Saugus įdegis vasarą: kokias priemones rinktis ir kaip nepersistengti
Vis daugiau specialistų perspėja apie ultravioletinių spindulių žalą
Įdegęs kūnas vis dar madingas, nors toks požiūris atsirado dar tuomet, kai mados dizainerė Coco Chanel lankydamasi pietryčių Prancūzijoje buvo visiškai atsitiktinai užfiksuota fotografų besideginanti paplūdimyje. Garsios moters įtaka ir pripažinimas visuomenėje veikiausiai smarkiai prisidėjo prie to, jog sveikai atrodantis įdegis greitai tapo nauja mados tendencija. Įdegis dažnu atveju siejamas su grožiu ir mažai kas tuo galėtų suabejoti. Juk dažnai sveika oda asocijuojasi su sveiku rudu atspalviu. Tačiau entuziazmas šia tema šiek tiek slūgsta dėl didėjančio medicininio švietimo. Pasirodo vis daugiau tyrimų, siejančių odos vėžį su ultravioletiniais spinduliais. Melanomų kreivė taip pat eksponentiškai kyla į viršų.
Štai dar 2009 metais buvo nustatyta, kad Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius 30 metų piktybinės melanomos rizika išaugo daugiau nei keturis kartus. Tuo pačiu buvo nustatyta, kad ši vėžio forma yra dažniausia 15-34 metų amžiaus grupėje. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat nustatė, kad žmonėms, priklausantiems iki 30 metų amžiaus grupei ir naudojantiems priemones deginimuisi, yra net 75 proc. didesnė tikimybė susirgti melanoma. Būtent dėl šios priežasties, 2010 metais buvo išleistas reglamentas, draudžiantis deginimosi salonams leisti soliariumais naudotis asmenims iki 18 metų.[1]
Pasaulinės kosmetikos kompanijos kuria vis naujus apsauginius saulės kremus. Šiai sričiai išleidžiami milijardai dolerių. Internete pateiktoje ataskaitoje minima, kad saulės priežiūros produktų rinkos dydis 2019 m. sudarė 13,03 mlrd. JAV dolerių. Jau yra prognozuojama, kad iki 2027 m. jis sieks net 16,84 mlrd. JAV dolerių.[2] Didesnį susirūpinimą demonstruoja vis daugiau moterų, nors pagal tendencijas jos vis tiek nevengia pasilepinti UV spinduliais. UV-A spindulius sugeria chromatoforai, ląstelės atsakingos už odos pigmentą. Sugeriant šiuos spindulius išsiskiria laisvieji radikalai, kurie gali pažeisti genetinę medžiagą. UV-B spindulius sugeria pati DNR, tai veikia genetiką tiesiogiai.
Būnant saulėje suaktyvėja visos įmanomos odos funkcijos, saugančios nuo UVS. Melanocitai, specializuotos ląstelės atsakingos už odos parudavimą, skatina sintezuoti didesnius kiekius melanino. Storėja odos sluoksnis, kitaip dar vadinamas epidermiu. Kūnas aktyvuoja tam tikrus fermentus, skatinančius neutralizuoti laisvuosius radikalus ir tvarkyti DNR struktūros pažeidimus.[3]
Ultravioletinio spinduliavimo poveikis odai priklauso ir nuo odos fototipo
Žmogaus odos apsauginės savybės nėra pakankamai efektyvios, kad apsaugotų odą nuo tiesioginių saulės spindulių pažeidimų. Labiausiai tai priklauso nuo kiekvieno įgimtų savybių. Didelės dozės ultravioletinių spindulių žmogaus kūne sukelia kapiliarų išsiplėtimą ir paraudimą. Tam pradėtas naudoti terminas „Minimali Eriteminė Dozė”. Tai tam tikras spinduliavimo matas, sukeliantis odos paraudimą.[4] Todėl nuo pat vaikystės rekomenduojama tinkamai rengtis ir riboti buvimą saulėje esant aktyviems saulės spinduliams.
