Rekomenduojama prieš miegą vengti telefonų

Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina mėlynos šviesos ir elektromagnetinės spinduliuotės žalą

Mokslininkai įrodė, jog mėlyna telefonų ir kitų prietaisų skleidžiama šviesa gali sukelti įvairias sveikatos problemas.

Moksliškai įrodyta,^[1] kad UV spinduliuotė gali pažeisti akių struktūrą. Todėl oftalmologai ir optometristai pataria dėvėti akinius nuo saulės su UV apsauga,^[2] kai vaikštote saulėtą dieną lauke. Naujausi moksliniai tyrimai rodo įvairias rimtas rizikas, siejamas su spinduliuote, kurią skleidžia ekranai, mėlyna šviesa ir belaidžių prietaisų radijo dažnių spinduliuotė. 

Amerikos oftalmologų akademijos nariai susirūpinę, kad pernelyg daug prie ekranų praleidžiančių vaikų regėjimas^[3] yra veikiamas neigiamai, įskaitant atsiradusius sausų akių simptomus ir trumparegystę.^[4] Mėlynų šviesų sukeliamas tinklainės fototoksiškumas dabar laikomas rizika. Miego ir žmogaus paros pojūčio sutrikimas dėl mėlynos šviesos laikomi iš esmės įrodytais^[5] sveikatos priežiūros institucijų. Pailgėjęs prie ekrano praleidžiamas laikas dabar įvardijamas kaip sausų akių sindromo^[6] ir kompiuterinio regos sutrikimo sindromo rizikos veiksnys. Moksliniai tyrimai taip pat atskleidė, jog žala odai daroma ir dėl skaitmeninių ekranų skleidžiamos spinduliuotės.

Tyrėjai susirūpinę, nes dirbtinio, mėlynos spalvos apšvietimo poveikis yra beveik pastovus. Komercinių gaminių, naudojančių mėlyną šviesą, skaičius itin išaugo. Į jį įeina ne tik ekranai, kuriuos žiūrime dieną ir naktį, bet ir kiti komerciniai produktai, tokie kaip dekoratyvinės šviesos, žaislai, kuriuose įmontuotos plikos LED lemputės. Net ir trumpas veikimas gali sukelti žalingą poveikį.

Telefono ekrano šviesa gali sukelti ankstyvą odos senėjimą ir raukšles

Mokslinis tyrimas parodė, jog telefonų ekranų šviesa gali pagreitinti odos senėjimą.

Oda yra didžiausias kūno organas, kuris lengvai pažeidžiamas įvairių aplinkos veiksnių. Mokslininkai jau informavo visuomenę apie žalą, kurią gali padaryti UV spinduliuotė, skleidžiama saulės ir soliariumių, galinčių sukelti odos vėžį,^[7] odos elastiškumo mažėjimą^[8] ir odos senėjimą.^[9]

N. Arjmandi savo tyrime^[10] atkreipia dėmesį į mažiau žinomą neigiamą mėlynos šviesos, kurią skleidžia diodų (LED) ekranai, poveikį odai. Jis aprašo žinomą oksidacinės žalos odai mechanizmą, kurį sukelia UV spinduliuotė ir LED lemputės mūsų aplinkoje.

LED šviesos yra plačiai naudojamos mobiliuosiuose telefonuose, nešiojamuose kompiuteriuose, televizoriuose ir apšvietime, siekiant sutaupyti energiją. Dabar mes beveik nuolatos patiriame mėlynos šviesos spinduliuotę nuo pat to momento, kai pabundame iki pat vakaro, kai einame LED žibintais nušviesta gatve.^[11]

Straipsnyje „Ar išmaniųjų telefonų skleidžiama šviesa ir asmenukės gali sukelti ankstyvą senėjimą ir raukšles?“ buvo apžvelgiama mokslinė literatūra, kurioje tiriama mėlynos šviesos žala. Atliktas tyrimas parodė,^[12] kad atsakymas į šį klausimą yra „taip“ ir užtenka vos vienos valandos priešais ekraną, kuris nutolęs per 1 cm. Kalbėdami mes laikome telefoną kur kas arčiau. Taip pat pažymima, kad nežinomas ilgalaikis poveikis ir pertraukiamo spinduliavimo poveikis odai.

Tiesa, publikuoti moksliniai tyrimai laboratorijose (in vitro) rodo, kad mėlyna šviesa žudo odos bakterijas.^[13] Kol tyrėjai tikisi, jog toks atradimas bus naudojamas aknės fototerapijai, Taheri panaudojo mobiliųjų telefonų ekranus, kad pažiūrėtų, kaip jie paveiks auksinį stafilokoką – žinomas aknės bakterijas. Šio tyrimo mokslinė grupė atrado, kad planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų ekranų spinduliuotė žymiai padidino stafilokoko bakterijų augimą ir maksimalus augimas buvo po 300 minučių poveikio.

Įmanoma, jog kaltas veiksnių derinys, kaip kitame tyrime pastebėjo Sid-Salman, išsiaiškinęs, kad WiFi maršrutizatorius padidino E coli atsparumą antibiotikams bei jundrumą ir padidino^[14] auksinio stafilokoko ir stafilokoko epidermio medžiagų apykaitos aktyvumą bei bioplėvelės formavimasi.

Skaitmeninių prietaisų skleidžiama šviesa sutrikdo vidinį laiko suvokimą

Mobilieji telefonai ir kiti mėlyną šviesą skleidžiantys prietaisai gali sutrikdyti vidinį laiko suvokimą ir gali tapti sunkiau užmigti.

Tyrėjai dabar įrodė, jog tokių skaitmeninių prietaisų kaip mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, televizoriai ir kompiuteriai, turintys LED apšvietimą naudojimas ir net virš galvos esantis LED apšvietimas gali sutrikdyti miego režimą, nes skleidžia mėlynos šviesos dažnį. Mėlyna šviesa paveikia tinklainės ganglioninių ląstelių receptorius, kurie siunčia pranešimą suprachiasmatiniams pagumburio branduoliams – centrinio vidinio laikrodžio buveinei. Šis laikrodis tuomet siunčia pranešimą visam likusiam kūnui, kad visos biologinės funkcijos būtų suderintos su dienos ir nakties ciklu.^[5] Melatonino, hormono, pranešančio apie miegą, sekrecija kankorėžinėje liaukoje vyksta tik tamsoje ir yra slopinama mėlynos šviesos, taip keičiant dienos ritmą.

Tyrimas^[15] parodė, jog stipriausias melatonino atsakas buvo tarp 446 nm ir 477 nm. Naujausiame UCSF tyrime „Tiesioginiai išmaniųjų telefonų ekrano laiko matavimai: santykiai su demografija ir miego būsena“^[16] mokslininkai padarė išvadą:

Ilgesnis vidutinis prie ekrano praleidžiamas laikas prieš miegą ir miego laikotarpiu buvo susiję su prasta miego kokybe, sumažėjusiu miego efektyvumu ir ilgesniu miego pradžios latenciniu laiku.

Kitame neseniai atliktame tyrime^[17] nustatyta, kad vaikų kasdienis planšetinio kompiuterio ar išmaniojo telefono naudojimas padidino trumpesnio bendro miego laiko ir ilgesnio miego pradžios uždelsimo tikimybę. Per didelis prie ekranų praleidžiamas laikas taip pat yra susijęs su kitomis sveikatos problemomis, kurias plačiai aprašė Erica Kenney.^[18]

Harvardo tyrimo^[19] metu buvo nustatyta, kad mėlyna šviesa maždaug dvigubai ilgiau slopino melatoniną nei žalia šviesa ir pakeitė laiko suvokimo ritmą dvigubai labiau nei žala šviesa. Mėlynos šviesos sukeltas laiko poslinkis buvo 3 val., o žalios šviesos – 1,5 val. Kitas mokslinis tyrimas^[20] parodė, kad šie LED prietaisai gali pakeisti mūsų natūralų miego laikrodį. Mokslininkai lygino dvi dalyvių grupes. Viena grupė skaitė elektroninę knygą su LED (pikas 450 nm) apšvietimu 4 valandas prieš miegą, o kita grupė skaitė spausdintą knygą, bet irgi 4 valandas prieš miegą. Tiems, kurie skaitė el. knygą, buvo rasti žemesni melatonino lygiai, mažiau REM miego ir po 5 dienų jie pademonstravo 1,5 val. vidinio laikrodžio poslinkį ir todėl jie užtrukdavo ilgiau, kol užmigdavo. Nors naktį el. knygą skaitę asmenys buvo budresni, tačiau rytais jie buvo mažiau budrūs. Tyrėjai padarė išvadą:

Mūsų išvados pateikia įrodymų, kad elektrinė šviesa, kuri mus veikia nuo sutemų iki ėjimo miegoti, daro didelį biologinį poveikį.

Mėlyna šviesa gali būti susijusi su autizmo spektro sutrikimu

Įrodyta, jog telefonų ir kitų prietaisų skleidžiama mėlyna šviesa gali sutrikdyti melatonino gamybą, o tai padidina autizmo spektro sutrikimų tikimybę dar negimusiam vaikui, kuris gauna melatoniną per motiną.

Nors mėlyna šviesa tiesiogiai nepasiekia vaisiaus, mokslininkai nustatė, kad sumažėjusio melatonino – stipraus viduje gaminamo antioksidanto – kiekio motinoje poveikis gali sukelti vaisiaus neurologinio vystymosi nukrypimus ir būti susijęs su autizmo spektro sutrikimu (ASD).^[21] Tyrimai įrodė, kad melatoninas yra kritinis hormonas, kuris apsaugo nuo ESD ir taip pat apsaugo DNR nuo pažeidimų. Buvo pastebėta,^[22] kad melatonino „kiekis motinose, turinčiose ASD vaiką, buvo žymiai mažesnis“.

Kitame moksliniame darbe^[23] pažymima, kad melatoninas tarnauja ir vaidina svarbų vaidmenį reprodukcijos procese:

Melatoninas yra daugialypė molekulė, turinti tiesioginį laisvųjų radikalų šalinimo ir netiesioginį antioksidantinį poveikį. Melatoninas gaminamas tiek kiaušidėse, tiek placentoje, kur jis apsaugo nuo molekulinių iškraipymų ir ląstelių disfunkcijos, atsirandančios dėl oksidacinio/nitrozinio streso. <…> Optimalus motinos vidinio laiko ritmas yra svarbus, nes jos laikrodis tiesiogiai arba netiesiogiai per melatonino ritmą programuoja besivystantį pagrindinį vaisiaus osciliatorių.

2020 m. buvo padaryta mokslinės literatūros apžvalga^[24] ir prieita prie išvados, kad sumažėjęs motinos melatonino kiekis gali paveikti signalinius kelius, iš anksto nuteikiančius vaisių daugeliui suaugusiųjų lėtinių sveikatos būklių. Mokslininkai aprašo kritinį melatonino vaidmenį vystymuisi. Melatonino receptorių yra daugelyje žmogaus vaisiaus smegenų audinių. Nors vaisiaus kankorėžinė liauka neišskiria melatonino iki pat gimimo, tačiau motinos kankorėžinis melatoninas patenka į placentą. Taigi, motinos šviesos signalai gali būti perduodami vaisiui. Biologinį laikrodį valdo sudėtinga molekulinių signalų sistema, veikianti transportavimo ir streso kelius. Autoriai pažymi:

Iš placentos gautas melatoninas veikia kaip autokrininis, paragrininis ir endokrininis hormonas ne vidinio laiko būdu. <…> Iš placentos išgautas melatoninas ne tik veikia MT1 ir MT2 receptoriais, bet ir tiesiogiai šalina laisvuosius radikalus, taip mažinant placentos audinių oksidacinę žalą.

Melatonino trūkumo sąsaja su krūties vėžiu

Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp melatonino trūkumo ir krūties vėžio.

Mėlyna šviesa, kurią skleidžia kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių LED ekranai, gali slopinti melatonino gamybą ir pakeisti vidinį paros ritmą. Melatoninas yra stiprus antioksidantas, gaminamas kankorėžinėje liaukoje, taip pat randamas tinklainėje, kur moduliuoja genus, atsakingus už vidinius ritmus per ganglioninių ląstelių sluoksnį.^[25] Tyrėjai žinduolių smegenyse rado^[26] šviesai jautrias tinklainės ganglionines ląsteles (ipRGC), kurios yra susijusios ne su vaizdo formavimu, o su tiesioginiu vidinio laiko ritmu, vyzdžio susiaurėjimu ir budrumu per 465 nm mėlyną šviesą.

Šios biologinių efektų pakopos prisideda prie daugybės lėtinių ligų būsenų, įskaitant aukštą kraujo spaudimą, depresiją ir vėžį.

Dr. David Blask ir jo kolegos atliko daug tyrimų, kurie parodė, kad šviesa slopina melatoniną ir skatina krūties vėžio augimą. Kai jie pelėms įsodino žmogaus MCF-7 krūties vėžio ląstelių ksenografą ir veikė tas peles šviesa šviesioje aplinkoje, o kitas veikė šviesa tamsioje aplinkoje, jie nustatė, kad šviesos šviesioje aplinkoje grupė patyrė padidėjusį vėžio ląstelių augimo greitį. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) klasifikavo pamaininį darbą, prisidedantį prie vidinio laikrodžio sutrikimų, kaip „galimą kancerogeną“.^[27]

Taigi, vertėtų sumažinti tokių prietaisų kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai ar planšetiniai kompiuteriai naudojimo laiką ir ypač stengtis nesinaudoti mėlyną šviesą skleidžiančiais įrenginiais naktį, neapšviestoje vietoje. Ekranų skleidžiama šviesa ne tik gali pagreitinti odos senėjimą, bet ir sutrikdyti miego ritmą bei kokybę. Taip pat rasta įrodymų, jog mėlyna šviesa susijusi su krūties vėžiu ir kenkimu vaisiui per placentą.