Regėjimo problemos: statistika, galimi požymiai ir veiksmingi pratimai akims

Dėl akių skundžiasi vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių

Regėjimo problemų turi daugybė žmonių. Nonsap Visuals/Unsplash nuotrauka

Regėjimo problemos yra gan dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daug pasaulio gyventojų. O praleidžiant vis daugiau laiko dirbant prie kompiuterių ir visiškai užmirštant taip būtiną akių tausojimą, dėl akių būklės pradėjo skųstis dar daugiau žmonių. Tai ypač galima pastebėti pastaraisiais metais, kai daugybė žmonių, įskaitant ir mažus vaikus, privalėjo dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu. O kuo daugiau laiko praleidžiame prie ekranų ar kitais būdais varginame akis, tuo labiau pastebime, jog jos linkusios išsausėti, pavargti, o galiausiai gal net dar blogiau – pamažu pradeda silpnėti regėjimas.

Pasak specialistų, iš tikrųjų darbas prie kompiuterio turėtų trukti ne ilgiau nei 4 valandas per parą. Per šį laiko tarpą taip pat reikia daryti trumpas, bet dažnas pertraukėles (20 sek. kas 20 min.), kurių metu akys pailsėtų nuo nuolatinio žiūrėjimo į ekraną. Idealu, jei maždaug kas valandą toks prie kompiuterio sėdintis žmogus išvis pakiltų nuo kėdės ir nors kelias minutes pavaikščiotų, leistų žvilgsniui nukrypti į tolį. O po kelių valandų darbo svarbu leisti laiką gryname ore ir vengti dar ilgesnio sėdėjimo prie kompiuterio ar televizoriaus.

Deja, tokių rekomendacijų laikosi retas. Negana to, dažnai užmirštama ne tik apie būtinas pertraukas ar kuo trumpesnį laiko leidimą prie kompiuterio ekrano.

Taip pat ignoruojama ir faktas, kaip turėtų būti įrengta darbo vieta. O čia svarbu viskas: tinkamas apšvietimas, kėdės bei stalo aukštis, išlaikytas 45–70 cm. atstumas tarp ekrano ir akių, o pats ekranas turėtų būti pastatytas kiek žemiau akių lygio, bet tiesiai.

Su akių problemomis susiduria įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai savo ar artimųjų regėjimu susirūpiname tik tada, kai smarkiai pablogėja regėjimas. Tačiau tai yra labai klaidingas požiūris, nes reguliariai tikrinant akis ir tinkamai jomis rūpinantis galima išvengti įvairių su akimis susijusių problemų arba jas pastebėti daug anksčiau, taip pradedant gydymą ir sulėtinant neišvengiamus procesus.

Pasaulio statistika verčia sunerimti, nes pusės sutrikimų buvo galima išvengti

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša^[1], jog pasaulyje mažiausiai 2,2 milijardo žmonių turi trumparegystę arba toliaregystę. Nors šie skaičiai yra itin dideli, dar labiau šokiruoja faktas, jog beveik pusės šių sutrikimų buvo galima išvengti, laiku ėmusis tinkamų veiksmų arba vis dar yra tinkamai nenustatyta ir nepradėtas reikalingas gydymas. Į šį 1 milijardą žmonių įeina tie, kuriems pasireiškia vidutinio ar sunkaus lygio regėjimo sutrikimas arba apakimas dėl nepašalintos refrakcijos ydos (88,4 mln.), kataraktos (94 mln.), glaukomos (7,7 mln.), ragenos drumstumo (4,2 mln.), diabetinės retinopatijos (3,9 mln.) ir trachomos (2 mln.), taip pat regėjimo pablogėjimo, sukelto neadresuotos presbiopijos (826 mln.).

Taip pat yra žinoma, jog pagrindinės regėjimo pablogėjimo ir aklumo priežastys – tai nepataisytos refrakcijos ydos ir katarakta. Ir nors daugelis veikiausiai vis dar mano, jog katarakta yra tik senyvo amžiaus žmonių problema, tačiau ja serga vis jaunesni asmenys. Tiesa, didžioji dalis žmonių, kuriems išsivysčiusios įvairios regėjimo ydos ir aklumas, vis dar yra vyresni nei 50 metų amžiaus.

Kitos dažniausios regėjimo pablogėjimo priežastys: glaukoma, su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija, ragenos drumstumas, trachoma.

Žinoma, regėjimo problemų priežastys gan skiriasi priklausomai nuo regiono.

Pavyzdžiui, PSO pastebi, jog kataraktos atvejų yra kur kas daugiau mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, o tokios ligos kaip glaukoma ar su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija labiau paplitusi tarp turtingų šalių.

Labai svarbu, jog kambaryje, kuriame dirbama, būtų pakankamai geras apšvietimas. Dmitry Ratushny/Unsplash nuotrauka

Lygiai ta pati situacija pastebima ir tarp vaikų. Pavyzdžiui, neturtingose šalyse labiausiai paplitusi įgimta katarakta, o vidutinių pajamų šalyse dažniau pasitaiko neišnešiotų naujagimių retinopatija. Tačiau kaip ir suaugusiųjų tarpe, pagrindinė viso pasaulio vaikų regėjimo problemų priežastis – nepataisyta refrakcijos yda.

Regėjimo sutrikimai gali apsunkinti žmonių mokymąsi, produktyvumą ir bendrą gyvenimo kokybę

Nors atrodytų, jog regėjimo sutrikimai nėra tokia didelė problema ir apima tik akis, tačiau ekspertai pastebi, jog realybė yra kiek kitokia. PSO rašo, jog mažiems vaikams su rimtais regėjimo defektais gali atsilikti motorikos, kalbos, emocinis, socialinis ir pažintinis vystymasis. O tai gali sukelti pasekmių visam gyvenimui.

Mokyklinio amžiaus vaikai, turintys regėjimo problemų, taip pat gali mokytis prasčiau nei bendraamžiai su idealiu regėjimu, tad tai irgi gali atsiliepti ne tik jų vaikystei, bet ir ateičiai.

Įvairūs regėjimo sutrikimai turi didelės įtakos ir suaugusiųjų gyvenimo kokybei. Pastebėta, jog tokie asmenys ne taip aktyviai dalyvauja darbinėje veikloje, jų produktyvumas gali būti mažesnis nei kitų, o taip pat akių problemų turintys žmonės dažniau patiria depresiją ir nerimą. Tarp vyresnių asmenų dėl ligų, susijusių su regėjimu, gali atsirasti tokių bėdų kaip daug didesnė kritimo ar lūžių rizika, didesnė tikimybė anksti patekti į slaugos ar globos namus, neretai tokie senjorai patiria socialinę izoliaciją.

Todėl itin svarbu rūpintis akimis nuo pat mažumės.

Reikia reguliariai tikrintis regėjimą, neužmiršti poilsio, tinkamo naudojimosi tokiais prietaisais kaip televizorius, kompiuteris ir pan., pakankamo apšvietimo ir kitų faktorių. Be to, jei randama tam tikrų regėjimo problemų, reikia nedelsti ir kuo greičiau jas tvarkyti, nes ilgai ignoruojamos bėdos gali išaugti į daug didesnes sveikatos problemas, įskaitant ir aklumą, gali prireikti ir sudėtingų operacijų.

Apie blogėjantį regėjimą išduoda konkretūs požymiai

Tai, jog prastėja akių būklė, galima pastebėti iš gan akivaizdžių pokyčių. Ignoruojant tokius kūno siunčiamus signalus po kurio laiko gali prireikti akinių, todėl verta atkreipti dėmesį į pagrindinius požymius ir laiku sunerimti dėl savo regėjimo. Reikėtų apsilankyti pas oftalmologą, kuris profesionaliai įvertintų akių būklę ir patartų, ką daryti norint išsaugoti gerą regėjimą, jei pastebite kuriuos nors iš šių požymių^[2][3].