Trumpalaikis švitinimas UV-A spinduliais nesukelia pigmentacijos, tačiau greitina odos senėjimą.[5] UV-B spinduliai veikia tik paviršinį odos sluoksnį, vadinamą epidermiu. Šie spinduliai ir sukelia odos paviršiaus nudegimus. Taip pat UV-B spinduliai skatina ir teigiamas reakcijas organizme, vitamino D sintezę.[6] Tačiau tam reikalingos nedidelės dozės UV-B spindulių. UV-A spinduliai yra naudojami ir soliarumuose, šie spinduliai taip pat gali sukelti DNR pažeidimus ir odos ląstelių mutacijas.
Labai svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą ir tik jam būdingą odos fototipą, kuris yra identifikuojamas pagal žmogaus gymį, akių bei plaukų spalvą, polinkį nudegti saulėje ir gebėjimą greitai įdegti. Pažymima, kad išskiriami net šeši skirtingi žmogaus fototipai:[7]
- I fototipas. Oda labai balta, strazdanota. Plaukai gali būti šviesūs, rausvi ar rusvi. Oda yra labai jautri saulei, todėl beveik neparuduoja, o pasimėgavus saulės voniomis ilgiau, dažnai tik nudega. Rekomenduojamos apsaugos nuo saulės priemonės turinčios bent SPF 30 apsaugą nuo kenksmingų saulės spindulių.
- II fototipas. Pasižymi balta oda, kuri gali būti kartais ir strazdanota, taip pat šviesiais, rausvais, rudais plaukais. Šiam fototipui priklausantys asmenys turi mėlynos, pilkos, šviesiai rudos ar rudos spalvos akis ir beveik niekada neįdega dėl didelio odos jautrumo saulei. Rekomenduojamos priemonės turinčios bent SPF 25 apsaugą.
- III fototipas. Oda turi gelsvą atspalvį, plaukai dažniausiai tamsiai rudi ar net kaštoniniai. Akys – tamsiai rudos arba pilkos. Šiam fototipui priklausanti oda nudega gana retai ir įdega rudai. Tokius bruožus turintiems asmenims pakaks kiek lengvesnės apsaugos nuo saulės – rekomenduojama rinktis bent SPF 15 turinčias priemones.
- IV fototipas. Tokio tipo asmenis atskirti nesunku – jie pasižymi tamsaus atspalvio oda, tamsiais plaukais bei rudomis akimis. Tokie žmonės beveik nenudega, o įdega iškart tamsiai. Jiems būtina naudoti priemones, turinčias bent SPF 8 apsaugą.
Tai yra pagrindiniai fototipai, tačiau egzistuoja dar du – V ir VI tipai. V fototipas pasižymi tamsiomis akimis, plaukais bei oda ir visada įdega labai tamsiai, niekada nenudega ir neturi strazdanų. VI fototipas pasižymi juodomis akimis, plaukais bei oda, niekada nenudega ir neturi strazdanų.
Vasarą rekomenduojama neeksperimentuoti su grožio procedūromis – galite pakenkti
Odos atjauninimo procedūras geriau atlikinėti rudenį arba žiemos pabaigoje, kai nėra didelių šalčių, tačiau saulė vis dar aktyvi. Ypatingai ši taisyklė galioja toms procedūroms, kurių sudėtyje yra ir rūgštis (pavyzdžiui, giluminiai veido valymai rūgštimi). Vis dėlto, dermatologai pažymi, kad vasarą tinkama atlikti odos drėkinimo procedūra – „Clinicus Klaipėda“ dermatologės Agnės Bagdonės teigimu, tai gali būti biorevitalizacija hialurono rūgšties pagrindu:[8]
Hialurono rūgštis traukia vandenį į odą ir taip palaiko odos drėgmę, neleidžia jai išsausėti. Papildomai stimuliuojama kolageno gamyba veido, kaklo, dekoltė srityse. Odai sugrąžiname švytėjimą, dingsta smulkios raukšlelės.
Visgi, vasarą rekomenduojama laikinai nukelti vėsesniems orams tokias procedūras, kuriose yra naudojamas lazeris. Tai gali būti ilgalaikė depiliacija, kapiliarų naikinimas, veido raudonio šalinimas bei kitos procedūros. Jas rekomenduojama atlikti vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje. Tiesa, A. Bagdonė pažymi, kad nėra taip, jog vasarą visiškai turime atsisakyti rūgštinių veido procedūrų – dermatologės teigimu, po tokios procedūros yra labai svarbu pasirūpinti ne mažesne kaip SPF 50+ apsauga nuo saulės.[8] Apsauga nuo saulės po procedūrų turi būti nuolat reaplikuojama – rekomenduojama bent kas 2 valandas atnaujinti apsaugos sluoksnį bei nepamiršti dėvėti galvos apdangalo.
Labai svarbu net ir praėjus šiltajam metų sezonui nenustoti ir toliau rūpintis savo oda, mat tai turi tapti įpročiu. Rekomenduojama ne tik naudoti apsaugines priemones nuo saulės, bet ir rinktis dieninę ir dekoratyvinę kosmetiką, turinčią SPF filtrus. Pažymima, kad tokia apsauga yra efektyviausia, kai ji turi didesnį nei 40 SPF indeksą. Siekiant regeneruoti pažeistą odą geriausia vengti saulės spindulių ir 10 dienų pailsėti nuo saulės arba naudoti tinkamą aprangą.
Turint jautrią ir pigmentuotą odą dėl priežiūros geriausia tartis su kosmetologu, kuris gali nustatyti odos fototipą ir parinkti tinkamiausią kosmetiką. Pavasario ir vasaros sezonais reikėtų naudoti kosmetiką praturtintą antioksidantais (vitaminas C, augaliniai flavanodai ir kt.).[9] Čia svarbu nesavivaliauti ir nepasiduoti reklamoms – masinės gamybos produktai dažnai nebūna geros kokybės ir nėra pritaikyti spręsti konkrečioms odoms problemoms. Tokie masiniai gamintojai labiau orientuojasi ne į kokybiškas laboratorijas, o į marketingą. Nuo melanino kiekio priklauso odos spalva. Kai melanino nėra visiškai, šis sutrikimas vadinamas albinizmu. Kitas melanino gamybos sutrikimas yra hiperpigmentacija, kuomet ant odos atsiranda rudo atspalvio dėmių. Tokiai odai reikalinga griežtesnė priežiūra, kaip šveitimas, balinimas, apsauga, drėkinimas.
Saugus įdegis arba į kokią priemonių sudėtį atkreipti dėmesį
Svarbu neskubėti norint greitai įdegti, nes odai reikalingas laikas, kad ji pagamintų apsauginį melanino sluoksnį. Kiekvieną dieną didinti buvimo ant saulės laiką kas 5 minutes, priklausomai nuo odos tipo. Kas valandą pasislėpti pavėsyje ir atvėsti. Įdegis būna tolygesnis daug judant, todėl kur kas geriau užsiimti paplūdimio sportu, negu tiesiog gulinėti. Prieš einant degintis reikėtų nenaudoti kūno prausiklio, losjono ar muilo, nes tai šalina odos riebalą ir ardo apsauginį odos sluoksnį.
Visgi, pasitaiko ir nesaikingo deginimosi pasekmių – patiriami nudegimai, kurie išties nėra malonūs ir dažnu atveju sukelia skausmą, perštėjimą ir kitus nemalonius pojūčius. Tad nusideginus saulėje labai svarbu žinoti kaip sau padėti. Taigi, saulėje nudegusią odą svarbu atvėsinti – tam puikiai gali tikti šalti kompresai, ar drungnas vanduo. Sekantis žingsnis – pažeistos odos drėkinimas. Tai gali būti ir paprasčiausias drėkinamasis kremas. Tik svarbu atminti, kad šių priemonių sudėtyje negali būti spirito, mat jis tik dar labiau gali pagilinti ir taip turimą problemą.
Jei, visgi, patyrėte stipresnių nudegimų – į tai negalima numoti ranka. Tokias vietas jau reiktų tepti specialiais gydomaisiais preparatais, kurie yra skirti gydyti nudegimams. Naudojant tokius preparatus, pažeista oda greičiau atsistatys ir bus gerokai lengviau ištverti nemalonius pojūčius, tokius kaip: niežulys, perštėjimas, tempimas, deginimas. Visgi, ir čia patariama vengti priemonių, kurių sudėtyje yra benzokaino – ši medžiaga galinti sukelti alergijas. Na ir visiems puikiai žinomas patarimas – gerti kuo daugiau skysčių.[7]
Kalbant apie saulės apsaugos priemonių saugumą, kol kas nėra pateikiama mokslinių duomenų, įrodančių šių priemonių kenksmingumą žmogaus sveikatai. Pažymima, kad jei jaučiate susirūpinimą dėl tam tikrų sudėties ingredientų, tuomet galite rinktis formulę, kurioje yra skirtingų veikliųjų medžiagų. Jeigu turimas apsaugos nuo saulės kremas pasižymi plačiu spektru, yra atsparus vandeniui bei turi didesnę apsaugą nei SPF 30, tuomet jis gali suteikti veiksmingą apsaugą nuo saulės. Pažymima, kad Amerikos maisto ir vaistų administracija išleido rekomendaciją, kurioje gamintojų prašoma pateikti daugiau duomenų apie kelių apsaugos nuo saulės ingredientų saugumą.[10]
Amerikos maisto ir vaistų administracija siūlo du ingredientus pripažinti kaip saugius ir veiksmingus. Tai – titano dioksidas bei cinko oksidas. Visgi, šių ingredientų rekomenduojama vengti: PABA, tolamino salicilato. Pažymima, kad legaliai JAV nėra galimybės įsigyti priemonių su šiais ingredientais, o vietoje jų yra naudojami šie: ensulizolas, oktisalatas, homosalatas, oktokrilenas, oktinoksatas, oksibenzonas bei avobenzonas. Todėl jie yra pripažįstami kaip veiksmingi ir saugūs. Tačiau kartu vengiama šių medžiagų naudojimo: cinoksato, dioksibenzono, meradimato, padimato bei sulizobenzono.[10]
Tarp kenksmingų medžiagų, kurių derėtų vengti, svarbu išskirti ir natrio laurilsulfato ir naftos ingredientų, tokių kaip propilenglikolis, kurie yra siejami su pavojingais sveikatai padariniais. Taip pat pažymima, kad labai svarbu yra suvokti kvapnių priemonių žalą mūsų odai – mat tokios priemonės, kurios kvepia maloniai, gali pakenkti – oda dažnai įsisavina sintetines medžiagas. Svarbu atkreipti dėmesį, ar priemonių, turinčių apsaugoti nuo saulės, sudėtyje yra eterinių aliejų, tokių kaip citrusiniai aliejai – šie ingredientai gali sukelti netgi fototoksiškų kontraindikacijų. Tuo tarpu sudėtyje esantis levandų aliejus gali gydyti nudegimus.[11]
Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.
- ^ S. Wilkinson. A short history of tanning. The Guardian.
- ^ Sun Care Products Market to Reach USD 16.84 Billion by 2027; Development of Devices to Measure Sunlight Intensity will Boost Growth, Says Fortune Business Insights™. Intrado Global newswire.
- ^ Ultraviolet radiation and free radical damage to skin. National Library of Medicine.
- ^ R. Chadyšienė, A. Girgždys. ASSESSMENT OF ULTRAVIOLET (UV) RADIATION FROM TECHNICAL SOURCES. Journal of Environmental Engineering & Landscape Management.
- ^ A. Q. Khan, J. B. Travers, M. G. Kemp. Roles of UVA Radiation and DNA Damage Responses in Melanoma Pathogenesis. NCBI.
- ^ Sunlight damage to cellular DNA: Focus on oxidatively generated lesions. ScienceDirect.
- ^ Nudegimai saulėje: profilaktika, simptomai, gydymas. Farmapedia.
- ^ Grožio procedūros vasarą: svarbiausia – odos drėkinimas. Clinicus.
- ^ Natural Antioxidants: Multiple Mechanisms to Protect Skin From Solar Radiation. NCBI.
- ^ Is sunscreen safe?. American Academy of Dermatology Association.
- ^ J. Gan. Dangerous Sunscreen Ingredients: Why You Should Avoid it. Honey colony.