„Pfizer“ kompanijos skaidrumas ir patikimumas

Firmus Medicus -

Kompanija „Pfizer“ atsidūrė visų dėmesio centre sukūrusi Covid-19 vakciną

Kompanijos generalinis direktorius pardavė dalį akcijųTą pačią dieną, kai paskelbė apie vakcinos veiksmingumą, kompanijos generalinis direktorius pardavė dalį savo akcijų.

Iškart po JAV prezidento rinkimų pasaulį apskriejo žinia apie neįtikėtinai gerus naujosios COVID-19 vakcinos rezultatus. Džiugią žinią paskelbė kompanija „Pfizer“, akcijų biržoje sukėlusi tikrą audrą. Šią vakciną gaminančios „Pfizer“ kompanijos akcijų kaina šoko į didžiules aukštumas.[1] Vos per vieną dieną akcijų vertė pakilo 15%.[2] Jų partnerių „BioNTech“, kurie prisideda prie vakcinos gaminimo, akcijos šoktelėjo 25%.

Tą pačią dieną, kai „Pfizer“ paskelbė apie savo COVID-19 vakcinos bandymų rezultatus, kompanijos generalinis direktorius Albert Bourla pardavė 62% savo akcijų. Kadangi sensacinga naujiena apie vakcinos efektyvumą pakėlė kompanijos akcijų kainą, A. Bourla sugebėjo parduoti akcijas už beveik pačią aukščiausią kainą šiais metais.[3] A. Bourla pardavė akcijas už 5,6 mln. USD, vadovaudamasis iš anksto nustatytu prekybos planu, patvirtintu rugpjūčio 19 d.[4] Kompanija aiškino:[5]

Šių akcijų pardavimas yra asmeninio dr. Bourla finansinio planavimo ir iš anksto nustatyto (10b5-1) plano dalis, leidžianti pagal SEC taisykles dideliems korporacijų, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, akcininkams ir savininkams prekiauti iš anksto nustatytu akcijų skaičiumi iš anksto nustatytu laiku.

Taigi, COVID-19 vakcinos gamyboje pirmaujančios kompanijos generalinis direktorius iš anksto planavo parduoti akcijas ir tą padarė tą pačią dieną, kai paskelbė apie teigiamus efektyvumo rezultatus. Tai ne vienam sukėlė pagrįstų abejonių dėl „Pfizer“ vadovo nuoširdumo pandemijos akivaizdoje bei noro pasipelnyti iš susidariusios visuotinės baimės, nežinant kaip kovoti su virusu, nors jo veiksmai ir buvo legalūs.

„Pfizer“ – ilgametė, puikiai žinoma kompanija, kurios praeityje pasitaikė nelegalios veiklos ir rekordinių žalos atlyginimų

„Pfizer“ yra Niujorke įsikūrusi viena didžiausių farmacijos kompanijų, žinoma dėl tokių medikamentinių produktų kaip „Viagra“, „Xanax“, „Advil“ ir „Zolof“. Savo veiklą kompanija pradėjo dar 1849 metais. Daug kas mano, jog galima pasitikėti ilgą patirtį farmacijos srityje turinčia kompanija, kuri puikiai žinoma veikiausiai visame pasaulyje. Tačiau vertėtų iš naujo persvarstyti įsitikinimus, jog ilgametė kompanija negali turėti nieko bendra su nelegalia veikla ar žmonių sveikatos sutrikdymu. Per savo gyvavimo metus „Pfizer“ įsivėlė į ne vieną skandalą ir turėjo sumokėti didžiulius pinigus už nelegalią veiklą, kuri apima rinkodarinį sukčiavimą ir nepatvirtintus klinikinius tyrimus.

„Pfizer“ tapo viena iš didžiausių farmacijos kompanijų pirkdama konkurentus. Per pastaruosius keliolika metų ji įvykdė tris mega pirkimus: „Warner-Lambert“ 2000 metais,[6] „Pharmacia“ 2003 metais[7] ir „Wyeth“ 2009 metais.[8] 2015 m. „Pfizer“ paskelbė apie 160 mlrd. USD vertės susijungimą su „Allergan“ ir norą persikelti į Airiją, kad išvengtų JAV mokesčių, tačiau vėliau turėjo atsisakyti tokio plano.[9] Politikams tokie kompanijos siekiai pasirodė nepatriotiški, šlykštūs ir būtų kainavę daugybės žmonių atleidimą iš darbo, todėl stengėsi užkirsti tam kelią. Dėl Obamos valdymo laikotarpiu skubiai patvirtintų naujų mokesčių įstatymų „Pfizer“ atšaukė savo planus.

Žinoma, daug kam gali pasirodyti, jog „Pfizer“ tiesiog daro tai, ką darytų kiekvienas verslas – bando atsikratyti konkurentų juos nusiperkant ir stengiasi visais įmanomais būdais padidinti savo pelną. Tačiau už viso to slypi ne tik konkurentų pirkimas.

2009 metais „Pfizer“ sumokėjo tuo metu didžiausią baudą per visą JAV istoriją.[10] Jai teko pakloti 2,3 mlrd. USD už tai, kad siūlė vaistus vartoti tokiais atvejais, kurie nebuvo patvirtinti JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) dėl saugumo sumetimų.[11] „Pfizer“ neteisėtai reklamavo keturių savo vaistų vartojimą: nuskausminamąjį vaistą „Bextra“, antipsichotiką „Geodon“, antibiotikus „Zyvox“ ir vaistus nuo epilepsijos „Lyrica“. Kompanija melavo dėl šių vaistų naudojimo, skatindama juos vartoti mediciniškai nepatvirtintais atvejais. Jai taip pat buvo pateikti kaltinimai, jog mokėjo sveikatos priežiūros specialistams, taip skatindama juos išrašyti būtent „Pfizer“ vaistus.

Be to, verta paminėti, jog „Bextra“ 2005 metais buvo išimtas iš rinkos. FDA tuo metu sakė,[12] jog dėl šio vaisto potencialiai padidėja rimtų kardiovaskulinių nepageidaujamų reiškinių rizika, padidėja sunkių odos reakcijų rizika ir išvis nebuvo įrodyta, kad šis vaistas kažkuo pranašesnis už kitus tokio tipo medikamentus.[13]

Produktų saugos srityje didžiausias „Pfizer“ skandalas buvo susijęs su defektų turėjusiais širdies vožtuvais, kuriuos pardavė „Pfizer“ dukterinė įmonė „Shiley“. Dėl tokių širdies vožtuvų mirė daugiau nei 100 žmonių. Tyrimo metu buvo atskleista informacija, leidžianti teigti, kad bendrovė sąmoningai suklaidino reguliavimo institucijas dėl pavojų naudojant jų širdies vožtuvus.[14]

„Pfizer“ taip pat paveldėjo saugumo ir kitus teisinius ginčus dėl didelių pirkimų, įskaitant grupinį 60 mln. USD ieškinį dėl „Warner-Lambert“ „Rezulin“ vaistų nuo cukrinio diabeto,[15] ir tūkstančius ieškinių, kuriuos iškėlė „Wyeth“ dietinių vaistų vartotojai.

Nelegalus eksperimentas su Nigerijos vaikais kainavo 11 vaikų gyvybes ir daug suluošinimų

„Pfizer“ atliko nelegalius bandymus Nigerijoje„Pfizer“ Nigerijoje atliko nelegalius bandymus su vaikais; iš jų 11 mirė ir daugybė liko suluošinti.

1996 metai „Pfizer“ kompanijai pažymėti dar viena juoda dėme. Ši kompanija buvo kaltinama tuo, jog meningito epidemijos Nigerijoje metu galimai naudojosi nuo smegenų infekcijos kenčiančiais vaikais, be tėvų sutikimo išmėgindama naują rizikingą vaistą.[16] Nigerijos dokumentuose buvo užfiksuota, jog „Pfizer“ niekada nebuvo suteiktas įgaliojimas duoti neregistruotą vaistą beveik šimtui vaikų ir naujagimių. Savo nelegaliems bandymams „Pfizer“ pasirinko vaikus Kano lauko ligoninėje, kurioje buvo gydomi meningitu užsikrėtę mažamečiai.

Išaiškėjus šiems skandalingiems faktams, „Pfizer“ neigė kaltę ir tvirtino, jog jų tyrėjai nukeliavo į Kaną tik dėl išskirtinai filantropinio siekio, norėdami padėti sustabdyti pavojingą epidemiją. Toks jų pasiteisinimas buvo atmestas ir buvo pabrėžiama, kad vos tik sėkmingai atliko savo bandymą, „Pfizer“ specialistai patraukė atgal, nors epidemija vis dar siaubė Nigeriją.

Remiantis gauta Nigerijos dokumentų informacija, „Pfizer“ savo nelegaliuose bandymuose naudojo „Trovan“, kuris iki tol niekada nebuvo duotas vaikams, sergantiems meningitu. „The Washington Post“ pažymi:[16]

Nėra įrašų, patvirtinančių, kad „Pfizer“ pasakė vaikams ar jų tėvams, kad jie buvo eksperimento dalis. Nigerijos etikos komiteto patvirtinimo raštą, kurį „Pfizer“ panaudojo savo veiksmams pagrįsti, buvo pramanytas ir paskelbtas atgaline data bendrovės pagrindinio tyrėjo Kane, sakoma pranešime.

Po galimai nelegaliai suduotų vaistų 5 vaikai mirė. Kitiems pasireiškė artrito požymiai, tačiau iki galo nebuvo įrodyta, jog dėl to buvo kaltas vaistas. Dar 6 vaikai mirė vartodami palyginamąjį vaistą. Tad iš viso eksperimento metu mirė 11 vaikų.

