiūrint gydytojui arba savo sritį išmanančiam žolininkui.

Barzdotoji cimbžieda taip pat naudojama astmai gydyti, mat jos sudėtyje yra veikliosios medžiagos forskolino, kuris veikia kaip bronchus plečiantis vaistas. Tačiau jei pacientas kartu vartoja antikoaguliantų arba vaistų nuo aukšto kraujospūdžio, šio augalo preparatų vertėtų atsisakyti.

Sergantieji astma gamtoje gali rasti gausybę ligos simptomus lengvinančių priemonių, tačiau prieš pradedant vartoti vaistinių augalų preparatus astmai gydyti, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Sergantys astma gali mankštintis ir užsiimti fizine veikla. Dariaus Basharo/Unsplash nuotrauka

Reikėtų sureguliuoti mitybą ir saugoti save

Sergantiems astma patariama vartoti daugiau sveikų, ekologiškų maisto produktų, vengti rafinuotų angliavandenių, cukraus, hidrintų ar iš dalies hidrintų aliejų, dirbtinių maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, saldiklių, kepto maisto bei maisto produktų, kuriuose gausu nitratų, nitritų ir sulfitų[7].

Sergantieji astma turėtų kontroliuoti ir vitamino B12 kiekį organizme, mat šio vitamino trūkumas yra susijęs su kai kuriomis astmos formomis. Svarbu mitybą praturtinti produktais, kuriuose gausu omega-3 rūgščių ar vartoti žuvų taukus, linų sėmenų aliejų. Patartina vartoti ir magnio preparatus, kurie pasižymi bronchus plečiančiu poveikiu.

Pavasaris ne tik gražiausias metų laikas, tačiau ir alergijų paūmėjimo metas. Taigi sergantiems astma šis gamtos prabudimo laikas gali būti pavojingas, mat žiedadulkės gali paskatinti astmos paūmėjimą.

Šio sezono metu, sergantiems alergijomis ar astma, nederėtų pamiršti savo brangiausio turto – sveikatos ir pasikonsultuoti su savo gydytoju, pasitarti dėl vaistų vartojimo ir kitų ligos kontroliavimo priemonių.

Derėtų vengti kontaktų su alergenais, vėdinti patalpas kuomet lauke vėsu ir nėra vėjo, dažniau plauti rankas, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, stiprinti imunitetą, vengti streso, išlikti ramiems, nes panika, nerimas gali iššaukti astmos priepuolį, dažniau šypsotis ir džiaugtis gyvenimu.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e