Peršalimo ligos: simptomai, eiga ir prevencija

Firmus Medicus -

Peršalimo požymiai ir signalai, jog laikas kreiptis pas gydytoją

Peršalimo ligosPeršalimo ligos dažniau pasireiškia šaltuoju metų laiku. Kelly Sikkemos/Unsplash nuotrauka

Nors peršalimo ligos gali kankinti bet kuriuo metų laiku, tačiau atėjus rudeniui besiskundžiančių perštinčia gerkle, kosuliu ir kitais peršalimo simptomais smarkiai padaugėja. Iš tiesų suaugusieji per metus suserga peršalimo ligomis maždaug du ar tris kartus per metus, o vaikai – dar dažniau ir tai yra visiškai normalu.[1] Visgi yra būdų kaip sumažinti peršalimo tikimybę arba greičiau pasveikti, nespėjus ilgesniam laikui užsidaryti namuose dėl niekaip nesibaigiančios slogos ir kitų bėdų.

Peršalimo simptomus gali sukelti daugybė skirtingų virusų. Visgi, dažniausia priežastimi tampa rinovirusai. Ir nors populiaru manyti, jog dėl peršalimo kalčiausi šaltesni orai, iš tiesų kaltininkas yra artimas kontaktas uždarose patalpose, kuriose šaltėjant orui visi praleidžia vis daugiau laiko. Žmogus užsikrečia gan lengvai, nes virusas patenka į kūną per burną, nosį ar akis, o kadangi virusas gali plisti oro lašeliniu būdu, sergančiam asmeniui tereikia kalbėti, čiaudėti ar kosėti, kad paskleistų virusą tarp šalia esančių asmenų.

Toks virusas plinta ir per paviršius. Pavyzdžiui, spaudžiant ranką peršalusiam žmogui, dalijantis užterštais daiktais (valgymo įrankiais, rankšluosčiais, žaislais, telefonais ir pan.), jei po kontakto sveikas asmuo nenusiplauna rankų ir paliečia savo akis, nosį ar burną. Pastebėta, kad virusas lengviau perduodamas per lygius paviršius, tokius kaip durų rankenos, nei porėtus.[2]

Daugumai žmonių peršalimas praeina per 7-10 dienų. Pastebėta, jog nemalonūs pojūčiai ilgiau kankina rūkančius žmones, tačiau vis tiek pasibaigia per kiek ilgiau nei savaitę ir iš esmės varvanti nosis ar perštinti gerklė praeina be medikų įsikišimo. Visgi, jeigu simptomai palaipsniui negerėja ar net blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Peršalimo simptomai paprastai pasireiškia per pirmas tris dienas po užsikrėtimo tai sukeliančiu virusu. Kiekvienam žmogui požymiai gali kiek skirtis, tačiau dažniausi yra šie:

  • sloga ar užgulta nosis,
  • gerklės skausmas,
  • kosulys,
  • lengvas galvos skausmas,
  • nedidelis kūno skausmas,
  • šiek tiek pakilusi kūno temperatūra,
  • čiaudėjimas,
  • bloga savijauta.

Taip pat daugelis peršalusių žmonių pastebi, jog bėgant laikui keičiasi nosies išskyros: iš pradžių jos būna skaidrios ir itin skystos, o vėliau gali virsti tirštesnėmis ir pakeisti spalvą į geltoną ar žalą. Tai – tik įprastas nosies išskyrų pokytis skirtingu ligos laikotarpiu ir paprastai nereiškia, jog sergantysis turi bakterinę infekciją.

Paprasto peršalimo atveju užtenka gydytis namuose, geriant daug šiltų skysčių ir nebūtina pasirodyti gydytojui. Tačiau tiek vaikams, tiek suaugusiems reikia nuvykti pasitikrinti tuo atveju, jei pastebimi lengvam peršalimui nebūdingi simptomai. Suaugusiems reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:

  • simptomai pablogėjo arba negerėja,
  • sergama ilgiau nei 10 dienų,
  • pasireiškė didesnis nei 38,5 C karščiavimas, trunkantis ilgiau nei 3 dienas,
  • ir vėl pakilo temperatūra, nors kurį laiką jos nebebuvo,
  • atsirado dusulys ar švokštimas,
  • pasireiškė stiprus gerklės, galvos ar sinusų skausmas.

Vaikai ir peršalimo ligosVaikai kur kas dažniau serga peršalimo ligomis nei suaugusieji. Vitoldos Klein/Unsplash nuotrauka

Vaikus reikėtų nuvesti pas gydytoją, jei:

  • auginate naujagimį iki 12 savaičių ir jam pasireiškė 38 C karščiavimas,
  • bet kokio amžiaus vaikui karščiavimas nepraeina per daugiau nei dvi dienas arba dar labiau kyla temperatūra,
  • vaiką kankina stiprus galvos, gerklės skausmas ar stiprus kosulys,
  • pasireiškė švokštimas, vaikui darosi sunku kvėpuoti,
  • prasidėjo ausų skausmas,
  • vaikas neįprastai mieguistas,
  • dingo apetitas.

Jeigu pastebite tokius nerimą keliančius sveikatos pokyčius, geriau nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją, kadangi peršalimas ne visada baigiasi tik savaitę trunkančiu kosuliu ir sloga. Gali pasireikšti ir įvairios komplikacijos, tokios kaip:

  • Ūminė ausų infekcija (vidurinės ausies uždegimas). Tai atsitinka, kai bakterijos ar virusai patenka į erdvę už būgnelio. Tipiški požymiai ir simptomai yra ausų skausmas arba karščiavimo grįžimas po peršalimo.
  • Astma. Peršalimas gali sukelti švokštimą, net jei nesergate astma. Jei sergate astma, peršalimas gali ją pabloginti.
  • Ūminis sinusitas. Suaugusiesiems ar vaikams peršalimas, kuris neišnyksta, gali sukelti patinimą ir skausmą (uždegimą) bei sinusų infekciją.
  • Kitos infekcijos. Peršalimas gali sukelti kitas infekcijas, įskaitant gerklės uždegimą, pneumoniją ir vaikų krupą ar bronchiolitą. Šios infekcijos turi būti gydomos gydytojo.

Gan dažnai žmonės mano, jog tiesiog peršalo, o iš tiesų užsikrėtė gripu. Todėl jei tik pajaučiate tokius gripui būdingus simptomus kaip šaltkrėtis, karščiavimas, raumenų ar kūno skausmai, turėtumėte kuo greičiau kreiptis pas gydytoją. Didesnę riziką patirti gripo komplikacijas turi maži vaikai (jaunesni nei 5 metų amžiaus), nėščios moterys, 65 metų amžiaus ar vyresni asmenys ir tie žmonės, kurie turi gretutinių ligų (astmą, diabetą, širdies ligas).[1] Atlikęs tyrimus gydytojas nustatys ar sergantysis užsikrėtęs gripu, ar visgi tik peršalo ir paskirs tinkamą gydymą.

Peršalimo prevencija

PeršalimasSloguojant ypač svarbu nepamiršti laikytis higienos reikalavimų. Brittany Colette/Unsplash nuotrauka

Kalbant apie riziką užsikrėsti peršalimo ligomis, reikia atkreipti dėmesį ne tik į tuos atvejus, kai užmirštama nusiplauti rankas. Iš tikrųjų yra nemažai rizikos veiksnių, kurie gali padidinti peršalimo tikimybę:

  1. Amžius. Didžiausia rizika pasigauti peršalimą yra kūdikiams ir mažiems vaikams. Ši rizika dar labiau išauga, jei vaikai laiką leidžia priežiūros įstaigose, kadangi jose dažnai pasitaiko sloguojančių ar kosinčių vaikų.
  2. Susilpnėjusi imuninė sistema. Rizika padidėja sergant lėtinėmis ligomis ar kitaip susilpnėjus imuninei sistemai.
  3. Metų laikas. Tiek vaikai, tiek suaugusieji dažniau serga rudenį ir žiemą, tačiau galite susirgti bet kuriuo metu.
  4. Rūkymas. Labiau tikėtina, kad peršalsite ir susirgsite sunkesnėmis peršalimo ligomis, jei rūkote arba būnate šalia rūkančiojo.
  5. Poveikis. Jei esate minioje, pavyzdžiui, mokykloje ar lėktuve, greičiausiai susidursite su peršalimą sukeliančiais virusais.

Nėra kokių nors vaistinių preparatų, kurie pilnai apsaugotų nuo tikimybės užsikrėsti peršalimo ligomis. Tačiau yra keli faktoriai, kurie gali sumažinti užsikrėtimo tikimybę bei sulėtintumėte viruso plitimą aplinkoje.[3] Tad nepamirškite kelių svarbių taisyklių:

  • Plaukite rankas. Kruopščiai ir dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių. Jei nėra muilo ir vandens, naudokite alkoholio pagrindu pagamintą rankų dezinfekavimo priemonę, kurioje yra ne mažiau kaip 60% alkoholio. Išmokykite savo vaikus, jog yra itin svarbu plauti rankas. Venkite liesti akis, nosį ar burną neplautomis rankomis.
  • Dezinfekuokite savo daiktus. Kasdien valykite ir dezinfekuokite labiausiai liečiamus paviršius, tokius kaip durų rankenos, šviesos jungikliai, elektronika, virtuvės ir vonios stalviršiai. Tai ypač svarbu, kai kas nors jūsų šeimoje peršąla. Periodiškai plaukite vaikų žaislus.
  • Užsidenkite, kai kosėjete. Čiaudėkite ir kosėkite į audinius. Panaudotus audinius nedelsdami išmeskite, tada kruopščiai nusiplaukite rankas. Jei neturite servetėlės, čiaudėkite ar kosėkite alkūnės linkyje, o tada nusiplaukite rankas.
  • Nesidalinkite maistui skirtais indais ir stalo įrankiais. Nesidalinkite taurėmis ar valgymo įrankiais su kitais šeimos nariais. Kai sergate jūs ar kas nors kitas, naudokite savo stiklinius ar vienkartinius puodelius. Pažymėkite puodelį ar stiklinę ją naudojančio asmens vardu.
  • Laikykitės atokiau nuo peršalusių žmonių. Venkite artimo kontakto su visais peršalusiais. Jei įmanoma, būkite atokiau nuo minios. Venkite liesti akis, nosį ir burną.
  • Pasidomėkite į kokią vaikų priežiūros vietą vedate savo vaikus. Ieškokite tokios mokymosi įstaigos, kurioje būtų laikomasi geros higienos praktikos ir būtų laikomasi reikalavimo, jog sergantys vaikai turi likti namuose.
  • Pasirūpinkite savimi. Gerai maitintis, mankštintis ir pakankamai miegoti yra naudinga jūsų bendrajai sveikatai.

Kaip gydytis peršalus

Recepto, kuris padėtų akimirksniu išsivaduoti iš peršalimo, vargu ar įmanoma rasti – juk ne veltui egzistuoja posakis, jog gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę. Visgi, susirgus svarbu nepamiršti, jog būtina vartoti kuo daugiau skysčių ir tiesiog ilsėtis.

Yra tyrimų, kuriuose pastebėta, jog tokios žolelės kaip ežiuolė gali veiksmingai palengvinti peršalimo simptomus.[4] Tad jei norite šiek tiek pagerinti savo savijautą, galite išmėginti homeopatinius, nereceptinius vaistus, tačiau prieš juos vartojant būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tai ypač svarbu vaikų atveju, nes ne visi nereceptiniai vaistai nuo peršalimo yra rekomenduojami vaikams dėl jų sudėtyje esančių ingredientų. Taip pat, jei kankina perštinti gerklė, rekomenduojama naudoti druskos tirpalą: stiklinėje vandens ištirpinus šaukštelį druskos šiuo tirpalu praskalauti gerklę.

Stipresni vaistai, t. y. receptiniai antibiotikai, šiuo atveju nepadės. Jie neveikia prieš virusus, o vartodami antibiotikus be reikalo galite sau pakenkti, nes organizmui vėliau gali būti sunkiau kovoti su būsimomis bakterinėmis infekcijomis. Vietoj skubėjimo griebtis stiprių vaistų, kurie vis tiek nepadės išgydyti peršalimo, reikėtų tiesiog ilsėtis, vartoti daug skysčių ir neužmiršti reguliariai valgyti, net jeigu apetitas ir nėra toks geras kaip įprastai. Juk kovojant su virusu kūnui reikia daugiau energijos, o energija gaunama iš maisto.

Jei peršalus dingo apetitas ar kyla klausimų, koks maistas tiktų sergant, geriausia rinktis kažką lengvesnio. Pavyzdžiui, puikiai tiks:

  • Vištienos ir makaronų sriuba. Šilta, sūroka sriuba yra puikus pasirinkimas sergant peršalimo ligomis, nes skysčiai padeda atverti sinusus. Būtent todėl karštos sriubos valgymas gali padėti lengviau kvėpuoti. O sriuboje esanti druska taip pat pagelbės sudirgusiai gerklei.
  • Jogurtas. Jogurtuose yra milijardai gerųjų bakterijų, kurios gali pagerinti žarnyno sveikatą. O žarnyne esant sveikam mikrobiomui taip galite padėti savo kūnui kovoti su daugybe ligų, įskaitant ir peršalimą.
  • Karšta arbata. Šilti gėrimai puikiai tinka peršalus. Rekomenduojame į arbatą, įpilti medaus ir imbiero, kurie taip pat yra tinkami natūralūs produktai, galintys padėti jūsų imunitetui. Tiesa, peršalus venkite kavos, kadangi kofeinas gali padidinti dehidratacijos riziką ar trukdyti tinkamai vartojamų vaistų veikimui.

Taigi, jei peršalote – tiesiog ilsėkitės, gerkite daug skysčių ir nepamirškite reguliariai maitintis. Tuo tarpu norint apsisaugoti nuo peršalimo ligų, svarbu laikytis higienos, nesidalinti daiktais su sergančiaisiais ir praleisti kuo mažiau laiko uždarose patalpose su daug žmonių. Tačiau svarbu įsidėmėti, jog peršalimo ligos yra gan dažnas reiškinys, todėl nereikėtų stebėtis, jei per metus susergate kelis kartus.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai

Pamėk Mus Facebook'e