Priklausomybė nuo technologijų - opi šiuolaikinio pasaulio problema

Sparčiai auganti problema – priklausomybė nuo technologijų

Išmaniųjų telefonų ir vaizdo žaidimų era atnešė naują problemą – priklausomybę technologijoms.

Įvairios elgesio priklausomybės yra gerai žinomos mūsų visuomenėje ir nuolat auga. Tikriausiai visi žinome apie alkoholį, azartinius žaidimus, kleptomaniją ir narkotikus, tačiau žmonės taip pat gali turėti kompulsyvių mankštos, apsipirkimo ar valgymo sutrikimų įpročių. Dabar taip pat plačiai pripažįstamos ir su internetu susijusio elgesio priklausomybės.

Elgesio priklausomybės suteikia trumpalaikius apdovanojimus, skatinančius nuolatinį elgesį, prarandant impulsų kontrolę, nepaisant to, kad asmenys žino apie neigiamas pasekmes. Įsitraukimas į tokį pasikartojantį elgesį galiausiai gali sutrikdyti asmens sveikatą, finansus ir/arba santykius. Tai ypač pavojinga mažamečiams moksleiviams ir paaugliams, kurių smegenys dar nėra pilnai išsivysčiusios. Jie taip pat yra labiau linkę į neigiamų įpročių vystymąsi dėl bendraamžių spaudimo ir manipuliacinės išnaudojamosios rinkodaros. Moksleiviai pradeda nebegalėti arba nebenorėti skaityti knygų ar veiksmingai bendrauti žodžiais.

Priklausomybė nuo internetinių žaidimų klasifikuojama kaip psichinis sutrikimas

Amerikos psichiatrų asociacija 2013 m. elgesio priklausomybes oficialiai priskyrė psichiniam sutrikimui.^[1] Jon Grant savo „Elgesio priklausomybių įvade“ teigia:^[2]

Įrodymai rodo, kad elgesio priklausomybės primena priklausomybes nuo medžiagų daugelyje sričių, įskaitant gamtos istoriją, fenomenologiją, toleranciją, gretutinę ligą, sutampantį genetinį indėlį, neurobiologinius mechanizmus ir atsaką į gydymą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), peržiūrėjusi daug mokslinių tyrimų, 2018 m. įtraukė interneto žaidimų priklausomybę (IGA) į 11-ąją tarptautinę ligų klasifikaciją (ICD-11) kaip psichinės sveikatos sutrikimą.

PSO tai svarstė daugelį metų. Turėdami nuoseklių įrodymų, kad ši kompulsinės priklausomybės forma gali išsivystyti su polinkiu ar be jo ir gali prisidėti prie depresijos, nerimo, asmenybės pokyčių, socialinės fobijos ir prastų pažymių, sukeliančių rimtų pasekmių gyvenimui, jie pagaliau įtraukė šią klasifikaciją į psichinės ligos kodą. Manoma, kad apie 70% namų ūkių žaidžia vaizdo žaidimus, o vidutinis su vaizdo žaidimais praleidžiamas laikas yra 20 valandų per savaitę.

Technologijų priklausomybės simptomai ir rekomendacijos tėvams

Priklausomybės simptomai:

1. Per didelis vaizdo žaidimų naudojimas, net naktį, kai žmogus patiria laimę tik tada, kai žaidžia vaizdo žaidimą.
2. Tai tampa svarbiau už darbą, mokyklą ar draugystes.
3. Nepaisant neigiamų pasekmių, laikui bėgant praleidžiama vis daugiau laiko su vaizdo žaidimais (tolerancija).
4. Dirglumo, pykčio nerimo ar socialinio pasitraukimo simptomai, jei neleidžiama žaisti, ar pasitaiko technologijos sutrikimų.

Rekomendacijos tėvams:

1. Apribokite vaizdo žaidimus iki vienos valandos per dieną arba tik savaitgaliais.
2. Atidžiai stebėkite laiką, praleidžiamą prie vaizdo žaidimų.
3. Būkite atidūs vaiko asmenybės ar nuotaikų pokyčiams, jiems baigus žaisti vaizdo žaidimus.
4. Jei vaikas tampa piktas, agresyvus ar prislėgtas pasibaigus nustatytam žaidimo laikui, jums gali prireikti griežtesnės kontrolės arba apskritai pašalintis visus vaizdo žaidimus.

Specialiame 2017 m. „American Academy of Pediatrics“ žurnalo numeryje aptariamos 3 plačios tokių priklausomybių sritys ir pateikiamos mokslinės išvados.^[3] 3 sritys yra šios:

1. Pažintinis, psichosocialinis ir fizinis poveikis: Apimamos tokios temos, kaip prie ekrano praleidžiamas laikas ir socialiniai tinklai veikia mokymąsi, dėmesį, nutukimą, miegą, jaunimo požiūrį į save, jaunimo savijautą ir rizikingą elgesį, pavyzdžiui, priklausomybę ir ekrano naudojimą vairuojant.
2. Poveikis šeimai, visuomenei ir kultūrai: Temos apima tai, kaip ekrano laikas ir žiniasklaidos priemonės veikia tėvų ir vaikų santykius, privatumą „Didžiųjų duomenų“ eroje, skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, jaunimo pilietinį įsitraukimą ir skaitmeninę nelygybę.
3. Žiniasklaidos turinys: Temos apima tai, kaip ekrano laikas ir žiniasklaida daro įtaką agresyviam elgesiui, seksualumui ir seksualiniam elgesiui, internetinėms patyčioms, vaikų suvokimui apie reklamą ir rinkodarą bei vaikų nuomonei apie save ir kitus per žiniasklaidos stereotipus.

Priklausomybė nuo interneto keičia smegenis panašiai kaip kokainas

2012 m. moksliniame tyrime^[4] buvo tiriama fiziologiniai ir struktūriniai smegenų pokyčiai tiems, kurie turi priklausomybę nuo interneto. Tyrėjai pastebėjo, kad panašūs pokyčiai pasireiškia ir sergantiesiems kompulsyviu valgymu bei priklausomybe nuo medžiagų, tokių kaip kokainas, opiatai ir metamfetaminas.^[5]

Tyrėjai pastebi panašius patofiziologinius pokyčius tiems, kurie turi su internetu susijusių elgesio priklausomybių ir priklausomybių nuo tam tikrų medžiagų. Tyrimai rodo, kad priklausomybės nuo interneto simptomai yra interesų praradimas, sumažėjęs psichosocialinis funkcionavimas, socialinis atsitraukimas ir padidėjusi psichosocialinė kančia. Manoma, kad 2012 m. kompiuterinius žaidimus žaidė daugiau nei vienas milijardas asmenų. Internetiniai žaidimai yra pelningi. Vien Kinijoje 2013 m. buvo sukurta maždaug 12 milijardų dolerių rinka. Šie žaidimai apima ir populiarųjį „World of Warcraft“.

Priklausomybės nuo internetinių žaidimų paplitimas svyruoja nuo 0,2% Vokietijoje iki 50% Korėjos paauglių, priklausomai nuo to, kaip buvo atliekami tyrimai. Technologinių priklausomybių statistikos^[6] 2006 m. Stanfordo tyrimas parodė, kad vienas iš aštuonių amerikiečių turėjo bent vieną „probleminio interneto naudojimo“ požymį.^[7] Pagrindinis tyrimo autorius Elias Aboujaoude teigia:

Mes dažnai kreipiame dėmesį į tai, koks nuostabus yra internetas – koks paprastas ir efektyvus jis gali būti, bet turime atsižvelgti į tai, kad jis daliai žmonių sukuria realias problemas.

Skaitmeninė detoksikacija: priklausomybių nuo interneto reabilitacija

Dėl didėjančio priklausomybės nuo interneto atvejų kiekio, daugelis šalių yra įsteigusios ir stacionarinio, ir ambulatorinio gydymo centrus, kuriuose teikiamos profesionalios konsultacijos ir kognityvinės bei elgesio terapijos programos; tai apima Pietryčių Aziją, JAV ir Europą. Japonijoje ir Kinijoje yra „pasninko stovyklos“, kuriose asmenys yra visiškai atskirti nuo technologijos. Kinijoje vykdomos „elektroninio heroino“ stovyklos interneto narkomanams.^[8] Jungtinėse Valstijose Sietle vykdoma programa „reSTART“,^[9] skirta tiems, kurie turi priklausomybę nuo interneto, virtualiosios realybės, socialinių tinklų ir vaizdo žaidimų. Jie teigia, kad reikėtų „jungtis prie gyvenimo, o ne savo prietaisų“.

Bradfordo regioniniame medicinos centre Pensilvanijoje psichologė Kimberly Young vykdo stacionarę „10 dienų skaitmeninės detoksikacijos“ programą.^[10] Naudodamiesi pažintine terapija kartu su edukaciniais užsiėmimais, jie moko naujų susidorojimo mechanizmų, kai jie patenka į „realų pasaulį“, suprasdami, kad žmonėms sunku visiškai atsiriboti nuo interneto.