Ataskaitoje teigiama, kad dviejų vaikų gydymas eksperimento metu buvo su nepatikslintais rimtais nukrypimais nuo tyrimo protokolo ir padaryta išvada, kad šie nukrypimai pakenkė jų priežiūrai. Vienas iš vaikų buvo dešimties metų mergaitė, kurios būklei blogėjant jai tris dienas buvo skiriamas eksperimentinis antibiotikas. Ji mirė negavusi jokių kitų antibiotikų.

Įdomu ir tai, jog net ir šiam eksperimentui išaiškėjus, „Pfizer“ vis tiek tvirtino, kad davė vaistus su Nigerijos valdančiųjų patvirtinimu, informavo apie tai vaikų tėvus, o pats vaistas prieš tai buvo išbandytas ir patvirtintas kaip efektyvus su tūkstančiais pacientų. „Pfizer“ aiškino:

„Trovan“ neabejotinai išgelbėjo gyvybes, o „Pfizer“ griežtai nesutinka su bet kokiais teiginiais, kad bendrovė tyrimą atliko neetiškai.

Visgi FDA niekada nepatvirtino „Trovan“ kaip tinkamo vaisto gydyti vaikus Amerikoje. 1997 metais Amerikoje šis vaistas buvo pradėtas naudoti suaugusiems. Tačiau dėl pranešimų apie mirtis ir kepenų pažeidimus, jau po poros metų FDA griežtai apribojo jo naudojimą, o Europoje jis buvo visiškai uždraustas.

Gindamasi dėl jai mestų kaltinimų „Pfizer“ tuo metu taip pat kartojo, jog eksperimentui vadovavo Nigerijos gydytojas. Tačiau atlikus tyrimą išaiškėjo, jog „Pfizer“ mokslininkai kontroliavo bandymus, o Kano gydytojas tebuvo įrašytas kaip pagrindinis tyrėjas, nors praktiškai tokiu nebuvo.

Dėl tokio pasibaisėtino elgesio, sukėlusio 11 vaikų mirtis ir kitų vaikų suluošinimus, Nigerija pareikalavo iš „Pfizer“ 7 mlrd. JAV dolerių.[17] Nigerija pranešė, jog „Pfizer“ eksperimentas ne tik sukėlė vaikų mirtis, bet ir rimtus neigiamus padarinius išgyvenusiems vaikams: žalą smegenims, paralyžių, sutrikusią kalbą.

2009 metais „Pfizer“ ir Nigerijos valdžia priėjo 75 mln. USD susitarimą. Tačiau panašu, jog „Pfizer“ nenorėjo taip lengvai išmokėti šios sumos. „WikiLeaks“ paviešino informaciją, jog „Pfizer“ samdė privačius tyrėjus, jog šie rastų Nigerijos generalinio prokuroro korupcijos įrodymus, šitaip tikėdamiesi priversti jį atsisakyti teisinių veiksmų prieš bendrovę.[18] Tiesa, lieka neaišku ar taip iš tiesų įvyko, nes pati bendrovė tokius kaltinimus kategoriškai neigė.[19]

2011 metais, po 15 metų trukusios teisminės kovos, „Pfizer“ pagaliau pranešė, jog įvykdė pirmuosius žalos atlyginimo mokėjimus nukentėjusioms šeimoms.[20] Tiesa, nukentėjusių vaikų tėvai nebuvo nusiteikę optimistiškai:

Šią savaitę kalbėjausi su savo advokatu. Jie vis kontaktuoja su „Pfizer“, kad sužinotų kada gausiu pinigus. Mes tiesiog laikome sukryžiavę pirštus. <…> Mums iki gyvo kaulo įgriso ši byla. Mūsų vaikai yra mirę, o kai kurie yra suluošinti. Mes norime dabar nutraukti šį reikalą, tačiau kai kurie žmonės yra oportunistai dėl turtų.

Iš esmės, šeimos buvo teisios pernelyg nesitikėdamos greitos baigties ir išmokėtų pinigų. 2013 metais 186 nukentėjusieji pateikė naują ieškinį,[21] pranešdami, jog „Pfizer“ tariamai pažeidė 2009 m. taikos sutartį dėl kompensacijos kriterijų ribojimo. Tik 2014 m. lapkričio mėn. „Pfizer“ pagaliau išmokėjo kompensacijas 1996 m. „Trovan“ nelegalaus klinikinio tyrimo aukoms, kaip buvo numatyta 2009 m. susitarime.[22][23]

Taigi, ši su ne vienu skandalu per savo gyvavimą siejama kompanija dabar gamina COVID-19 vakciną, pasitelkdama dar iki šiol niekada žmonių masiniam skiepijimui nenaudotą technologiją. Žinant jos praeitį ir dabartinį eksperimentų skubotumą, bei didžiules visų šią vakciną gaminančių kompanijų lenktynes, verta dar kartą savęs paklausti, ar galima aklai pasitikėti kiekvienu „Pfizer“ žodžiu.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai