Kovojant su SARS-CoV-2 kaukių dėvėjimo nauda pagrįsta klaidingomis prielaidomis

Patogiai interpretuojant tyrimus, siekiama įtvirtinti prielaidą, jog priverstinis kaukių nešiojimas padeda kovoti su SARS-CoV-2

Nepaisant to, jog tyrimo autoriai bando teigti, kad kaukių dėvėjimas yra puiki priemonė norint užkirsti kelią SARS-CoV-2 plitimui, patikimų tą patvirtinančių šaltinių nėra.

Kviečiame perskaityti Jeremy R. Hammond straipsnį^[1] aktualia tema – apie SARS-CoV-2, geriau žinomą kaip Covid-19, ir kaukių nešiojimą. Šios publikacijos autorius yra nepriklausomas žurnalistas, politikos analitikas, užsienio politikos žurnalo leidėjas ir redaktorius, kelių knygų autorius.

Neseniai publikuotame tyrime^[2] rašoma, kad sunkus ūminis kvėpavimo takų sindromas (SARS-CoV-2) dažniausiai perduodamas per orą ir kraštutinės ligos stabdymo priemonės, įskaitant prievartą likti namuose ir visuotinai privalomas kaukių nešiojimo nurodymas, buvo veiksmingos siekiant sumažinti viruso plitimą. Tačiau išvados, kurias daro autoriai, skiriasi nuo paties mokslininkų atlikto tyrimo išvadų. Klaidingos išvados sudarytos remiantis klaidingais motyvais ir apgaulingomis prielaidomis.

Renyi Zhang ir kt. tyrimas, kurį birželio 11 d. publikavo PNAS, JAV Amerikos nacionalinės mokslų akademijos žurnalas, yra pavadintas „Identifying airborne transmission as the dominant route for the spread of COVID-19“. Autoriai teigia, kad analizuodami Kinijos, Italijos, Niujorko ir Uhano miestų atvejus, įrodė, jog lašelinis perdavimas „yra pagrindinis ligos plitimo modelis“.

Laikydamiesi šios išvados, autoriai tvirtina, kad vyriausybių įgyvendintos kraštutinės priemonės „pačios savaime nėra pakankamos, norint apsaugoti visuomenę“, tačiau yra veiksmingos, kai kartu pateikiami įsakymai visuomenei privalomai nešioti kaukes. Įžangoje teigiama:^[2]

Mes darome išvadą, kad viešoje vietoje veido kaukių nešiojimas yra veiksmingiausia priemonė, užkertanti kelią žmonių tarpusavio viruso perdavimui.

Tačiau norint gauti tokias išvadas, reikia remtis prielaida, kad visuotinis susirgimų skaičius kiekvienoje šalyje ir toliau būtų augęs eksponentiškai neribotą laiką, jeigu nebūtų buvę įsakyta privalomai dėvėti kaukes. Išanalizavus Niujorko miesto duomenis paaiškėja, kad ši prielaida prieštaringa. Taigi, šis tyrimas iš tiesų yra puikus pavyzdys, kaip propagandistai mokslininkai atlieka naudingą vaidmenį, siekiant pateisinti vyriausybių politiką. Profesionalūs mokslininkai ir baimę sėjanti žiniasklaida žino, kaip tai padaryti.

PSO teigia, jog nėra jokių aukštos kokybės mokslinių tyrimų, kurie įrodytų kaukių dėvėjimo naudą

Privalomas kaukių dėvėjimas siekiant pažaboti SARS-CoV-2 nėra pagrįstas jokiais aiškiais moksliniais įrodymais.

Iki šiol mokslinė bendruomenė laikėsi nuomonės, kad SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis koronaviruso ligą (COVID-19), daugiausia plinta per tiesioginį kontaktą arba kvėpavimo lašelius (aerozolius), kurie išsiskiria kosint, čiaudint ar kalbant. Išsiskyrę šie lašeliai gali nukeliauti tam tikrą atstumą, bet greitai nukrenta ant žemės. Tam ir buvo sukurtos socialinio atstumo gairės, kuriose žmonėms rekomenduojama laikytis atokiau vienas nuo kito.

Remiantis dabartiniais įrodymais, COVID-19 virusas pirmiausia perduodamas žmonėms kvėpavimo lašeliniu būdu ir sąlyčio keliu. Lašeliai perduodami, kai žmogus artimai kontaktuoja (ne daugiau kaip 1 metro atstumu) su užkrėstu žmogumi. Pavyzdžiui, kosint, čiaudint ar labai artimai bendraujant. Antras galimas būdas reiškia, jog virusas plinta per kontaktą su užkrėstais paviršiais.

Oro modelio plitimas, priešingai nei didesnis kvėpavimo takų lašelių perdavimas, reiškia smulkesnes aerozolines daleles, kurios taip pat gali atsirasti kosint, čiaudint, kalbant ar net kvėpuojant. Šios mažesnės dalelės gali ilgai likti ore ir keliauti toliau. Ar SARS-CoV-2 plinta oru?

Kaip pastebi ir PSO, tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis, kai atliekami veiksmai, kuriais sukuriami aerozoliai, yra įmanoma pernešti COVID-19 virusą oru. Mokslinė bendruomenė svarstė, ar COVID-19 virusas taip pat gali plisti oru, jei nėra jokių aerozolines daleles sukeliančių veiksmų. Tai aktyvi tyrimų sritis. Kol kas oro mėginių paėmimas klinikinėse vietose atrodo neaiškiai, nes kai kurie tyrimai nustatė viruso RNR, o kai kurie nenustatė. Tačiau virusinė RNR nėra tas pats, kas replikacijos ir infekcijos požiūriu perspektyvus virusas (tai reikštų, kad jis gali būti perduodamas ir gali užkrėsti kitus žmones invazine ligos forma (sukelti ligą)). Be to, nedaugelyje eksperimentinių tyrimų, atliktų aerobiologijos laboratorijose, rasta gyvybingo viruso RNR, tačiau tai buvo tik eksperimento metu sukurti aerozoliai, naudojant didelio galingumo purkštukus, kurie neatspindi normalių žmogaus kosulio sąlygų.

PSO priduria, kad norint pašalinti žinių spragas, susijusias su galimu SARS-CoV-2 perdavimu oru, reikalingi tolesni aukštos kokybės tyrimai, įskaitant atsitiktinių imčių tyrimus. Kaip apibendrina PSO:

Dabartiniai įrodymai rodo, kad dažniausiai COVID-19 perduodamas iš žmonių, kurie turi tam tikrus simptomus, artimai kontaktuoja su kitais žmonėms ir nenešioja tinkamų apsaugos priemonių.

Asmeninės apsaugos priemonės – tai medicininės kaukės ir respiratoriai, kuriuos naudoja sveikatos priežiūros specialistai.

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje dabar plačiai naudojamos kaukės, PSO pažymi, kad neseniai atlikus turimų tyrimų apžvalgą, kuri daugiausia susijusi su kitais kvėpavimo takų virusais, nustatyta, jog chirurginės kaukės ar daugiasluoksnės medvilnės kaukės suteikia apsaugą, tačiau šie tyrimai taip pat rodo, kad sveikiems žmonės „reikėtų būti arti užsikrėtusio žmogaus, namuose ar masiniuose susibūrimuose, kad užsikrėsti“.

PSO taip pat pabrėžia, kad:

šiuo metu nėra jokių tiesioginių įrodymų (remiantis COVID-19 ir sveikų žmonių tyrimais) apie sveikų žmonių visuotinio privalomo kaukių naudojimo veiksmingumą, siekiant užkirsti kelią kvėpavimo takų virusams, įskaitant ir COVID-19.

PSO kaukių gairėse, atnaujintose birželio 5 d., pakartojama, kad nors daugelis vyriausybių rekomendavo (arba įsakė) visuomenei naudoti veido kaukes:

šiuo metu sveiki žmonės plačiai naudoja kaukes. Tačiau tai dar nėra paremta aukštos kokybės ar tiesioginiais moksliniais įrodymais, todėl reikia įvertinti procedūros naudą ir žalą.

Kitaip tariant, nurodymai dėl kaukių dėvėjimo nėra pagrįsti aukštos kokybės moksliniais tyrimais. Žala apima:

galimą padidėjusį savęs užteršimo pavojų dėl veido kaukių dėvėjimo, nes vėliau liečiamos akys su užterštomis rankomis. <…> Galimas savaiminis užteršimas, kuris gali įvykti, jei nemedikamentinės kaukės nebus keičiamos, kai jos yra drėgnos ar užterštos.

Dėl užterštų kaukių nešiojimo „gali susidaryti palankios sąlygos mikroorganizmams sustiprėti“. Ir dėl pastovaus kaukių nešiojimo „galimas galvos skausmas ir (arba) kvėpavimo sunkumai, atsižvelgiant į kaukės tipą“.

Įvertinant galimą naudą ir žalą, PSO pataria, kad norint išsaugoti medicininių kaukių tiekimą sveikatos priežiūros darbuotojams, visuomenės nariai turėtų dėvėti veido kaukes „tam tikrose situacijose ir vietose“, kur „neįmanoma išlaikyti socialinio atstumo“, pavyzdžiui, „viešajame transporte“. Kaukių tikslas, pasak PSO, nėra apsaugoti kaukės nešiotoją, o tarnauja kaip „infekcijos šaltinio kontrolė“. Tai reiškia, kad užkrėstasis, kuris dėvi kaukę, neleidžia plisti viruso turinčių kvėpavimo takų lašeliams ant kitų žmonių.^[3] Zhang ir jo kolegų tyrime teisingai atkreipiamas dėmesys, jog aerozoliai buvo laikomi „potencialiu ligos plitimo keliu“. Taip pat autoriai pripažįsta, kad „šiuo metu viruso plitimo mechanizmai išlieka neaiškūs, ypač atsižvelgiant į sąlyčio ir oru plitimo būdą bei jo indėlį į šią pasaulinę pandemiją“.^[2]

Atlikto tyrimo išvados neatitinka gautų rezultatų, apstu klaidų ir spėlionių

Kraštutinės priemonės, kurių buvo imtasi siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą padarė milžinišką žalą žmonių psichologinei ir ekonominei padėčiai.

Autoriai cituoja „Nature“ žurnalo straipsnį, kuriame aptariami ginčai, kilę dėl klausimo, ar SARS-CoV-2 gali būti perduodamas oru. Darant prielaidą, taip pat išlieka klausimai apie viruso kiekį, kurio reikia infekcijos užsikrėtimui. Pagrįsta prielaida, kad virusas ore gali būti perduodamas uždarose vietose, kur bloga ventiliacija, ir kur neišvengiamas ilgalaikis artimas kontaktas, pavyzdžiui, viešajame transporte. Tačiau, kaip pripažįstama „Nature“ straipsnyje, nėra „įrodymų“, kad SARS-CoV-2 plinta oru.^[4] Norėdami sukurti pagrindą išvadai apie viruso plitimo oru modelį, cituojamas eksperimentinis tyrimas „parodantis, kad virusas keletą valandų išlieka užkrečiamas aerozoliuose“.^[2] Tačiau tyrimas, kuris buvo publikuotas „New England Journal of Medicine“, yra tas pats tyrimas, į kurį ir atkreipia dėmesį PSO, kai jie pažymi, kad eksperimentiniu būdu buvo sukurti aerozoliai, kuriuose rasta gyvybingo viruso, o tai „neatspindi normalaus žmogaus kosulio sąlygų“. Apie tai jau buvo rašyta.^[5] Neturėdami tiesioginių įrodymų apie platų viruso plitimo oru modelį, Zhang ir kt. tiesiog siekė įrodyti išvadas pagal loginį išskaičiavimą, vietoj to, kad atliktų tinkamais įrodymais pagrįstą tyrimą.

Tyrimo autoriai siekė įrodyti, kad reikalavimas dėvėti kaukes, kartu su įsakymu būti namuose, yra veiksmingi, be to, kad viruso oru plitimo modelis (aerozoliais) yra pagrindinė SARS-CoV-2 plitimo priežastis. Tačiau šios išvados visiškai neatspindi jų pačių pateiktų duomenų. Argumentacija pasižymi loginėmis klaidomis ir nepagrįstomis prielaidomis, tačiau svarbiausios iš jų yra trys klaidos, visiškai paneigiančios esamus argumentus.

Pirma, autoriai melagingai prilygina stebėtą duomenų koreliaciją ir vadina tai priežastiniu ryšiu, priskirdami valdžios nurodymus dėl kaukių nešiojimo balandžio 17 d. Taip pat tyrime neatsižvelgta į savanorišką kaukių naudojimą dar prieš valdžios nurodymus ir neatsižvelgta į kaukių nenešiojimą net ir esant valdžios nurodymams.

Antra, autoriai mano, kad tik oro plitimo modelis (aerozoliais) gali paaiškinti susirgimų skaičių, matomą po kovo 22 d. (nurodymas neišeiti iš namų). Viso šio plitimo modelio negalima taip lengvai paaiškinti kaip to nori autoriai. Tyrime neatsižvelgiama į aerozolinių lašelių perdavimą tomis aplinkybėmis, kai nesilaikoma socialinio atstumo ir neišvengiamai užsitęsia artimas kontaktas su kitais, pavyzdžiui, viešajame transporte, ligoninėse, viešose įstaigose.

Dėl abiejų šių pagrindinių tyrimo klaidų, autoriai nepateikia jokių įrodymų, kad visuomenėje pastebėtas viruso plitimas ore (aerozoliuose). Be to, nepateikiama jokių įrodymų, kad kaukės yra veiksmingos ir užkerta kelią SARS-CoV-2 aerozolių perdavimui kaip infekcijos šaltinio kontrolei ar tiesiog apsaugo patį kaukės nešiotoją. Iš tikrųjų tyrimo autorių teiginiai, kad kaukės apsaugo nuo aerozolių įkvėpimo, paneigtos daugybę kartų įvairių visuomenės sveikatos institucijų, kurios ne kartą skelbė, kad nei chirurginės kaukės, nei kaukės iš audinio, to neatlieka efektyviai. Negana to, kaukės iš audinio, kurias žmonės buvo įpareigoti dėvėti, yra neveiksmingos užkertant kelią įkvėptiems aerozoliams arba didesniems kvėpavimo takų lašeliams, ir jų negalima išvis laikyti apsaugos priemone.

Ir trečia, visų svarbiausia klaida – pagrindinis autorių argumentas priklauso nuo prielaidos, kad jeigu kaukės nebūtų nešiojamos, susirgimo skaičiai būtų vis didėję eksponentiškai, tačiau ši prielaida yra ne tik prieštaringa, bet ir melaginga. Tiesą sakant, iš duomenų matyti, kad susirgimo atvejų kreivė jau buvo pradėjusi plokštėti dar tada, kai nebuvo jokio privalomo kaukių dėvėjimo įsakymo.

Apibendrinant, šis tyrimas yra ne kas kita, kaip mokslinė manipuliacija. Tyrimo autoriai gali būti mokslininkai, tačiau atlikdami šį tyrimą jie veikė kaip profesionalūs propagandistai, apgaudinėdami visuomenę ir tokiu būdu davę sutikimą imtis kraštutinių drakoniškų priemonių, kurios nėra pagrįstos medicininiais įrodymais ir prisideda pažeidžiant pagrindines žmogaus teises. Šios kraštutinės priemonės apima privalomą buvimą namuose, kuris padarė nepaprastą žalą visai visuomenei, įskaitant masinį nedarbą ir prievartą visiems nešioti kaukes, kai viešai net nesvarstoma, ar tai išvis prasminga daryti.