San Fransiske nuo 2006 m. veikia „San Fransisko paradigma“,^[11] gydanti paauglius dėl įvairių psichinės sveikatos problemų, įskaitant paauglių priklausomybę, kuri per pastaruosius kelerius metus smarkiai išaugo. Tai 30 dienų namų programa, esanti Marino apskrityje.

„New York Times“ rašytojas Kevin Rosse savo straipsnyje „Netrukdykite“^[12] įtikinamai apibūdina savo nesveiką santykį su technologijomis ir momentą, kai jis peržengė ribą į „probleminę teritoriją“. Jis teigia:

Nemėgstu to, ką mes turime, vadinti „priklausomybe“. Tai atrodo per daug sterilu ir kliniška, apibūdinti tai, kas darosi su mūsų smegenimis išmaniųjų telefonų eroje. Skirtingai nuo alkoholio ar opioidų, telefonai nėra priklausomybę sukelianti medžiaga, tai labiau aplinkos šokas rūšies lygmeniu.

Jis pats ėmėsi priemonių, padedamas Catherine Price, knygos „Ar tau reikia išsiskirti su savo telefonu?“^[13] autore. Kai pradėjo daryti pertraukas ir nustojo naudotis savo telefonu, jis suprato, kokia nemaloni jam tapo ramuma. Jam patarė tam tikrais momentais nedaryti nieko kito, tik stebėti savo aplinką. Jis buvo vienas su savo mintimis. Jis suprato, kiek daug žmonių taip pat nuolat naudojasi savo telefonais, kad galėtų susidoroti su savo pojūčiais.

Išsamūs vaizdo įrašai apie priklausomybę nuo interneto ir iš to kylančias problemas

Žemiau pateiktame vaizdo įraše psichoterapeutas ir priklausomybių specialistas Nicholas Kardaras aiškina, kaip skaitmeniniai ekranai gali turėti neigiamos įtakos vaikų sveikatai. Jis yra knygos „Švytintys vaikai: kaip ekrano priklausomybė užgrobia mūsų vaikus“ ir „Kaip nutraukti transą“ autorius. Jo knygose pabrėžiami daugybė mokslinių duomenų apie neigiamą skaitmeninių technologijų pertekliaus poveikį. Būdamas patyrusiu specialistu, jis pastebėjo, kaip per didelis ekrano laikas gali sukelti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD), priklausomybę nuo ekrano, padidėjusią agresiją, depresiją, nerimą ir net psichozę. Jis pataria ir tėvams ir mokykloms, kada pradėti naudoti skaitmeninius prietaisus. Jis paprašė Kongreso skaitmeniniuose ekranuose užklijuoti įspėjamąją etiketę, kurioje rašoma: „ĮSPĖJIMAS: per didelis ekrano naudojimas gali vaikams sukelti klinikinius sutrikimus“.

Asmenų, naudojančių kompulsinius interneto prietaisus, smegenų skenavimas

Vaizdo įraše dr. David Rosenberg iš Wayne State mokyklos Medicinos universiteto Psichiatrijos ir elgesio mokslų fakulteto aptaria savo smegenų skenavimo tyrimus pacientams, vartojantiems kompulsinį interneto prietaisą prieš ir po priklausomybės korekcijos. Jis pabrėžia kognityvinių ir vykdomųjų funkcijų praradimą naudojant internetą.

Elektroninio ekrano laikas ir per daug stimuliuojamas vaikas

Dr. Victoria Dunckley yra patyrusi, sertifikuota integruojanti vaikų psichiatrė ir knygos „Atstatykite savo vaiko smegenis: keturių savaičių planas, kaip panaikinti nutukimą, pakelti pažymius ir padidinti socialinius įgūdžius panaikinant elektroninio ekrano laiko padarinius“ autorė. Žemiau pateiktame vaizdo įraše ji aptaria klinikinį ir fiziologinį poveikį, kurį ji matė dėl per didelio skaitmeninių prietaisų naudojimo tiems, kurie turi arba neturi psichinės disfunkcijos.

Dr. Victoria Dunkley aiškiai ir glaustai paaiškina kaip tiriamas interaktyvių prietaisų, tokių kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai, ekrano laiko praleidimo laikas, ypač palyginti su televizija. Ji tiria miego įpročius, elgesį ir agresiją.

Dokumentinis filmas apie technologijų priklausomybę

Žemiau pateikiame specialų „PBS“ interviu su „Screenagers“ dokumentinio filmo kūrėja dr. Delaney Ruston. Ji pasakoja apie savo sunkumus kontroliuojant savo vaikų socialinius tinklus ir internetinius žaidimus bei kaip tai paskatino ją kurti filmą. Dr. Ruston paaiškina smegenų dalis, dėl kurių prietaisai sukelia priklausomybę, ir kuo tai panašu į piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis.