Populiarūs mitybos mitai, kuriais tiki daugelis

Ne visi plačiai pasklidę teiginiai apie maistą yra tiesa

Apie mūsų mitybą sklando daug mitų. Brooke Lark/Unsplash nuotrauka

Mūsų suvartojamas maistas užima itin svarbią vietą, palaikant gerą savijautą, stiprinant imunitetą, gerinant sveikatą ir net rūpinantis savo kūno linijomis. Tam, kad žmonės pasiektų kuo geresnių rezultatų, jie imasi įvairių dietų, valgo tam tikrus produktus, vengia vartoti maistą tam tikromis valandomis ar net atsisako konkrečių maisto produktų. Tačiau ne visais atvejais pasirinktas kelias yra teisingas, nes dažnu atveju net nesusimąstoma, ar pasirinkti mitybos principai yra teisingi.

Įvairių mitybos patarimų apstu tiek įvairiose knygose ar laidose, tiek ir internete. Taip pat daug jų sklando tiesiog keliaudami iš lūpų į lūpas, o daugelis žmonių taip įtiki įvairiais teiginiais, susijusiais su mityba, jog net nesusimąsto jų patikrinti.

Deja, egzistuoja ne vienas populiarus mitybos mitas, kuris smarkiai prasilenkia su realybe. Gali būti, jog perskaitę žemiau pateiktus faktus ir patys rasite ne vieną mitą, kurio tikrumu buvote įsitikinę iki šiol.

O klaidingas mąstymas apie mitybą iš tiesų gali daryti įtaką sėkmingam svorio metimui, sveikatos palaikymui ar kitiems užsibrėžtiems tikslams, susijusiems su maistu. Tad itin svarbu suprasti, kurie teiginiai yra tikslūs, o kurie – tik iš piršto laužti pasakojimai, kuriais neverta tikėti.

Mitybos mitai klaidina norinčius tinkamai rūpintis savo sveikata

Pusryčių praleidimas padeda numesti svorio. Nors kai kurie žmonės nevalgo pusryčių vien tam, kad sumažintų suvartojamo maisto kiekį ir taip lengviau numestų svorį, tačiau tyrimai rodo, jog iš tikrųjų realybėje viskas vyksta priešingai. Valgant daug skaidulų turinčius pusryčius ilgiau išliksite sotesni, o tai reiškia, kad mažėja tikimybė, jog pirmoje dienos pusėje užkandžiausite riebiu ar saldžiu maistu. Įdomu tai, jog tyrimai rodo, kad pusryčius praleidžiantys žmonės, ypač vaikai ir mamos, dažnai sveria daugiau nei reguliariai pusryčius valgantys asmenys.^[1]

Peršalus reikia valgyti, o karščiuojant – badauti. Nežinia iš kur atkeliavo tokia keista mintis, tačiau šis patarimas vis dar keliauja iš lūpų į lūpas. Visgi, nėra jokio medicininio paaiškinimo kodėl reikėtų apriboti maistą, jei karščiuojate. Tiesiog sergant apetitas gali būti mažesnis, tačiau vis tiek turėtumėte valgyti viską, ką toleruoja jūsų skrandis ligos metu. Tiesą sakant, sergant mitybos poreikiai netgi padidėja, nes pagreitėja medžiagų apykaita.^[2]

Kai kurie aliejai yra išties naudingi, o kiti – ne. Jessicos Lewis/Unsplash nuotrauka

Visi riebalai kenkia. Iš tiesų sveiki riebalai yra būtini gerai sveikatai. Įrodyta, jog jie netgi apsaugo nuo daugelio lėtinių ligų, o ypač – širdies ligų. Prie sveikų riebalų priskiriami mononesotieji ir polisotieji riebalai, randami sėklose ir riešutuose, avokaduose, alyvuogėse ir alyvuogių aliejuje. Tokiems riebalams taip pat priskiriamos omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra riebioje žuvyje, graikiniuose riešutuose, linų sėmenyse, chia sėklose ir sojos pupelėse. Nustatyta,^[3] kad sveiki riebalai padeda sumažinti „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį ir didina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį, sumažindami širdies ligų riziką.

Būtina valgyti mėsą, jei norite gauti pakankamai baltymų. Tai – ypač dažnai skambantis mitas, kurį įnirtingai gina bene visi, pasisakantys prieš vegetarišką ar veganišką mitybą. Visgi nepaisant to, kaip dažnai galime išgirsti įtikinėjimus, jog mėsa yra būtina pakankamam baltymui kiekiui gauti, tai nėra tiesa. Riešutai, sėklos, nesmulkinti grūdai ir ankštiniai augalai yra puikus baltymų šaltinis. Jeigu kasdien valgysite įvairų baltymais praturtintą augalinį maistą, turėtumėte gauti pakankamai baltymų, kurių reikia norint palaikyti gerą sveikatą. Svarbiausia nepamiršti auksinės taisyklės – kasdien valgyti įvairių šių maisto produktų, kad tikrai gautumėte subalansuotą, patį geriausią aminorūgščių kiekį.

Jei lygintumėme mėsą su įvairiais baltymais praturtintais augaliniais maisto produktais, pastarieji turi papildomų skaidulų, mažą sočiųjų riebalų kiekį, įvairių vitaminų bei mineralų, pvz., cinko, geležies ir t. t. Harvardo universiteto mokslininkai netgi teigia,^[4] kad valgydami daugiau augalinių baltymų ir mažiau mėsos baltymų galite geriau apsisaugoti nuo tokių lėtinių ligų kaip diabetas ar širdies ligos.

Šviežios daržovės yra maistingesnės nei šaldytos. Tyrimais jau ne sykį buvo įrodyta, kad šviežios ir šaldytos daržovės turi panašią maistinę vertę. Kartais šaldytos daržovės netgi būna maistingesnės. Tad žinant kaip žmonėms sunku ištisus metus po ranka turėti šviežių daržovių, šaldytos daržovės atrodo kaip paprastas ir ekonomiškas būdas gauti reikiamą jų kiekį. Tikrai neverta nerimauti dėl fakto, jog žalumynai buvo užšaldyti.

Daug kas mano, jog kokosų aliejus yra ypač naudingas, tačiau tai pagrindžiančių mokslinių tyrimų nėra. Tijanos Drndarski/Unsplash nuotrauka

Kokosų aliejus naudingas sveikatai. Galima rasti labai mažai (jei išvis įmanoma) mokslinių įrodymų, kurie pagrįstų visus tuos sklandančius teiginius apie kokosų aliejaus naudą sveikatai bei jo gydomąsias savybes. Nors kokosų aliejus gali būti geresnis pasirinkimas dėl cholesterolio nei sviestas, tačiau jame vis tiek yra 90% sočiųjų riebalų. Nors šis aliejus gali padidinti gerojo DTL cholesterolio kiekį, jis taip pat padidina blogojo MTL cholesterolio kiekį. Žinoma, retkarčiais galite vartoti ir kokosų aliejų, tačiau jei norite geresnio pasirinkimo sveikatai, verčiau naudokite tokius kokybiškus nesočiuosius riebalus kaip alyvuogių ar rapsų aliejus. Jie ne tik padeda didinti gerojo DTL cholesterolio kiekį, bet ir mažina blogojo MTL cholesterolio kiekį.

Canola aliejus – blogas pasirinkimas. Daug kas klaidingai vadina canola aliejų blogu. Taip veikiausiai yra todėl, jog jis dažnai painiojamas su rapsų aliejumi, tačiau jie nėra vienodi. Canola aliejus yra viena iš rapsų aliejaus rūšių, tačiau jis yra geresnis, nes tradiciniais augalų veisimo būdais buvo pašalintos prastos rapsų aliejaus savybės. Canola aliejus netgi yra naudingas sveikatai, kadangi jis mažina cholesterolio kiekį ir širdies ligų riziką.

Norite nedaryti mitybos klaidų – tikrinkite faktus

Angliavandenių vengimas po 17 val. padeda numesti svorio. Galima rasti daug patarimų apie dietas, kurios susijusios su tam tikru paros laiku ar tam tikrais maisto produktais. Tačiau bene vienas iš labiausiai paplitusių mitų – angliavandenių nevalgymas vakare, manant, jog tai padės atsikratyti nepageidaujamo svorio. Nėra jokių nuoseklių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją.

Netgi dar daugiau – vargu ar rasite kokį nors gydytoją, kuris patvirtins tokio požiūrio teisingumą. Toks elgesys gali būti itin pavojingas diabetu sergantiems žmonėms, kuriems reikia vartoti insuliną ar kitus gliukozės kiekį kraujyje mažinančius vaistus. Jei iš tikrųjų norite numesti svorio, geriau tiesiog atsižvelkite į suvalgomo maisto kiekį ir angliavandenių kokybę. Jei visiškai vengsite angliavandenių, didelė tikimybė, jog po vakarienės dar norėsite užkandžiauti, nes jausitės alkani. Todėl protinga rinktis nedidelę porciją, tačiau daug pilno grūdo angliavandenių turintį maistą, kuris padės subalansuoti cukraus kiekį kraujyje ir leis pajusti sotumo jausmą.

Pienas padidina gleivių gamybą. Tai nėra tiesa, nes nors kai kurie žmonės ir tiki, kad pienas ir pieno produktai padidina gleivių gamybą, tai nėra patvirtinta jokiais tyrimais. Gleivių pojūtis, kuris atsiranda po pieno vartojimo, nėra susijęs su padidėjusia gleivių gamyba. Dėl to kaltas tik paties pieno tirštumas ir tekstūra.

Su saiku galima ragauti įvairaus maisto – net ir to, kuris nėra sveikas. Davide Cantelli/Unsplash nuotrauka

Saldžioji ceratonija sveikesnė už šokoladą. Ceratonija (ang. carob) dažnai naudojama kaip šokolado pakaitalas ir daug kas tiki, jog ji yra sveikesnė. Tačiau nors grynoje ceratonijoje iš tiesų yra maistinių skaidulų, B grupės vitaminų, antioksidantų ir nėra kofeino ar teobromino, visgi nereikia įsivaizduoti, jog rinkdamiesi produktus su ceratonija mes renkamės sveikesnį produktą. Juk paprastai perkame batonėlius ar kitus konditerijos gaminius, kuriuose yra ceratonijos. O kaip ir šokoladiniuose skanėstuose, juose dažniausiai būda riebalų ir cukrų. Taigi, apie sveikesnį pasirinkimą galite kalbėti nebent tuo atveju, jei valgote gryną ceratoniją, o jei tik saldumynus su ja, tuomet vargu ar gaunate didelę naudą savo sveikatai.

Žalios morkos yra maistingesnės nei virtos. Šis mitas ne tik nėra pagrįstas, bet ir visiškai klaidingas. Mokslininkai nustatė,^[5] kad morkų virimas iš tikrųjų padidina jų maistinę vertę. Pasak tyrėjų, verdant morkas 14 proc. padaugėjo karotenoidų (antioksidantų), o tuo tarpu naudojant kitus gaminimo būdus, ypač kepimą, antioksidantų vertė sumažėjo.

Žinoma, egzistuoja daugybė kitų vis dar dažnai girdimų mitų, susijusių su mityba. Būtent todėl yra labai svarbu kritiškai priimti visą gaunamą informaciją ir pasidomėti, ar tikrai su maistu susiję teiginiai nėra klaidingi. Gali būti, jog ne vieną sykį nemaloniai nustebsite, kai sužinosite, jog dalykai, kuriuos laikėte teisingais faktais, visgi tėra tik iš piršto laužti prasimanymai ar seniai paneigti teiginiai.