Sezoninė depresija gali užklupti kiekvieną: kas tai ir kaip to išvengti

Firmus Medicus -

Tokia būsena yra kur kas rimtesnė nei paprastas liūdesys

Sezoninė depresija dažniausiai kamuoja rudenį ir žiemą. Kristinos Tripkovic/Unsplash nuotrauka

Metų laikai daro didelę įtaką žmonių gyvenimui, nors daugelis apie tai net nesusimąsto. Vieniems iškart pakyla nuotaika, išvydus pavasarį bundančius gėlių žiedus, kitus itin džiugina vasariška saulė, o dar kitus – nuramina stiprus rudenio lietus, barbenantis į namų langą. Tačiau asmens nuotaika ir emocinė savijauta gali būti dar labiau susijusi su metų laikais nei daugelis įsivaizduoja ir netgi gali sukelti sezoninę depresiją.

Visi esame susidūrę su slogia nuotaika, apatija ir tinguliu, atslenkančiais, kai už lango ima vėsti. Jeigu pirmosios rugsėjo savaitės sugrįžus po vasaros atostogų ir gali būti itin aktyvios bei produktyvios, tai vėliau, kuo labiau vėsta ir apsiniaukia, tuo labiau į savo kiautus sulendame ir mes patys. Daugiau laiko praleidžiame namuose, galbūt rečiau bendraujame su draugais, ilgiau miegame ar apskritai, švaistome laiką. 

Žinoma, tai nėra sutrikimas. Kaip ir gamta, taip ir žmogus, su kintančiais sezonais išgyvename skirtingus gyvybės etapus. Ruduo bei žiema yra tarsi poilsis prieš pavasarinį atgimimą. Visiškai normalu jaustis kiek liūdniems dėl nueinančio vieno gyvenimo etapo, o ir ilgi vakarai bei trumpos, tamsios dienos neprideda energijos mums.

Vis dėlto, jeigu pradedate jausti nuolatinę energijos ir motyvacijos stoką, nuovargį, įprasti dalykai jums nebeteikia džiaugsmo, vos atsikėlę jau jaučiatės pavargę ir nuliūdę – šie simptomai gali reikšti, kad jums pasireiškia sezoninė depresija arba kalbant medicininiu terminu, sezoninis afektinis sutrikimas. Dėl šio sutrikimo visame pasaulyje kenčia nuo 0,5% iki 3% žmonių[1]. JAV šis sutrikimas pasireiškia maždaug 5% populiacijos, o prasta savijauta trunka maždaug 40% viso metinio laikotarpio.

Tai nuotaiką ir emocijas veikiantis sutrikimas, pasireiškiantis tuo pačiu metu: dažniausiai rudenį, tačiau gali būti pastebimas ir pavasarį ar net vasarą. Tai varginanti liga, kurią sudėtinga tiek diagnozuoti, tiek su ja ir kovoti, todėl geriausia, stebėti savo emocinę būklę ir pastebėti, kada liūdesys yra tiesiog prasto oro ar blogos dienos darbe padarinys, o kada, iš tiesų panašėja į ligą.

DepresijaBlogą nuotaiką skatina tamsa ir niūrus oras. Anh Nguyen/Unsplash nuotrauka

Simptomai gali išduoti apie užslėptą, daug gilesnę problemą

Sezoninė depresija gali užsislėpti tiek kitais sutrikimais, tiek elementariu liūdesio dėl nueinančios vasaros. Tamsuma, prastas oras ir lietus – taip pagyvenę kelias dienas net nepajuntame ir tampame apatiški ir niūrūs, nematantys jokių šviesos bei gėrio krislelių. Vis tik, tai laikina. Vėl pašvietusi saulė, susitikimas su draugais, geras nakties miegas ar savaitgalis su šeima gali kaip mat prasklaidyti blogos nuotaikos darganas. Kitu atveju, gali būti priešingai. Rudens ar žiemos liūdesys užsitęsia: galite prarasti norą keltis rytais ir efektyviai dirbti, nenorėsite bendrauti su partneriu, vaikais, darbo kolegomis. Kritiniu atveju, apskritai turėsite sunkumų išlipti iš lovos, reguliariai maudytis ar net pavalgyti.

Pagrindiniai sezoninio afektinio sutrikimo požymiai, pasireiškiantys rudenį bei žiemą yra šie:

  • liūdesys ir nevilties jausmas;
  • mintys apie savižudybę bei savęs žalojimą;
  • nemiga arba priešingai, poreikis miegoti ilgiau, neišsimiegojimas;
  • pakitęs apetitas;
  • augantis svoris;
  • sunkumas rankose arba kojose;
  • energijos trūkumas ir nuovargis;
  • tampa sudėtinga susikaupti;
  • socialinio kontakto vengimas[2]

Tuo tarpu vasarą pasireiškiančiai sezoninei depresijai būdinga:

  • dingęs apetitas;
  • svorio praradimas;
  • nemiga;
  • susierzinimas ir nerimas.

Tačiau kas gi sukelia šį sutrikimą? Vieno konkretaus faktoriaus išskirti negali nei psichologai, nei mokslininkai. Dalis tyrimų teigia, kad sezoninė depresija yra sietina su melatoninu, hormonu, kuris reguliuoja mūsų suvokimą apie „budrumo“ ir „miego“ režimus. Kadangi tamsa stimuliuoja melatonino išsiskyrimą taip paruošiant kūną miegui, tamsiais rudens ir žiemos mėnesiais žmonės tampa mieguistesni ir apatiški.

Gali būti, kad sezoninę depresiją įtakoja ir serotoninas, hormonas ir neurotransmiteris, veikiantis mūsų nuotaikas. Per dideli serotonino koncentracijos organizme pokyčiai sukelia įvairias neurologines ligas, o tarp jų ir depresija. Tyrėjai pastebi, kad šia depresijos forma dažniau serga šiaurės gyventojai, kurie turi išgyventi ilgesnį šaltąjį periodą. Be to, svarbus gali būti ir paveldimumo faktorius: jeigu šeimoje yra asmenų, kenčiančių nuo depresijos, tikėtina, kad šis sutrikimas gali pasireikšti ir jums.

Sezoninė depresija dažnai pasireiškia jauname amžiuje, dažniau ja serga moterys nei vyrai. Specialistai pacientams, turintiems šį sutrikimą dažniausiai rekomenduoja sekti savo emocijas.[3] Diagnozuojant, visuomet atsižvelgiama į žmogaus gyvenimo ritmą, gretutines ligas. Kai kuriais atvejais sezoninė depresija gali būti klaidinanti diagnoze. Simptomai dažnai persidengia su kitais sutrikimais, pavyzdžiui maniakine depresija arba bipoliniu sutrikimu.

Bloga nuotaikaSutrikimas gali būti ir paveldimas. Anthony Tran/Unsplash nuotrauka

Šviesa gali padėti kovoti su depresija

Specialistai pažymi, kad susidūrus su sezonine depresija ypač svarbu įsivertinti savo būseną ir suvokti, kada pakanka pakeisti kasdienius įpročius ar gerai išsikalbėti su artimaisiais, o kada reikia nedelsiant kreiptis į medikus. Jeigu užklumpa visiška neviltis ir kyla noras sau pakenkti, nereikia gaišti laiko ir derėtų skubiai apsilankyti pas specialistus. Kitu atveju, galima vadovautis gana baziniais patarimais. Prislėgtiems žmonėms pirmiausia rekomenduojama kiek įmanoma labiau išlikti aktyviais[4].

Jeigu pilnai atliekate savo kasdienius darbus bei pasirūpinate buitimi, bei savimi, tai jau yra didžiulis pliusas. Tačiau kartu, reikėtų įprasti daugiau laiko praleisti lauke. Nesvarbu, kad už lango lyja ar sninga, užsibrėžkite tikslą, kad kasdien lauke praleisite bent po pusvalandį. Kai priprasite, raginimų tikrai nebereikės, o grįžę, jausitės žymiai aktyvesni ir energingesni.

Rytais rekomenduojama išbandyti atsipalaidavimo pratimus, meditaciją arba jogą. Jeigu jums tai ne prie širdies, susikurkite savo ramybės ritualus. Net ir ryte skubėdami į darbą skirkite bent 10 minučių sau. Paklausykite mėgstamos muzikos, išgerkite puodelį karštos arbatos ir tiesiog stenkitės pozityviai nusiteikti ateinančiai dienai.

Specialistai siūlo ir šviesos terapiją, fototerapiją arba helioterapiją – tai gydymas intensyviu šviesos srautu. Pasak Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidento, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojo psichiatro docento Alvydo Navicko šis metodas gali labai pagerinti savijautą tamsiuoju metų laiku ir yra naudojamas sezoniniam depresiniam sutrikimui gydyti[5].

Vis dėlto, pirmiausia patariama gerai įsiklausyti į savo kūno ženklus. Galbūt bloga nuotaika kamuoja dėl nesėkmių asmeniniame gyvenime ir neturi nieko bendro su psichologiniu susirgimu? Nebėkite nuo savo problemų, susivokite savyje, o prireikus, išdrįskite kreiptis pagalbos. Atsiminkite, kad viskas yra išgyvenama ir įveikiama.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e