• Jūs dažnai prisimerkiate. Šis požymis yra bene pagrindinis, kuris leidžia greitai pastebėti, jog vaikui yra reikalingi akiniai. Tačiau lygiai taip pat prisimerkti yra linkę suaugusieji, mėgindami įžiūrėti smulkų objektą. Taip yra todėl, jog prisimerkus į akis patenka mažiau šviesos ir tuomet galime matyti geriau nei žvelgdami plačiai atmerktomis akimis.
• Jums liejasi vaizdas. Tai – itin akivaizdus požymis, kurio būtų sunku nepastebėti. Vaizdas gali lietis ne tik abiejose akyse iš karto, bet ir vienoje akyje. Be to, vieniems vaizdas liejasi bandant skaityti ar dirbti, o kitiems – žvelgiant į tolį. Jei taip nutinka tik ilgiau intensyviai padirbus, o pailsėjus bei sudrėkinus akis šis požymis pranyksta, tikriausiai su regėjimu yra viskas gerai ir tereikia daryti dažnesnes pertraukas, kurių metu galėtumėte pailsinti akis. Tačiau jei pastebite, jog vaizdas liejasi nuolatos, verta kuo greičiau pasitikrinti regėjimą.
• Matote plūduriuojančius objektus, jums raibuliuoja akyse. Žinoma, kartais gali suraibuliuoti akyse, nors su jomis nevyksta nieko blogo. Tačiau pastebėjus, jog daug dažniau nei įprastai matote plūduriuojančius objektus ir ryškius blyksnius, būtina kuo greičiau nuvykti pas oftalmologą. Toks požymis gali išduoti atšokusią tinklainę, kurios negydant rizikuojama netgi netekti regėjimo.
• Pradėjote blogai matyti tamsoje. Nors žmonės neturi tokio gero regėjimo kaip, pavyzdžiui, katės ir mums kur kas sunkiau orientuotis tamsoje, tačiau vis tiek gebame pakankamai gerai matyti, kai regėjimas prisitaiko prie tamsos ir prietemos. Jeigu atkreipėte dėmesį, jog jums darosi sunku vairuoti tamsiuoju paros metu, blogai matote vaikščiodami naktį, tai gali būti prasidedančios kataraktos, tinklainės degeneracijos, požymis. Blogesnį regėjimą tamsoje taip pat gali iššaukti vitamino A arba cinko trūkumas organizme.
• Jus nuolat kamuoja galvos skausmas. Žinoma, vis pasitaikantis galvos skausmas gali būti visiškai nesusijęs su regėjimu. Tačiau jei neturite kitų problemų, o jums dažnai skauda galvą, vertėtų pasitikrinti akis. Ypač dažnai regėjimo problemų turintys žmonės, kurie nenešioja akinių, skundžiasi skausmu kaktos ir antakių srityje.
• Jūsų akys tapo jautrios šviesai. Jautrumas šviesai kai kuriems žmonėms yra visiškai natūralus reiškinys arba tai būna susiję su migrena, todėl jie vengia stipraus apšvietimo. Visgi, jei staiga pastebėjote, jog jūsų regėjimas tapo jautrus šviesai, nors anksčiau toks nebuvo, šis požymis gali perspėti apie akių infekciją, fotofobiją ar tiesiog suprastėjusį regėjimą.
• Jaučiate nuolatinį akių nuovargį ir tempimą. Žinoma, jeigu sunkiai sekasi ilgiau skaityti ar sėdėti prie kompiuterio ir jau po valandos jaučiate akių nuovargį ar skausmą, dėl to gali būti kaltas miego trūkumas, peršalimas ir kitos problemos. Bet jeigu skausmas ir nuovargis vargina jau kurį laiką, reikėtų užsukti pas akių specialistą, nes tokie požymiai gali signalizuoti apie regėjimo suprastėjimą ar akių ligas.

Jei įtariate, jog jūsų regėjimas nusilpo, reikėtų negaišti ir kuo greičiau pasitikrinti akis. Quinteno de Graafo/Unsplash nuotrauka

Be šių požymių apie didesnę riziką patirti įvairius akių sutrikimus rodo ir žmogaus genetika bei ligos, kuriomis jis serga. Pavyzdžiui, jei jūsų šeimoje yra daug asmenų, kurie nešioja akinius, turėtumėte reguliariai tikrintis akis, nes įvairios akių ligos dažnu atveju gali būti paveldimos genetiškai. Taip pat egzistuoja įvairių akims galinčių pakenkti ligų, tokių kaip diabetas, išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas ir kitos. Žinoma, rega gali prastėti tiesiog su amžiumi, tačiau net ir senstant įmanoma išlaikyti sveikas akis ar bent pristabdyti neigiamus procesus.

