Reumatoidinis artritas – ne tik senyvo amžiaus žmonių problema
Ši autoimuninė liga gali užklupti net ir jaunesnius nei 50 metų amžiaus pacientus
Reumatoidinis artritas – gan dažna autoimuninė liga, dėl kurios sergantiesiems tenka jausti skausmą ir patirti kitus nemalonius požymius. Tačiau apie šią ligą galima išgirsti daugybę įvairių mitų, kurie nėra pagrįsti jokiomis mokslinėmis žiniomis. Bene dažniausias mitas – kad šia liga serga tik senjorai.
Deja, vaikams irgi gali pasireikšti uždegiminio artrito forma, panaši į reumatoidinį artritą. Tiesa, ji vadinama jaunatviniu idiopatiniu artritu. O suaugus reumatoidinis artritas taip pat gali užklupti įvairaus amžiaus žmones, tad tai tikrai nėra vien senjorų problema.
Žinoma, kažkiek tiesos, tikint, jog ši liga būdinga vyresniems asmenims, visgi yra, nes dažniausiai ja suserga 40–60 metų amžiaus pacientai[1]. Įdomus faktas – reumatoidinis artritas pasireiškia ne tik įvairaus amžiaus žmonėms, bet ir gyvūnams. Katės ir šunys serga imuninės sistemos sukeltu poliartritu.
Dažnai galima išgirsti ir dar vieną teiginį – jog reumatoidinį artritą sukelia sąnarių susidėvėjimas. Kitas artrito tipas – osteoartritas – atsiranda dėl sąnarių susidėvėjimo ir yra susijęs su senėjimu. Tačiau pats reumatoidinis artritas yra kitoks ir atsiranda, kai imuninė sistema atakuoja sąnarių gleivinę, sukeldama skausmą, patinimą ir standumą. Tai autoimuninė būklė, kurią sukelia netinkamai veikianti imuninė sistema. Ji nežino, kada nustoti dirbti, todėl klaidingai atakuoja sinovinę membraną aplink sąnarius, sukeldama skausmą ir patinimą. Tai taip pat gali paveikti ir kitus organus.
Jei jau norisi dėl ko nors kaltinti artrito atsiradimą, kaltę reikėtų suversti ne sąnariams, o elementariai genetikai bei gyvenimo būdui. Pavyzdžiui, rūkymas gali pakenkti sveikatai įvairiais aspektais, o vienas iš jų – didinant reumatoidinio artrito riziką. Užkietėję rūkaliai padvigubina šios ligos išsivystymo tikimybę. Be to, jei sergantysis ir toliau rūko, tai gali smarkiai sumažinti vaistų veiksmingumą, tad gali tekti kęsti didesnį sąnarių skausmą.
Specialistai tiksliai negali pasakyti, kodėl organizmo imuninė sistema pradeda neatpažinti savo ląstelių
Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga. Dėl iki šiol vis dar nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema pradeda neatpažinti savo ląstelių ir ima į jas reaguoti kaip į svetimas, taip ilgainiui jas pažeidžiant. Tokiu būdu prasideda lėtinis, pats save palaikantis uždegimas[2].
Pirmiausia pažeidžiama sąnarį gaubianti ir sąnarių skystį gaminanti tepalinė plėvė, vėliau – kremzlės, sausgyslės, kaulai, kiti organai. Autoimuninio proceso „paleidėjai“ nėra žinomi. Manoma, kad jais gali būti: virusinė ar bakterinė infekcija, paveldėtas polinkis sirgti šia liga, imuninės sistemos defektai, hormoniniai bei aplinkos faktoriai, fizinės ir psichinės traumos.
Susirgęs asmuo iš pradžių gali nieko nejusti ir jo būklė gali blogėti palengva, kai po truputį pažeidžiami vienas ar keli sąnariai. Tačiau lygiai taip pat reumatoidinis artritas gali prasidėti staigiai, be išankstinių požymių.
Jei liga nėra staigi, iš pradžių pacientas skundžiasi tik trumpalaikiu rytiniu sąnarių stingimu arba sako, kad jaučia sąnarių skausmą keičiantis orams. Yra ir kitų požymių[3].
Sunkesnio artrito atveju gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, limfmazgių patinimas, galimas svorio sumažėjimas, gali varginti bendras nuovargis ar net depresija.
Kartais minėtus simptomus žmonės painioja su raumenų patempimu, kojos nikstelėjimu ar tiesiog užsigavimu, todėl reikia būti atidiems, nes tokie pojūčiai gali būti ir pirmieji artrito požymiai. Jei raumenis vargina paprastas pasitempimas ar nuovargis, turėtų padėti šilta vonia, šilti kompresai ir poilsis. Jei simptomai užsitęsia iki kelių savaičių, reikėtų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju reumatologu.
Ligai progresuojant atsiranda stiprėjantis sąnarių skausmas, kuris gali užtrukti iki valandos ar net dar ilgiau, o patys sąnariai patinsta. Dažniausiai vienu metu sutinsta tie patys sąnariai, t. y. ir vienos, ir kitos rankos. O pačiai ligai būdingas bangavimas – būna ir paūmėjimų, ir ramybės periodų. Deja, nors ramiais momentais gali atrodyti, kad liga pasitraukė ar palengvėjo, iš tiesų ji tęsiasi visą gyvenimą.
Skiriami vaistai palengvina kasdienybę, tačiau liga nepagydoma
Ši liga nuolat progresuoja ir nėra pagydoma. Ilgainiui reumatoidinis artritas deformuoja sąnarius, gali atsirasti neskausmingi mazgeliai po oda plaštakose ar alkūnių srityje. Be to, neretai liga sukelia negalią, nes silpnėja raumenys, mažėja plaštakų jėga ir žmogui darosi vis sunkiau tinkamai valdyti kūną.
Apie 40 % žmonių, kurie suserga artritu, patiria ir kitų simptomų bei ligos ženklų, nesusijusių su sąnariais.[4] Gali būti pažeisti įvairūs kiti organai: širdis, kepenys, inkstai, akys, plaučiai, gali išsivystyti anemija, osteoporozė.
Deja, nėra tokių vaistų, kurie pilnai išgydytų artritą. Nors tai skamba labai pesimistiškai, ligos progresavimą įmanoma pristabdyti ar užtikrinti ilgalaikį palengvėjimą. Kuo anksčiau pradedamas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad pacientui pavyks užkirsti kelią greitai ligos eigai. VUL Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė, gydytoja reumatologė prof. Irena Butrimienė sako:[5]
„Yra žinoma, kad reumatoidinio artrito agresyvumas pirmaisiais ligos metais yra didžiausias. Todėl ir turime vadinamąjį „galimybių langą“ – pirmuosius tris mėnesius – ligai sustabdyti. Šiuo laikotarpiu paskirtas ligos eigą modifikuojantis gydymas gali išgelbėti nuo greitos ir ankstyvos sąnarių struktūrinės pažaidos. Kuo anksčiau gydymas bus pradėtas, tuo geresnių rezultatų pasieksime.“
Žinoma, konkrečius vaistus, procedūras ir kitus gydymo būdus privalo paskirti gydytojas-reumatologas. Negalima užsiimti savigyda, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas ir gydymo būdai gali skirtis.
Fizinis aktyvumas padeda palengvinti kasdienybę
Nors reumatoidinis artritas nepagydomas, vaistai, įvairi veikla, tinkama mityba ir kiti faktoriai gali palengvinti gyvenimą ir pristabdyti ligos progresavimą. Patariama valgyti kaloringą maistą, kuriame būtų pakankamai angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mikroelementų. Be to, rekomenduojama rinktis žuvų taukus, o ne gyvulinius riebalus. Lengviausia tai padaryti tiesiog vietoj mėsos produktų renkantis žuvį.
Nors gali atrodyti, kad reumatoidinio artrito pažeistus sąnarius reikia saugoti ir kaip tik judėti kuo mažiau, tai tėra mitas, kuriuo dažnai patiki skausmų iškamuoti pacientai.
Iš tiesų judesiai sąnariams yra būtini. Jų nemankštinant, sąnariai stingsta, praranda lankstumą, drauge silpnėja aplinkiniai raumenys.
Specialistai rekomenduoja reguliariai vaikščioti, išmėginti plaukimą ar kitas sąnarių pernelyg neapkraunančias veiklas ir bendruosius pratimus.
Žinoma, jei po mankštos pradėtumėte justi ilgiau nei dvi valandas trunkantį skausmą, tai nėra geras ženklas. Veikiausiai pratimai buvo pernelyg intensyvūs, tad kitą kartą reikėtų rinktis lengvesnę veiklą. O dar geriau – dėl konkrečių pratimų, užsiėmimų ir jų intensyvumo pasitarti su savo gydytoju.
Tačiau jei po mankštos jaučiate skausmą, kuris užtrunka ilgiau nei dvi valandas – pratimai buvo per daug intensyvūs. Fizinį aktyvumą derinkite su poilsiu. Ūmaus uždegimo metu sąnariams reikalinga ramybė – tuomet sumažinkite fizinį aktyvumą ir daugiau ilsėkitės. Tačiau uždegimui rimstant vėl pradėkite mankštintis.
Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.
- ^ Lisa Salmon. Rheumatoid Arthritis Awareness Week: 5 myths about the autoimmune disease everyone needs to stop believing. Independent.
- ^ Reumatoidinis artritas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas. Sveikas.lt.
- ^ Kas yra reumatoidinis artritas?. Sveikatos darna.
- ^ Rheumatoid arthritis. Mayo Clinic.
- ^ Aneta Vaitkienė. Akis į akį su skausmu sąnariuose. Lsveikata.lt.