Jei norite išsaugoti gerą regėjimą, turite rūpintis savimi

Nepaisant to, jog gali atrodyti, kad sveikam regėjimui išlaikyti tereikia rūpintis pačiomis akimis, iš tiesų tai nėra teisinga. Itin svarbu nuolat rūpintis visa organizmo būkle, užtikrinant, jog jam netrūktų jokių vitaminų, skysčių ir poilsio. Šeimos klinikos „Alfa Clinic“ gydytojas oftalmologas Antanas Gumbelevičius teigia^[4]:

„Labai svarbi sąlyga, norint išsaugoti sveikas akis, yra taisyklinga mityba. Su maistu turime gauti pakankamai vitaminų A, C, B grupės, mikroelementų (cinko, seleno, kalio). Svarbiausias vitaminų šaltinis yra daržovės (morkos, pomidorai, lapinės daržovės (petražolės, špinatai, kopūstai), vaisiai (citrusiniai, obuoliai, slyvos, abrikosai, vynuogės), uogos (juodieji serbentai, mėlynės), jūrų gėrybės, žuvų taukai. Šviežiuose vaisiuose, uogose yra daug stiprių natūralių antioksidantų, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus, susidarančius dėl stiprių saulės spindulių poveikio, aplinkos taršos, dažno ir ilgo žiūrėjimo į kompiuterio ar televizoriaus ekraną, saugo nuo kataraktos, stiprina regėjimą, matymą prietemoje, mažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje.”

Taip pat svarbu, jog organizme būtų pakankamai kalio. Iš esmės, kad netektų artimiausiu metu skųsti prastėjančiu regėjimu, turi būti sveikas ir tinkamai prižiūrimas visas kūnas.

Žinoma, tai nereiškia, jog subalansuotai maitinantis, laiku darant pertraukas, gaunant pakankamai poilsio tikrai neteks patirti jokių akių problemų. Juk tai priklauso ir nuo kitų faktorių, kurie nėra susiję su mūsų pačių veiksmais. Tačiau papildomas dėmesys sau tikrai nepakenks ir sumažins tikimybę, jog teks nešioti akinius ar patirti kitas akių problemas.

Pratimai akims irgi yra svarbūs, norint ilgiau džiaugtis geru regėjimu

Rekomenduojama kasdien daryti nesudėtingus pratimus akims. Amandos Dalbjörn/Unsplash nuotrauka

Daugelis žino, jog reikia mankštinti kūną, tačiau dažnai pamiršta apie mankštą akims, o kai kurie išvis nežino, jog tokia egzistuoja. Tačiau iš tiesų tam tikri akių pratimai gali padėti stiprinti akių raumenis ir išvengti nuovargio. Tokios trumpos mankštos yra lengvai padaromos, tačiau itin naudingos, tad verta nepatingėti ir kasdien atlikti nors kelis pratimus. Tiesa, po kiekvieno iš šių pratimų reikia leisti akims pailsėti 2-3 sekundes, jas uždengiant delnais^[5]:

• reikėtų stipriai užsimerkti ir vėl atsimerkti, pakartojant tokį pratimą 6 kartus per 30 sekundžių,
• 10 kartų greitai sumirksėti,
• atsimerkus sukti akimis ratu, keturis kartus kartus pagal laikrodžio rodyklę ir tiek pat prieš laikrodžio rodyklę; tokį patį pratimą vėliau reikia pakartoti ir užmerktomis akimis,
• nepasukant galvos reikėtų pažiūrėti į viršų, žemyn, į dešinę ir į kairę, kiekvieną kartą išlaikant žiūrėjimo tašką po 1-2 sekundes; tai reikėtų lėtai pakartoti šešis kartus, išlaikant ritmą,
• reikia 3 sekundes žiūrėti į tolį, o tada 5 sekundes žvelgti į pirštą, kuris turėtų būti iškeltas 30 centimetrų atstumu nuo akių; tokį pratimą kartoti 6 kartus,
• suraukus kaktą kelias sekundes žvelgti piktai, o tada užsimerkti ir atsipalaiduoti,
• reikėtų užmerkti kairę akį ir plačiai atverti dešinę, o po to tą patį pratimą pakartoti su kita akimi.

Taip pat svarbu neužmiršti ir tokių dalykų kaip apšvietimas. Akis papildomai varginsite, jei dirbsite priešais langą, kuris nėra uždengtas užuolaidomis, tinkamai nenustatysite ekrano apšvietimo ar vakarais nejungsite kambaryje lempų, kaip kad mėgsta, pavyzdžiui, kompiuterinius žaidimus laisvalaikiu besirenkantys žmonės. O apibendrinus visus specialistų patarimus, galima teigti, jog regėjimui svarbu viskas – ne tik tinkamas rūpinimasis pačiomis akimis, bet ir visu kūnu. Tad jei norite kuo ilgiau džiaugtis geru regėjimu arba dar labiau nepabloginti esamos situacijos, nepamirškite ir geros mitybos, poilsio bei aktyvaus laiko leidimo gryname ore.